Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-10-17 · Civilinė byla Nr. e2-23383-592/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-17
Bylos Nr.
e2-23383-592/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16867-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Igoris Kasimovas
Ieškovas
ERGO Insurance SE
Atsakovas
S. G.
Trečiasis asmuo
R. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-23383-592/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16867-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 2.6.4.; 2.6.10.2.4.1.; 3.2.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,

dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovei I. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei S. G., trečiajam asmeniui R. G. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 232,19 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2016 m. kovo 18 d. atsakovė su ieškovė sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02 - 3933470, kuria metų laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2017 m. kovo 17 d. buvo apdrausta transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo sutarties 1.6 punkte numatyta, kad draudimo rizika įvertinta ir draudimo įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė per sutarties galiojimo laikotarpį bus naudojama asmens, turinčio ne trumpesnį nei 5 metų vairavimo stažą. 2016 m. balandžio 20 d. Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiasis asmuo R. G., vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė ir apgadino automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po eismo įvykio buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje automobilio VW Passat, valst. Nr (duomenys neskelbtini), vairuotojas pripažino, jog yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą. Ieškovas atlygino dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui 464,38 Eur draudimo išmoką. Ieškovo manymu, atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko, kai automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo trečiasis asmuo, kuris eismo įvykio metu neturėjo 5 metų vairavimo stažo ir padarė žalos, ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė grąžintų nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmokos dalį. Nurodo, kad ieškovas 2016 m. gegužės 26 d. ir 2016 m. spalio 26 d. kreipėsi į atsakovę, prašydamas grąžinti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, tačiau atsakovė į raginimus neatsiliepė ir žalos neatlygino (e. b. l. 1-2).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė ieškovui informacijos apie padidėjusią riziką, t. y. kad automobilį valdys asmuo, neturintis 5 metų vairavimo stažo, todėl ieškovas negalėjo tinkamai įvertinti draudimo rizikos ir atitinkamai gauti jam priklausančią draudimo įmoką. Paaiškino, kad ieškovas prašo priteisti maksimalų atlygintinos žalos dydį, sudarantį 50 procentų nuo nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos sumos, nes atsakovė draudimo sutartis su ieškove sudaro nuo 2014 metų ir aktyviai naudojasi individualiomis sutarčių sąlygomis, todėl žinojo, kad draudimo sutartyje nustatant draudimo riziką, jog automobilį naudos asmuo, turintis ne trumpesnį nei 5 metų vairavimo stažą, sumažins draudimo įmoką, tačiau šios draudimo sutarties sąlygos nesilaikė. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė nenurodė priežasčių, kodėl nepateikė ieškovui informacijos apie padidėjusią riziką ir nenurodė, kad tai būtų atsitiktinis ar pavienis atvejis, kai automobilį vairavo asmuo, neatitinkantis draudimo sutartyje nustatytų kriterijų.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba sumažinti ieškovės prašomą sumą nuo 50 iki 11,67 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Atsakovės manymu, vien aplinkybė, kad atsakovė perdavė automobilį vairuoti asmeniui, neturinčiam 5 metų vairavimo stažo, dar nereiškia, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies. Teigė, kad ieškovas neįrodė transporto priemonės valdytojo vairavimo cenzo įtakos eismo įvykiui. Nurodė, kad tarp atsakovės kaltų veiksmų, eismo įvykio metu atsiradusios žalos ir ieškovės nuostolių, patirtų dėl draudimo išmokos, nėra priežastinio ryšio. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo eismo įvykio metu turėjo 4 metų ir 5 mėnesių, t. y. beveik 5 metų vairavimo stažą, todėl ieškovas neturi pagrindo prašyti priteisti iš atsakovės maksimalią teisės aktuose nustatytą draudimo išmokos sumos dalį (e. b. l. 24-25).

Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovei ir trečiajam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio atsakovės ir trečiojo asmens prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama atsakovui ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246-247 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2016 m. kovo 18 d. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02 - 3933470 (toliau – Sutartis), kuria vienų metų laikotarpiui nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2017 m. kovo 17 d. buvo apdrausta transporto priemonės VW Passat, valst. Nr (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė (e. b. l. 4-5).

Iš byloje pateiktos eismo įvykio deklaracijos matyti, kad 2016 m. balandžio 20 d. Vilniuje, Žirmūnų gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiasis asmuo R. G., vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė ir apgadino automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio deklaracijoje transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas (trečiasis asmuo) pripažino, jog yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą (e. b. l. 6).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas apskaičiavo minėto eismo įvykio metu padarytą žalą ir išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 464,38 Eur draudimo išmoką (e. b. l. 9, 12, 38). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad eismo įvykio metu vairavusio asmens vairavimo stažas buvo mažesnis nei buvo numatyta Sutartyje, 2016 m. gegužės 26 d. / 2016 m. spalio 26 d. raštu paprašė atsakovę pervesti į atsakovo sąskaitą 50 procentų nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 232,19 Eur (e. b. l. 8).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl ieškovo (draudiko) teisės reikalauti iš atsakovės (draudėjos) grąžinti 50 procentų nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos, atsižvelgiant į tai, kad automobilį vairavo asmuo, neatitinkantis Sutartyje nustatyto reikalavimo turėti 5 metų vairavimo stažą. Atsakovės teigimu, trečiasis asmuo eismo įvykio metu turėjo 4 metų ir 5 mėnesių vairavimo stažą, todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovė perdavė automobilį vairuoti asmeniui, neturinčiam 5 metų vairavimo stažo, nesudaro pagrindo ieškovui reikalauti iš atsakovės sumokėti maksimalią teisės aktuose nustatytą 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos dalį sudarančią sumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalimi, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 62.2. punktą, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes (Taisyklių 63 punktas).

Iš byloje pateiktos Sutarties 1.6 punkto matyti, kad sudarant Sutartį draudimo rizika buvo įvertinta ir draudimo įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė per sutarties galiojimo laikotarpį nebus naudojama asmens, neturinčio 5 metų vairavimo stažo. Be to, byloje taip pat yra pateiktos ir kitos 7 tarp ieškovo ir atsakovės laikotarpiu nuo 2014 m. birželio iki 2016 m. kovo mėnesio sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys, iš kurių turinio matyti, kad atsakovė nuolat naudojosi galimybe individualizuoti draudimo sutarčių sąlygas, draudimo riziką apskaičiuojant atsižvelgus į tai, kad automobilį vairuos asmuo, turintis tam tikrą draudimo sutartyje nurodytą vairavimo stažą (e. b. l. 40-53), todėl manytina, kad atsakovė žinojo, jog Sutartyje draudimo riziką apskaičiavus remiantis tuo, kad automobilį vairuos 5 metų vairavimo stažą turintys asmenys, bus sumažinta draudimo įmoka.

Pripažintina, kad draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis, o transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio 2016 m. balandžio 20 d. metu ginčo automobilį vairavo trečiasis asmuo R. G., kurio vairavimo stažas tuo metu sudarė 4 metai 4 mėnesiai ir 19 dienų (e. b. l. 7), taigi draudžiamąjį įvykį sukėlė asmuo, kurio vairavimo stažas buvo mažesnis už minimalų stažą, įtvirtintus Sutartyje. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė kaip draudėja, perduodama automobilį valdyti asmeniui, neatitinkančiam Sutartyje nustatytų reikalavimų, padidino Sutartyje numatytą draudimo riziką, tačiau apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui, ieškovui nepranešė, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti iki 50 procentų nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos.

Kita vertus, pirmiau padaryta išvada dar nereiškia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas ieškovui reikalauti iš atsakovės grąžinti maksimalią išmokėtos sumos dalį, t. y. 50 procentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant draudėjo atsakomybės klausimą, būtina nustatyti, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016). Sutiktina su atsakovės teiginiu, kad viena ta aplinkybė, jog atsakovė perdavė automobilį vairuoti asmeniui, neatitinkančiam Sutarties reikalavimo turėti 5 metų vairavimo stažą, savaime nereiškia, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Akivaizdu, kad skirtumas tarp draudimo rizikos laipsnio transporto priemonę valdant 1 metų vairavimo stažą turintiems asmenims yra kitoks, nei skirtumas tarp draudimo rizikos laipsnio transporto priemonę valdant 4 metų ir 4 mėnesių vairavimo stažą turintiems asmenims, šiuo atveju – trečiajam asmeniui.

Minėta, jog trečiasis asmuo eismo įvykio metu turėjo 4 metų ir 4 mėnesių vairavimo stažą, tuo tarpu Sutartis tarp šalių buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad automobilis per sutarties galiojimo laikotarpį nebus naudojama asmens, neturinčio 5 metų vairavimo stažo. Tai reiškia, kad draudimo rizika dėl atsakovės nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą ieškovui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teismo vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį ieškovas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovo iš atsakovės reikalaujama priteisti maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies, prašomą priteisti sumą sumažinant iki 25 procentų ieškovo išmokėtos draudimo išmokos – t. y. iki 116,10 Eur (464,38 Eur x 25 proc.). Kita ieškinio dalis atmestina.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 116,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovas byloje patyrė 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų (e. b. l. 3). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovės priteistina 7,50 Eur žyminio mokesčio (15 Eur x 50 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi kiekvienai iš šalių tenkanti šių išlaidų dalis neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 302912288, iš atsakovės S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 116,10 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų ir 10 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 116,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 7,50 Eur (septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Igoris Kasimovas