Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjo A. R. skundu atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, O. L., I. K., I. K., B. B., V. K. dėl įpareigojimo įgyvendinti įstatymu priskirtas funkcijas ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palangos miesto savivaldybės Komisija dėl laisvos (neužstatytos) žemės pakartotinai svarstė klausimą dėl žemės sklypo formavimo O. K. nuosavybės teise valdytame žemės sklype ir 2008-08-22 protokolu Nr. (8.16)-D6-50 konstatavo, kad nagrinėjamoje teritorijoje nėra laisvo (neužstatyto) žemės ploto, todėl atsisakė patvirtinti natūra grąžinamo žemės sklypo planą ir atlikti kitus veiksmus susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu.

- įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies l punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Tvarkos 106 punkte nustatytas administracijos direktoriaus pareigas – patvirtinti natūra grąžinamo žemės sklypo O. K. nuosavybės teise turėto žemės sklypo vietoje ((duomenys neskelbtini) kvartale) planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų ir su visais dokumentais (duomenimis) pateikti juos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundą atsisakytina priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nesilaikius išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.

Pareiškėjas nesutinka su Palangos miesto savivaldybės komisijos dėl laisvos (neužstatytos) žemės susirinkimo protokoliniu sprendimu Nr. (8.16.)-D6-50, kuriuo konstatuota, kad nagrinėjamoje teritorijoje nėra laisvo (neužstatyto) žemės ploto ir prašo teismą įpareigoti atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją patvirtinti natūra grąžinamo žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų ir su visais dokumentais (duomenimis) pateikti juos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnis numato, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pagal Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 punktą skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu (o būtent toks yra šioje byloje nagrinėjamas skundas), iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje numatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Institucija, Vyriausybės įgaliota nagrinėti apskrities viršininko apsvarstytus tokius prašymus ir skundus, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 709 bei Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos nuostatus yra Nacionalinė žemės tarnyba.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. lapkričio 24 d. pasitarime aprobuotuose „Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose“ (Administracinių teismų praktika, Nr. 8, psl. 466-468) pažymėta, jog ginčus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, kilusius iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, ikiteismine tvarka nagrinėja apskričių viršininkai ir Nacionalinė žemės tarnyba. Asmuo, nesutinkantis su apskrities viršininko sprendimu, priimtu išnagrinėjus tokį ginčą, gali jį apskųsti Nacionalinei žemės tarnybai, o pastarosios sprendimą – teismui. Tokia privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka taikoma ir tais atvejais, kai skundžiamas valstybės ar savivaldybės institucijos vengimas atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus arba tokių veiksmų atlikimo vilkinimas iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Būtent tokia teisminė praktika yra suformuota nagrinėjant analogiškas bylas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-311/2007; 2007 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-547/2007; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-464/2008).

Jei specialieji įstatymai nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ir ginčo šalis nesutinka su šios institucijos sprendimu, įstatyme (ABTĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalys) konkrečiai nurodyta kokia tvarka asmuo toliau gali ginti savo galimai pažeistas teises – kreiptis į administracinį teismą per įstatymu nustatytą terminą (per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos, o tais atvejais kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo) neišnagrinėja, šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai skundą (prašymą) dėl pažeistos teisės gali paduoti administraciniam teismui per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas).

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas šios tvarkos nesilaikė ir kreipėsi tiesiogiai skundu į teismą. Nors pareiškėjas nurodo, kad analogiški reikalavimai jau buvo išnagrinėti teisme administracinėje byloje Nr. I-962-583/2007 ir priimtas sprendimas, tačiau kaip matyti iš 2008 m. gegužės 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, šia nutartimi pakeitus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 20 d. sprendimą ir įpareigojus Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių iš naujo išnagrinėti Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2006-05-12 prašymą Nr. (3.4)R4-402 dėl žemės sklypo suformavimo nuosavybės teisių į žemę atkūrimui, pareikšto prašymo dėl žemės sklypo suformavimo nagrinėjimas pradėtas iš naujo, todėl turi būti laikomasi ir išankstinės ginčo ne teismo nagrinėjimo tvarkos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. R. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, O. L., I. K., I. K., B. B., V. K. dėl įpareigojimo įgyvendinti įstatymu priskirtas funkcijas, atsisakyti priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.