Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2015-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-822-899/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-06
Bylos Nr.
1-822-899/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35232-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
J. M.
Civilinis ieškovas
AB „S. b.“
Advokatai
Darius Krasauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-822-899/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35232-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1; 2.1.15.1; 2.3.6.4.6 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 6 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,kaltinamajam J. M.,civilinio ieškovo AB „S. b.“ atstovui advokatui Dariui Krasauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. birželio 23 d. apie 11.15 val. viešoje vietoje – Šiauliuose, prie AB „S. b.“ Šiaulių filialo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, smūgiuodamas lazda išdaužė AB „S. b.“ stiklines duris, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis J. M. pagal jam inkriminuotiną kaltinimą teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015-06-23 prie S. b. vyko piketas dėl plėšikiškų banknotų perskaičiavimo mokesčių. Dėl viešosios tvarkos pažeidimų piketo organizatoriams policija jokių pastabų ir užfiksuotų pažeidimų nepareiškė, t. y. piketo metu viešoji tvarka pažeista nebuvo. Jei pats būtų galvojęs daryti nusikaltimą, nebūtų pakvietęs žurnalistų. Lazda skirta vaikščiojimui, ji medinė. Piketuotojų neskaičiavo, nes pagal įstatymą neviršijo jų skaičiaus. Pradžioje buvo keturi, paskui dar prisijungė ir palaikė, buvo iki 10 žmonių. Žmonių reakcija buvo žiauri, nes visi šaukė „reikia sprogdinti banką”, „bankai - plėšikai”, visi buvo nepatenkinti banku. Išdužus stiklui, vieni sakė, kad dar mažai, reikėjo visus išmalti. Pats įvykio metu norėjo, kad išeitų banko atstovas, nes į vidų su liudytojais neįleido. Pats bijojo, kad neapkaltintų šmeižtu. Barbeno į langą, kad išeitų atstovas pakalbėti dėl įkainių. Į stiklą pabeldė 3-4 kartus. Tuo metu matė, kad už durų stovėjo apsaugos darbuotojai ir tyčiojosi, rodė visokias mimikas. Norėjo, kad apsaugos darbuotojai pakviestų banko atstovus. Stiklui įdužus, toliau nebarbeno. Barbendamas netikėjo, kad stiklas išduš. Apsaugos darbuotojai nebuvo užsirakinę. Pats norėjo eiti atidaryti, bet apsaugos darbuotojai ant paties stūmė duris ir taip gavosi automatiškai. Pats įvykio metu buvo susijaudinęs, gal pasikarščiavo. Saugos tarnyba iškvietė policiją dėl įskilusio durų lango stiklo. Teismo posėdžio metu peržiūrėtoje filmuotoje medžiagoje akivaizdžiai matyti, kad saugos tarnybos darbuotojai nesiėmė jokių veiksmų banko turtui, tai yra stiklinėms durims apsaugoti. Pačiam beldžiant į duris, apsaugos darbuotojai stovėjo už durų ir kai vienas iš jų atidarė duris, jas dar parėmęs laikė, todėl durys negalėjo automatiškai pritraukėjo pagalba užsidaryti. Durų stiklas buvo daug arčiau paties, o stiklas skilo praktiškai dėl apsaugos darbuotojų veiksmų, nes jiems esant viduje ir beldžiantis jokių stiklo pažeidimų nepadarė, o apsauga vietoje turto apsaugos, jo manymu, faktiškai įvykdė provokaciją, kad priešpastatyti savo kaltinimus piketo dalyvių teisėtiems reikalavimams. Pats buvo atsitraukęs, kai durys darėsi, gavosi priešpriešinė jėga. Stiklas išdužo dėl neprofesionalių apsaugos darbuotojo veiksmų, nes jis duris pačiam pakišo. Kad reikalavimai pagrįsti, patvirtina Bankų priežiūros departamento atsiųstas raštas, kuris pateiktas teismui. Be to, bankas iš pradžių pateikė policijai 1 000 Eur įvardintą žalą. Objektyviai vertinant apie 10 kartų viršijančią durų stiklo kainą, ką patvirtino ir UAB „B.“ pasiūlymas. UAB „B.” - viena rimčiausių firmų. Pats stiklą išmatavo ir galvojo, kad jį vis tiek reikės įdėti, jei jis išdužo dėl paties veiksmų. Taip pat nebuvo atlikta ekspertizė, ar labai lengvai įskilęs stiklas atitiko visuomeniniams pastatams keliamus reikalavimus pagal 2006-02-01 Nr. D-l-62 LR Vyriausybės patvirtintą reglamentą ir jo papildymus. Dabar banko įdėtas stiklo paketas beveik 3 kartus brangesnis nei UAB „B.“ pasiūlyme. Bankas įsidėjo selektyvinį – nedūžtantį stiklą. Kyla pagrįstas įtarimas, kad bankas įdėjo geresnės kokybės stiklą ir vėl bando pasipelnyti. Kadangi jau atvykus policijai pareiškė, kad stiklas įskilo netyčia ir jei yra kaltas, žalą atlygins, o kriminalizuoti situaciją naudinga buvo tik S. b., kuris to siekė, nes sąmoningai padidino žalą. Nelaikomos banko durys automatiškai užsidaro per 2 sekundes. Jei ne apsaugos darbuotojų neprofesionalūs veiksmai, durų stiklas tikrai nebūtų įskilęs. Tokiu būdu, pačiam pateikti kaltinimai sąmoninga tyčine nusikalstama veika yra visiškai nepagrįsti ir nesuprantami. Mano, kad žala bankui padaryta dėl apsaugos darbuotojų netinkamų veiksmų ir neveikimo. Išdaužęs stiklą nebėgo. Piketas po stiklo išdužimo nenutrūko, nepatenkinti žmonės liko. Nepripažįsta, kad elgesys buvo chuliganiškas. Vandališkų veiksmų nebuvo, nes pats atėjo pasiaiškinti, stiklas išdužo netyčia, išankstinio nusistatymo neturėjo. Byloje nėra nukentėjusiųjų. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus buvo susijaudinęs, todėl peržiūrėjus filmuotą medžiagą vertinimas pasikeitė. Prašo jį išteisinti nesant nusikaltimo sudėties.

Liudytojas R. K. teisme parodė, kad yra apsaugos tarnybos Šiaulių regiono vadovas. J. M. pažįstamas iš žiniasklaidos, asmeniškai su juo nėra susidūręs. Buvo gautas skambutis iš banko atstovo, kad prie banko organizuojamas nedidelis piketas, kad užtikrinti banko klientų saugumą paprašė, jog atvyktų apsaugos ekipažas. Visi saugos ekipažai buvo užimti mieste, todėl pats su pavaduotoju vyko į banką. Prie banko buvo keli plakatai, filmavimo kameros. Banko viduje stebėjo aplinką, kad nenukentėtų klientai, nes klientai buvo aptarnaujami, bankas dirbo pilnai, durys nebuvo užrakintos. Po 11.00 val. pastebėjo, kad asmuo priėjęs prie banko durų lengvais smūgiais lazda pradėjo daužyti langą. Išėjo į lauką tikslu sulaikyti pažeidėją. Kai ėjo lauk, trečiu ar ketvirtu lazdos smūgiu J. M. išdaužė langą. Asmuo buvo sulaikytas ir perduotas policijai. Iki lango išdaužimo su J. M. pats nebendravo. Patys lauke nestovėjo ir paties piketo esmės negirdėjo. Tik atvykus policijai paaiškėjo, kad viskas dėl kažkokio mokesčio. Ar ant plakatų buvo užrašas „S. b. vagys“, negali pasakyti. Pirminės apklausos metu viską prisiminė tiksliau. Lazda paprasta, skirta vaikščiojimui seniems žmonėms, gali būti medinė. Pirmi smūgiai buvo stengiantis atkreipti dėmesį, po to smūgiai pradėjo stiprėti suduodant į tą pačią stiklo vietą. Nuo žmogaus nervų judesiai pradėjo stiprėti. J. M. beldėsi į duris, kurios buvo atrakintos, tai viešojo įėjimo durys. Bankas dirbo, klientų viduje buvo. Išdaužus stiklą, J. M. paaiškino, kad yra sulaikomas už viešosios tvarkos pažeidimą ir perdavė jį aiškintis pareigūnams. Iš bendro chaoso buvo galima suprasti, kad bankas paėmė per didelius mokesčius. Į įvykio vietą policijos pareigūnai atvyko greitai, gal už 7-9 minučių. J. M. iš įvykio vietos nepasišalino. Žmonės stovėjo toliau. Aplinkiniams buvo daugiau atrakcija. Banko veikla nesutriko, tik išlydint klientus jiems buvo šokas, reikėjo išeinant per stiklus perlipti, buvo bendra reakcija išeinant per duris „kas čia dabar, kaip čia dabar“. Banko kasos dirbo. Buvo asmenų lengvas šokas ir išėjimas tvarkyti savų reikalų. Pats negali atsakyti, ar asmuo tyčia išdaužė stiklą, bet mano, kad tai emocinė pikto žmogaus būklė. Civilizuotoje visuomenėje gyvenant, tai yra viešosios tvarkos pažeidimas, mano, kad netūrėtų būti taip tai daroma. Visos durys buvo atidarytos, galėjo užeiti pabendrauti. Į vidų asmuo nebuvo užėjęs. Tai buvo šou prieš kameras. Stiklas ankščiau įskilęs nebuvo, nes apsaugos darbuotojai kiekvieną vakarą patikrina, apeina pastatą.

Liudytojas V. M. teisme parodė, kad J. M. pažįstamas, geras žmogus, konfliktų su juo nėra. Ėjo į polikliniką, jis važiavo, sako „važiuojam, bus susirinkimas prie banko“. Sakė „važiuojame, man dar anksti, aš suspėsiu“. Atvyko prie banko, prisirinko korespondentų, pakalbėjo su J. M.. Banko atstovo nebuvo. Korespondentai jį provokavo, žmogų prinervino. Ar tyčia, ar netyčia J. M. trinktelėjo į langelį. Kada J. M. priėjo prie lango, pats nepastebėjo, tačiau garsą išgirdo. Kaip atvyko policija, pats tuo metu stovėjo toliau. Pačiam buvo nejauku. Žmonės žiūrėjo, vienas juokėsi, kitas teisybę sakė. J. M. iš lazdos tik trinktelėjo, nukrito stikliukas ant žemės. Pareigūnai jį nusivedė į automobilį. Įvykio metu žmonių buvo daugiau nei dešimt. M. sako, kad stiklą išdaužė netyčia, jis matė. Įvykio metu malonumo nebuvo, bet pats vertina, kad bankas neteisingai pasielgė, reikėjo išeiti banko atstovui pakalbėti. Stiklą išdaužtą matė, buvo nedidelė skylutė.

Liudytojas D. Š. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas. J. M. asmeniškai nepažįstamas. Gavo pranešimą iš budėtojo, kad banko apsaugos darbuotojas kviečia policijos pagalbą, nes kažkuris iš ten buvusių asmenų išdaužė langą. Nuvykę pamatė apsaugos darbuotojus ir J. M.. J. M. paaiškino, kad jis bandė iškviesti S. b. esančius asmenis ir su lazda kelis kartus sudavė ir išdužo langas. Aplinkybių aiškinimuisi buvo pasiūlyta vykti į policijos komisariatą. Aiškino, kad taip gavosi netyčia. Tiesiogiai patys įvykio nematė. Prie banko buvo apsaugos darbuotojai, žiniasklaidos atstovai, dar gal 5 asmenys. Bankas dirbo, nebent klientai buvo šokiruoti. Kai kurie stovėjo prie durų, norėjo įeiti, gal buvo smalsumas. Žmonės išdužusį stiklą matė. Atvykus J. M. geranoriškai bendravo, sutiko vykti į komisariatą. Žmonėms gal buvo daugiau netikėtumas, smalsumas nei šokas. Mano, kad J. M. buvo blaivus, jis nesielgė taip, kad keltų įtarimą. J. M. paaiškino, kad stiklą išdaužė su lazda, kuria prirėmė. Aiškino, kad kvietėsi S. b. administracijos vadovus barbendamas į langą, nes niekas neišėjo su juo pakalbėti. Labiausiai šio įvykio metu nepatenkinti buvo apsaugos darbuotojai, nes asmuo buvo įspėtas, nes kaip pats suprato, J. M. kurį laiką stoviniavo, jiems pasirodė, kad tai buvo atlikta specialiai.

Liudytojas Ž. K. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas. J. M. asmeniškai nepažįstamas. Gavo pranešimą, kad asmuo išdaužė banko durų stiklą, pranešimo gerai nepamena. Nuvykus matė grupelę žmonių bei išdaužtą banko stiklą. Asmenį turėjo pristatyti į (duomenys neskelbtini). J. M. pasiūlius vykti kartu tarnybiniu automobiliu, asmuo nesėdo į automobilį, asmuo atvyko savo automobiliu, nes jam skaudėjo koją. Atvykus į įvykio vietą, stiklas jau buvo išdaužtas. Įvykio vietoje prie banko buvo kitų asmenų, vieni juokėsi, kiti rimtai stovėjo. Prie banko piketą pamena. Iš asmens girdėjo, kad tai įvyko netyčia. Atrodo, kad stiklas buvo išdužęs vienas, ne kiaurai. Skylė buvo gal 10 cm skersmens. Atvykus viešosios tvarkos pažeidimo nematė.

2015-06-23 AB S. b. pareiškimu buvo pranešta, kad 2015-06-23 prie Šiaulių finansinių paslaugų centro susirinko grupė žmonių. Apie 11.10 val. buvo išdaužtas pagrindinių durų stiklas (4 b. l.);

2015-06-23 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, S. b. pastatas. Apžiūrint įvykio vietą fotografuota (6-8 b. l.);

2015-07-03 apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas AB S. b. pateiktas vaizdo įrašas, susijęs su nagrinėtinu įvykiu (13-16 b. l.);

2015-07-14 apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas Šiaulių AVPK Informatikos ir ryšių skyriaus viršininko A. V. pateiktas vaizdo įrašas, susijęs su nagrinėtinu įvykiu (19-23 b. l.).

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus LR BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Tačiau visais atvejais LR BK 284 straipsnio 1 daliai taikyti būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Šio klausimo sprendimas priklauso nuo daugybės aplinkybių, pvz., ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų (vaikų, nėščių moterų, pagyvenusių žmonių, ligotų žmonių ir t. t.), kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie truko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomeninis renginys, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, ar buvo panaudoti daiktai, skirti kūnui žaloti ar gyvybei atimti, ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-416/2013).

Baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinama padarius LR BK 284 straipsnyje „Viešosios tvarkos pažeidimas“ numatytas nusikalstamas veikas, dažnai kyla veikų atribojimo problemų. Teismams tenka spręsti atribojimo klausimus tarp LR BK 284 straipsnyje ir LR BK 138, 140, 155 bei kituose straipsniuose numatytų veikų, taip pat tarp LR BK 284 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje numatytų veikų.

Žemesnės instancijos teismas

J. M., pareiškus kaltinimą teisme, savo kaltės nepripažino ir teigė, kad dėl viešosios tvarkos pažeidimų piketo organizatoriams policija jokių pastabų ir užfiksuotų pažeidimų nepareiškė, t. y. piketo metu viešoji tvarka pažeista nebuvo; pats įvykio metu norėjo, kad išeitų banko atstovas, nes į vidų su liudytojais neįleido; barbeno į langą, kad išeitų atstovas pakalbėti dėl įkainių; barbendamas netikėjo, kad stiklas išduš; pats įvykio metu buvo susijaudinęs, gal pasikarščiavo. Nagrinėtinu atveju akivaizdu, kad J. M. durų stiklą išdaužė būdamas viešoje vietoje, t. y. prie AB S. banko Šiaulių filialo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo metu tiek prie pastato, tiek pastato viduje buvo žmonių bei bet kuriuo metu galėjo atsirasti ir kiti pašaliniai asmenys, įeinantys ar išeinantys iš banko bei atsitiktinai praeinantys šalia banko.

Tačiau kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį yra būtina nustatyti ir kitus šiai veikai esminius viešosios tvarkos pažeidimo požymius, tame tarpe ir padarinius - sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo pasekmė. Byloje esantys įrodymai įrodo, kad J. M. veiksmai truko labai trumpai (iš filmuotos medžiagos matyti, kad beldimas lazda į durų stiklą truko apie 3-4 sekundes, o pats durų daužimas dviem suduotais smūgiais truko apie sekundę) ir šiuos veiksmus J. M. atliko dieną, būdamas visiškai blaivus. Teisme apklaustas liudytojas R. K. teisme parodė, kad banko veikla nesutriko, tik išlydint klientus jiems buvo šokas, reikėjo išeinant per stiklus perlipti, buvo bendra reakcija išeinant per duris „kas čia dabar, kaip čia dabar“; aplinkiniams buvo daugiau atrakcija. Liudytojas D. Š. teisme parodė, kad bankas dirbo, nebent klientai buvo šokiruoti; kai kurie asmenys stovėjo prie durų, norėjo įeiti, gal buvo smalsumas; žmonėms gal buvo daugiau netikėtumas, smalsumas nei šokas. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad po incidento bankas toliau sėkmingai dirbo, nors buvo išdužęs banko durų stiklas, tačiau banko klientai galėjo nevaržomai, nededant didelių pastangų patekti į banko patalpas. Pažymėtina ir tai, kad J. M. po išdaužto durų stiklo nebuvo nusiteikęs itin agresyviai, pavojingai, atvykus policijos pareigūnams nesipriešino, pats savo automobiliu nuvyko į policijos nuovadą. Šias aplinkybes patvirtina tiek filmuota medžiaga, tiek policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės, t. y. liudytojas D. Š. teisme parodė, kad atvykus J. M. geranoriškai bendravo, sutiko vykti į komisariatą. Liudytojas Ž. K. teisme parodė, kad J. M. pasiūlius vykti kartu tarnybiniu automobiliu, asmuo nesėdo į automobilį, asmuo į komisariatą atvyko savo automobiliu, nes jam skaudėjo koją. Apsaugos darbuotojas liudytojas R. K. teisme taip pat patvirtino, kad J. M. iš įvykio vietos nepasišalino. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad dėl J. M. veiksmų žmonėms nebuvo sukeltas didelis išgąstis, kilusi sumaištis, nebuvo nutrauktas žmonių įprastas darbas ar AB S. b. veikla, bei nebuvo jokių kitų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti realų viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymą. Be to, esant tik aplinkybėms, kad į įvykį tik galbūt sureagavo aplinkiniai, t. y. teisme apklausti liudytojai dvejodami teigė, kad buvo „bendra reakcija išeinant per duris „kas čia dabar, kaip čia dabar“; „buvo asmenų lengvas šokas, reikėjo išeinant per stiklus perlipti“; „pačiam buvo nejauku“, „vienas juokėsi, nebent klientai buvo šokiruoti“; „prie banko buvo kitų asmenų, vieni juokėsi, kiti rimtai stovėjo“, aplinkinių reakcija buvo nukreipta daugiau į savo nepatogumus (peržengiant stiklus), o ne į J. M. veiksmus, į tai, kad į konfliktą realiai sureagavo tik vienas liudytojas - apsaugos darbuotojas, kurio įprasta darbinė pareiga yra greitai reaguoti į įvairius kylančius konfliktus, negalima teigti, kad įvykęs konfliktas prie banko sutrikdė jo tos dienos ritmą, todėl šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą apie realią žalą viešajai tvarkai ir rimčiai LR BK prasme (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2013). Remiantis tuo, kas paminėta, teismo manymu, nagrinėtinoje byloje lieka nenustatytas vienas iš LR BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikaltimo sudėties požymių - visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

J. M. pažįstamas, teisme apklaustas liudytoju V. M. teisme parodė, kad pačiam įvykio metu malonumo nebuvo, bet pats vertina, kad bankas neteisingai pasielgė, reikėjo išeiti banko atstovui pakalbėti; po išdaužto stiklo žmonės žiūrėjo, vienas juokėsi, kitas teisybę sakė. Liudytojas Ž. K., kuris būdamas policijos pareigūnu atvyko į įvykio vietą po gauto pranešimo, teisme parodė, kad įvykio vietoje prie banko buvo kitų asmenų, vieni juokėsi, kiti rimtai stovėjo; iš asmens girdėjo, kad tai įvyko netyčia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, kad įvykio vietoje buvo susirinkusių ir pašalinių žmonių, kurie buvo solidarūs su J. M., kurie taip pat piktinosi atitinkama bankų veikla. Žmonių solidarumo aplinkybė LR BK 284 str. 1 d. kontekste taip ne kartą buvo minima ir teismų praktikoje (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-513/2010). Todėl negalima traktuoti, kad J. M. veiksmai visame konflikte buvo itin iššaukiantys, dėl kurių kaltinamajam kiltų būtent pati griežčiausioji - baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą pažymėjo, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu ir taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse taip pat yra pasisakęs, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys Nr. 2K-396/2009, 2K-262/2011). Tokia teismų praktika, kai įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai kriminalizuojami, kaltinant vieną konflikto dalyvių viešosios tvarkos pažeidimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, nėra teisinga, nes tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties.

Pažymėtina ir tai, kad J. M. elgesį (smūgiavimas lazda į AB „S. b.“ stiklines duris ir jų išdaužimas) lėmė tai, kad, jo nuomone, AB S. b. ima plėšikiškus banknotų perskaičiavimo mokesčius, t. y. iš esmės norėdamas dėl minėtų mokesčių išsiaiškinti su banko vadovais, supykęs, kad vadovai neatėjo su juo pasikalbėti. Teismo vertinimu, J. M. veikoje dominavo asmeninės paskatos, kurios buvo nukreiptos ne į viešosios rimties trikdymą, o į siekį pasikalbėti su banko vadovybe ar atsakingais asmenimis jį ir kitus asmenis dominančiu finansiniu klausimu. Esant šioms aplinkybėms, negalima būtų traktuoti, kad kaltinamojo veiksmai buvo vandališki LR BK prasme, kuriais siekė demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei siekė sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, vertinant įvykio aplinkybes ir vertinant J. M. veiksmų pavojingumą bei padarinius, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nagrinėtinu atveju J. M. veika iš esmės neperžengė privataus konflikto ribų, t. y. šiuo atveju ji pavojinga tik konflikto dalyviui (AB „S. b.“), tačiau neturėjo esminės reikšmės aplinkai ir aplinkiniams.

J. M. teisme pripažino faktą, kuris yra akivaizdus, t. y. kad AB „S. b.“ pastato durų stiklas buvo išdaužtas, tačiau teigė, kad vandališkų veiksmų nebuvo, nes pats atėjo pasiaiškinti, stiklas išdužo netyčia, išankstinio nusistatymo neturėjo. Teismas, nesutikdamas su J. M. iškelta versija, kad stiklas išdužo netyčia, kad dėl to kalti banko apsaugos darbuotojai, t. y. kaip parodė J. M., stiklas skilo praktiškai dėl apsaugos darbuotojų veiksmų, nes jiems, esant viduje ir beldžiantis jokių stiklo pažeidimų nepadarė, o apsauga vietoje turto apsaugos, jo manymu, faktiškai įvykdė provokaciją, kad priešpastatyti savo kaltinimus piketo dalyvių teisėtiems reikalavimams; stiklas išdužo dėl neprofesionalių apsaugos darbuotojo veiksmų, nes jis duris pačiam pakišo; pažymi, kad iš filmuotos medžiagos matyti, kad apsaugos darbuotojui atidarius duris, J. M. akivaizdžiai tyčia papildomai suduoda du smūgius lazda, po kurių ir išdužo durų stiklas. Be to, liudytojas R. K. teisme parodė, kad pirmi smūgiai buvo stengiantis atkreipti dėmesį, po to nuo žmogaus nervų judesiai pradėjo stiprėti ir smūgiai pradėjo stiprėti suduodant į tą pačią stiklo vietą. Tačiau baudžiamasis procesas pagal dėl turto sugadinimo pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį galėjo vykti tik privataus kaltinimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407–417 straipsniai) (kasacinė nutartis Nr. 2K-416/2013).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, t. y. kad nagrinėtinoje byloje J. M. paskatos buvo asmeninės, konfliktas truko labai trumpai, šioje byloje nėra nė vieno nukentėjusiojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 28 str. 1 d.), banko veikla dėl įvykusio incidento sutrikusi nebuvo, prie banko buvo asmenų, kurie solidarizavosi su J. M. ir kt., nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog, išreikšdamas savo nepasitenkinimą susidariusia situacija, J. M. siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, akivaizdžiai rodė nepagarbą žmogui ir visuomenei apskritai, suprato savo veiksmus kaip viešosios tvarkos pažeidimą, numatė tokius padarinius bei jų siekė.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, pažymi, kad J. M. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl J. M. pagal pareikštą kaltinimą išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panašios pozicijos vertinant asmenų veiksmus viešoje vietoje ir atribojant atsakomybės rūšis laikosi ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-16 nutartis byloje Nr. 2K-513/2010; 2012-09-25 nutartis byloje Nr. 2K-429/2012; 2013-11-05 nutartis byloje Nr. 2K-416/2013; Šiaulių apygardos teismo 2014-01-23 nutartis byloje Nr. 1A-69-309/2014 ir kt.).

Ikiteisminio tyrimo metu AB S. b. pateikė civilinį ieškinį dėl 353,03 Eur turtinės žalos atlyginimo (24 b. l.). 2015-07-10 nutarimu AB S. b. buvo pripažintas civiliniu ieškovu (31 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu civilinis ieškovas AB S. b. 2015-08-12 teismui pateikė prašymą, kuriame pažymėjo, kad atsisako savo pareikšto civilinio ieškinio, kadangi žalą jam atlygino draudimo bendrovė „P. L.“ (86 b. l.). Analogiškos pozicijos laikėsi ir civilinio ieškovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu. Tuo pagrindu priimtinas civilinio ieškovo atsisakymas nuo pareikšto civilinio ieškinio su atitinkamomis teisinėmis pasekmėmis – negalimumas analogiško civilinio ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu (LR CPK 140 str.).

Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus:

- dvi kompaktinės plokštelės su įrašais, kurios yra vokuose prie bylos viršelio, - paliktinos prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

J. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Priimti civilinio ieškovo AB S. b. atsisakymą nuo pareikšto civilinio ieškinio dėl 353,03 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus:

- dvi kompaktines plokšteles su įrašais, kurios yra vokuose prie bylos viršelio, - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas