Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys Kazlų Rūdos savivaldybės administracija, Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai, apie teismo posėdį paskelbus viešai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalimi).

Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo (CK 4.69 straipsnio 2 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Kasacinio Teismo išaiškinta, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi, kai nustatoma, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas tęsiasi ilgą laiką ir išlieka sąžiningas, teisėtas, atviras (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį šulinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pastatus: viralinę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais, byloje esančiais įrodymais – Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarės 2024 m. vasario 6 d. liudijimu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo 2022 m. gegužės 26 d. pažyma apie pastatus Nr. (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Kazlų Rūdos seniūnijos 2024 m. vasario 20 d., 2024 m. spalio 14 d. pažymomis Nr. S-53, S-388, Valstybės įmonės „Registrų centras“ raštu dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimo prašymą atmesti ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjos seneliai (duomenys neskelbtini) metais sudarė kolūkinio kiemo padalinimo aktą. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelė M. U., (duomenys neskelbtini) – pareiškėjos senelis A. U. Po jų mirties liko namų valda, esanti (duomenys neskelbtini). Po M. U. mirties, jos palikimą priėmė pareiškėjos tėvas K. A. U., pradėjęs šį turtą faktiškai valdyti. Po pareiškėjos tėvo (duomenys neskelbtini) mirties jo palikimą priėmė ir nuo 2003 metų namų valdoje liko gyventi pareiškėja, ja naudojasi iki šiol. A. U. savo turtą testamentu buvo palikęs pareiškėjos broliui D. U., kuris (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi savo paveldėjimo teises perleido pareiškėjai. Pareiškėja valdo po senelių A. U. ir M. U. mirties likusį turtą (CK 4.25 straipsnis). Pareiškėja minėtas patalpas valdo kaip savas, nemanydama, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai). Pareiškėja nėra minėtų patalpų savininkė, tačiau šias patalpas ji valdo sąžiningai ir atvirai, jomis naudojasi ir prižiūri, t. y. byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys turi daugiau už pareiškėją teisių į valdomą daiktą, ar pareiškėja slėptų daikto valdymo faktą (CK 4.68, 4.70 straipsniai).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymo fakto pareiškėja nebuvo įregistravusi viešame registre, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad registracijos viešame registre nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į aukščiau nurodytus pastatus pareiškėja būtų įgijusi vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Nenustatyta, jog pastatai būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtų buvę atsisakyta valdymo ar kad šį turtą būtų užvaldęs kas nors kitas. Viešajame registre neįregistruotos kitų asmenų daiktinės teisės į šį objektą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad aptariamą nekilnojamąjį turtą pareiškėja pradėjo valdyti teisėtai ir valdo jį sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo daugiau kaip dešimt metų.

Suinteresuoti asmenys Kazlų Rūdos savivaldybės administracija, Valstybės įmonė „Turto bankas“ nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos reikalavimo. Apie priimtą pareiškimą ir bylos nagrinėjimą 2024 m. spalio 25 d. paskelbus viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 532 straipsnis) nepareikšta prieštaravimų iš kitų, neįtrauktų į šios bylos nagrinėjimą, asmenų, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas (CPK 178, 533 straipsniai).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti nuosavybės teisės į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį turtą įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68 straipsnis). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra pagrindas įteisinti nuosavybės teisę į nurodytus pastatus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 -270 straipsniais, 533 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti faktą, kad pareiškėja J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo 1/2 dalį gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 1A1/p), 1/2 dalį šulinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane k), taip pat pastatus: viralinę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 2/1p); ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 3/1 p); ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 4/1 p); ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 5/1p); ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 6/1p); ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 7/1p), esančius (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti Valstybės įmonei „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismą.