Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje P. (P.) R. kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje P. R. kaltinamas tuo, kad jis, 2019-11-27 apie 11.10 val., adresu Vilnius, V. Žilėno g. 33, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Šiais savo veiksmais P. R. kaltinamas padaręs BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašoma kaltinamajam P. R. paskirti bausmę – baudą, taip pat taikyti baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą 2 metams vairuoti transporto priemones (BK 67 str. 3 d., 68 str.) ir R. S. priklausančio automobilio BMW 335, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 7 200 Eur, konfiskavimą (BK 72 str. 2 d., 4 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla perduotina prokurorui.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 420 str. 1 d. numatyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 str. numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 str. numatytais atvejais.

Iš aptartų BPK 420 str. 1 d. nuostatų matyti, kad juose nėra numatyta galimybė teisėjui perduoti bylą prokurorui trūkumams ištaisyti. Kita vertus, teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima vertinti atsietai nuo visumos, nes BPK turi būti taikomas sistemiškai (Vilniaus apygardos teismo 2018-06-15 nutartis Nr. 1S-208-891/2018).

BPK 234 str. 2 d. nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Nagrinėjamu atveju, P. R. kaltinimai formuojami ir byla perduota teismui prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl šiam pareiškimui taip pat taikytini atitinkami turinio bei procesiniai tokio pareiškimo surašymo reikalavimai.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos ir pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu matyti, kad yra prašoma taikyti BK 72 str. 2 d., 4 d. 1 p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti P. R. nusikaltimo padarymo metu vairuotą automobilį „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. S.

Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju teismui kaltinamojo P. R. atžvilgiu priėmus baudžiamąjį įsakymą, taip pat taikant prašomą baudžiamojo poveikio priemonę – R. S. priklausančio automobilio konfiskavimą, akivaizdu, kad R. S. būtų sukeltos neigiamos turtinės pasekmės.

Pagal BPK 418 str. 4 d. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo būti pranešta nukentėjusiajam, kuris tokį sprendimą gali apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tuo tarpu R. S., kurio automobilis gali būti konfiskuotas taikant P. R. baudžiamojo poveikio priemonę, tokios teisės, t. y. nesutikti su baudžiamuoju įsakymu bei prašyti surengti bylos nagrinėjimą posėdyje, kuriame jis galėtų būti išklausytas, neturi.

Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad teismui procesiniu sprendimu taikant baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuojant ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui priklausantį turtą, toks turto konfiskavimas gali būti prilyginamas ir paties turto savininko nubaudimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-699/2018).

Be to, teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms; toks asmuo turi aiškų suinteresuotumą, privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus. Tokiais atvejais, kai yra duomenų, patvirtinančių, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniu, ir byla išnagrinėjama nepranešus šiam apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas administracinių teisės pažeidimų bylos procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (kasacinė nutartys adm. bylose Nr. 2AT-64-2014, Nr. 2AT– 18/2012, Nr. 2AT-39-2013).

Nors aptarta teisminė praktika suformuota nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, teismo vertinimu, ji yra reikšminga ir nagrinėjamu atveju, nes baudžiamoji atsakomybė, taip pat teismo taikytinos poveikio priemonės, yra griežtesnės negu administracinių nusižengimų (pažeidimų) bylose. Todėl ir teisingam baudžiamajam procesui keliami kriterijai negali būti mažesni negu administracinių nusižengimų bylose.

R. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip liudytojas, su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jame prašoma taikyti baudžiamojo poveikio priemone nebuvo supažindintas, savo pozicijos dėl jam priklausančio automobilio konfiskavimo neišreiškė.

Pažymėtina ir tai, jog pagal BPK 312 str. 4 d. teismo nuosprendį, be kita ko, gali apskųsti asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, šioje dalyje. Tačiau, pagal BPK 422 str. 1 d., nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme gali teikti tik kaltinamasis.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, kad tuo atveju, jeigu baudžiamąją bylą nusprendžiama užbaigti pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. S., kaip konfiskuotino turto savininkas, turėjo būti įtrauktas į procesą informuojant jį apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis aktas galėtų būti nesurašomas ir pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu galėjo būti surašytas tik tuo atveju, jeigu A. S. sutiktų su siūloma taikyti baudžiamojo poveikio priemone – jam priklausančio automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Priešingu atveju, baudžiamoji byla teismui perduotina su kaltinamuoju aktu.

Teismo vertinimu, aptartas procesinis pažeidimas yra esminis, t. y. tokio pobūdžio dėl kurio baudžiamasis įsakymas negali būti priimtas.

Teisminėje praktikoje, taip pat išaiškinta, kad siekdamas ištaisyti procesinius netikslumus, teismas gali surengti teismo posėdį, aiškintis nukentėjusiojo valią, užtikrinti jo teises, tačiau tai bus aiškiai ilgesnis baudžiamosios bylos nagrinėjimas, tokiu atveju būtų pažeisti kaltinamojo teisėti lūkesčiai dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, o be to, tai jau nebebus bylos supaprastintas procesas, kurio galbūt pageidauja proceso šalys. Tokiu procesu nebus įvertinti kitų proceso dalyvių interesai, nes turės būti rengiamas teismo posėdis, kviečiamos šalys, t. y., be pagrįsto reikalo trukdomas proceso dalyvių ir pareigūnų bei kitų darbuotojų laikas (atitraukiant juos nuo kitos veiklos), neracionaliai eikvojamas valstybės lėšos (pvz., reikalingos teisinei pagalbai) (Vilniaus apygardos teismo 2018-06-15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-208-891/2018, 2017-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-435-209/2017).

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga perduoti bylą prokurorui, aptartiems trūkumams pašalinti. Sprendimas grąžinti bylą prokurorui neužkerta kelio, ištaisius trūkumus ir esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, vėl kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso 234 str. 2 d., 439 str. 1 d., 440 str., teismas

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2019-12-10 pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje P. (P.) R. kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d., perduoti prokurorui teismo nustatytiems pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumams pašalinti.

Trūkumų pašalinimui nustatyti vieno mėnesio terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.