Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) J. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „V.“ ir W.G. R. GmbH dėl darbo ginčų išnagrinėjimo teisme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2024 m. birželio 25 d. teisme buvo gautas ieškovės atskirasis skundas dėl minėtos Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutarties, prašant ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

7. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Aptariamu atveju, ieškovei kreipusis į teismą su ieškiniu atsakovams dėl darbo ginčų išnagrinėjimo teisme, Alytaus apylinkės teismas 2024 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu, nustatęs, kad ieškovė nustatytu terminu nepašalino teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartyje nurodytų trūkumų, po ko ieškovė dėl minėtos 2024 m. birželio 3 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuris teisme buvo gautas 2024 m. birželio 25 d., ir kurį pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė priimti, kaip paduotą praleidus šiam procesiniam veiksmui atlikti nustatytą terminą. Ieškovė atskirajame skunde su tokiu teismo vertinimu nesutinka, laikydama, kad termino atskirajam skundui pateikti nepraleido, be kita ko akcentuodama ir netinkamą jos informavimą apie teismo priimtas nutartis.

9. Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Visgi, asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Tokia teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme įtvirtintos ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.

10. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018).

11. Apeliantė akcentavo, kad apie 2024 m. birželio 3 d. nutartį ji nebuvo tinkamai informuota, pranešimu į elektroninį paštą, kartu pripažino, kad nutartį gavo per EPP, jos teigimu 2024 m. birželio 9 d., dėl ko laiko, kad atskirąjį skundą paštu iš Vokietijos išsiuntusi 2024 m. birželio 15 d. termino atskirajam skundui paduoti nepraleido.

12. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis; be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.

13. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą ir procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustatančio Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-180 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nurodyta, kad procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), o procesiniai dokumentai, susiję su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu, teismui gali būti pateikiami per LITEKO VEP posistemį arba Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) (toliau – Taisyklės) 3.2 punktą, paslaugų gavėjas yra be kita ko LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo (jo įstatyminis atstovas), kuris vadovaujantis galiojančiais teisės aktais turi teisę teikti teismui ir (ar) pareigą gauti iš teismo elektroninės formos procesinius dokumentus naudodamasis LITEKO VEP posistemiu. Taisyklių 34 punkte įtvirtinta, kad, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu; ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą

14. Aptariamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei teismo procesiniai dokumentai byloje pagrinde buvo įteikiami per EPP. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad savo ieškinį teismui ieškovė pateikė popierine forma (ne elektroninių ryšių priemonėmis) ir jame nurodė pageidavimą nagrinėjant ginčą naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas, kad patirti kuo mažiau išlaidų, bei prašė visus dokumentus siųsti jos nurodytu el. paštu. Analogišką prašymą ieškovė atskirai teismui išdėstė ir 2024 m. gegužės 11 d. prašyme (teisme jo gavimas užregistruotas 2024 m. gegužės 13 d.), po to, kai teismas priėmė 2024 m. gegužės 10 d. nutartį dėl ieškinio trūkumų ištaisymo, ir kuriame (prašyme) ieškovė be kita ko nurodė, kad E.teismai duomenų bazėje nėra įkeltos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutarties, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dirba ir gyvena Vokietijoje, prašė teismo nutartį jai įteikti el. paštu.

15. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtas Aprašas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2024 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1R–120 buvo pakeistas, o teisinio reguliavimo pokyčiais, siekiant skatinti elektroninių ryšių priemonių naudojimą teismų jurisdikcinėje veikloje bei mažinti valstybės biudžeto lėšas, skiriamas teismų pašto išlaidoms, o taip pat civilinio proceso efektyvinimo be kita ko, teismams buvo sudaryta galimybė asmenims procesinius dokumentus, kuriais nėra inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, bet susijusius su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu, įteikti elektroniniu paštu, jei asmuo yra nurodęs, kad pageidauja gauti procesinius dokumentus elektroniniu paštu. Šie pokyčiai buvo įtvirtinti Aprašo 24 punkte, kuriame nurodoma, kad jei teisme gautus procesinius dokumentus reikia įteikti kitiems proceso dalyviams, o adresatas neprivalo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis, jo LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio VEP posistemio paskyra nėra aktyvi ir jis nėra nurodęs teismui, jog pageidauja gauti procesinius dokumentus per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, gauti procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, yra išspausdinami, o atsakingas teismo darbuotojas patvirtina jų kopijų tikrumą ir pateikia juos pašto paslaugų teikėjui. Kiti procesiniai dokumentai, susiję su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu, gali būti įteikiami adresatui elektroniniu paštu, jei adresatas yra nurodęs teismui, kad pageidauja gauti procesinius dokumentus jo nurodytu elektroniniu paštu. Apie procesinių dokumentų išsiuntimą pažymima teismo LITEKO paskyroje.

16. Nagrinėjamu atveju nors ieškovė yra prisijungusi prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo, tačiau bylą inicijuojantį dokumentą teismui pateikė popierine forma paštu ir pareiškė prašymą procesinius dokumentus byloje gauti būtent elektroniniu paštu, tokį prašymą išdėstydama tiek ieškinyje, tiek papildomai 2024 m. gegužės 10 d. prašyme. Visgi, pirmosios instancijos teismas, ne tik kad 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nepasisakė dėl ieškovės pasirinkto procesinių dokumentų įteikimo būdo (ne)tinkamumo, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė buvo informuota apie teisėjos 2024 m. gegužės 13 d. „popierinę“ rezoliuciją ant ieškovės 2024 m. gegužės 11 d. prašymo dėl teismo nutarties pateikimo el. paštu, kuria buvo nutarta procesinius dokumentus ieškovei siųsti per EPP t. y. ne ieškovės prašomu būdu, nurodžius, kad ieškovė yra aktyvi vartotoja. Taigi, viena vertus, vertinant visiškai formaliai, pripažintina, kad 2024 m. birželio 3 d. nutartis ieškovei buvo įteikta per EPP, tačiau, kita vertus, siekiant nepažeisti teisingumo principo, o teisingumas teismo negali būti vykdomas vien formaliai, šiuo atveju neneigiant byloje tos aplinkybės, kad ieškovė turi aktyvią EPP paskyrą, visgi iš byloje nustatytų duomenų visumos, matyti, kad proceso dalyvė dokumentų įteikimo elektroninėmis ryšio priemonėmis proceso esmę suvokė kaip jų gavimą el. paštu, tokį ne bylą inicijuojančių dokumentų įteikimą asmenims įstatymas leidžia ir tokio dokumentų gavimo ieškovė tikėjosi ir prašė, tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad teismas informavo ieškovę apie tokio jos prašymo netenkinimą ir netenkinimo priežastis, todėl nėra pagrindo spręsti, jog 2024 m. birželio 3 d. nutartis ieškovei buvo įteikta tinkamai.

17. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog 2024 m. gegužės 21 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nepaisant prisijungimo prie EPP, ieškovė turi teisę skundą pateikti ir ne elektroninių ryšių priemonėmis, atvykdama į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus arba skundą atsiųsdama paštu. Tačiau ieškovės paštu pateikto atskirojo skundo pateikimo terminą teismas vertino atsižvelgdamas ne į skundo išsiuntimo datą – 2024 m. birželio 15 d., o jo gavimo teisme dieną – 2024 m. birželio 25 d., taip pažeisdamas ir CPK 74 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą procesinių terminų skaičiavimo taisyklę.

18. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, manytina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, kiek tai susiję su procesinių dokumentų (teismo nutarties) ieškovei įteikimu, spręsdamas dėl ieškovės atskirojo skundo dėl teismo 2024 m. birželio 3 d. nutarties priėmimo, todėl siekiant objektyviai užtikrinti į teismą besikreipiančiam asmeniui galimybę įstatymo nustatyta tvarka apginti galimai pažeistas teises, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškovės atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovės J. D. atskirąjį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir ieškovės J. D. atskirojo skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.