- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-12
- Bylos Nr.
- II-81-404/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00017-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Gedeikis
- Pareiškėjas
- G. J.
- Advokatai
- Marius Venckus
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. J. atstovo advokato Mariaus Venckaus skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2024-01-11 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Mariaus Ukso nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-378-2024, G. J. nubaustas 80,00 Eur bauda, už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ANK 481 straipsnio 1 dalyje, kad jis 2023-12-12, 14.50 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžeidžiamai kibo prie socialinių darbuotojų, jas išvadino necenzūriniais žodžiais, priėjęs trankė automobilį, mojavo kumščiais.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjo atstovas prašo panaikinti 2024-01-11 Klaipėdos AVPK nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Skundas argumentuojamas tuo, kad skundžiamas nutarimas yra naikintinas, nes yra nepagrįstas ir neteisėtas. Netinkamai įvertintos faktinės įvykio aplinkybės, pats įvykis pilnai nebuvo ištirtas. Visų pirma, G. J. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad neva teisės pažeidimą padarė viešoje vietoje. ANK protokole ir nutarime ši vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), todėl nėra aišku kurioje vietoje padarytas teisės pažeidimas – gatvėje ar kitoje erdvėje. Pasak G. J. visas veiksmas vyko jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name ir namo sklypo teritorijoje, esančiame (duomenys neskelbtini). Matomai bylą nagrinėję pareigūnai sąmoningai ar nesąmoningai šios konkrečios įvykio vietos nenurodė. Tačiau šiuo atveju konkrečios įvykio vietos nurodymas yra privalomas, siekiant įvertinti ar tai iš vis buvo viešosios tvarkos pažeidimas ir ar tai buvo viešoji vieta. Pasak G. J., besidarbuojant jam priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išgirdo šuns lojimą ir išėjęs iš ūkinio pastato pamatė jam priklausančioje namų valdoje, t. y. gyvenamojoje vietoje, esančius pašalinius asmenis, kurie be jokio leidimo pateko į gyvenamą patalpą ir be jokio leidimo apžiūrinėjo gyvenamojoje patalpoje esančius daiktus ir atidarinėjo spinteles. Jis tuos asmenis pradėjo varyti iš gyvenamosios patalpos, galimai ir nusikeikė, nes tie veiksmai buvo atliekami be jo leidimo. Dėl netikėtumo G. J. buvo susijaudinęs ir įsiaudrinęs. Šiuo atveju įvykio vieta nėra laikytina vieša vieta, nes įvykis įvyko privačioje teritorijoje, nesant savininko leidimo ar sutikimo patekti į ją. Vėliau paaiškėjo, kad tai yra socialinės darbuotojos, kurioms priskirta jo sesers ir sesers vaiko priežiūra. Pažymėjo, kad jam asmeniškai socialinė priežiūra nėra priskirta. Socialinės darbuotojos atvyko iš anksto nieko neinformavusios ir patekusios į namų valdą neprisistačiusios ir neprašiusios jo, kaip savininko leidimo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad jo sesuo, kuriai priskirta socialinė priežiūra, yra dirbanti ir tuo metu buvo savo darbo vietoje ir namo turėjo grįžti 18 val., jos vaikas tuo metu buvo mokykloje. Nesuprantama, kokie gali būti socialinių darbuotojų patikrinimai privačiose valdose, nesant ir nedalyvaujant patiems prižiūrimiesiems. Tai gali būti traktuojama kaip netinkamas pareigų atlikimas ar suteiktų įgaliojimų viršijimas. Pasak G. J., jis kumščiais nemojavo, tik ranka nurodęs kryptį, kur nekviestiems svečiams išeiti. Jokių mašinų jis netrankė. Be to nėra jokių įrodymų, kad jos būtų apgadintos. Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, akivaizdu, kad G. J. jokių neleistinų veiksmų viešoje vietoje neatliko. Jo galimai neteisėti atlikti veiksmai buvo privačioje teritorijoje, kas įvertinant socialinių darbuotojų pasirinktą netinkamą darbo metodiką ir priemones, nelaikytina jam inkriminuotu administracinės teisės pažeidimu.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. J. papildomai nurodė, kad tądien daržinėje kapojo malkas, namai buvo atrakinti. Kai pradėjo loti šuo, išėjęs į kiemą pamatė stovintį automobilį, troboje buvo dvi moterys, kurios darinėjo spintelių dureles, vieną iš jų žinojo iš matymo kaip socialinę darbuotoją. Moterys nurodė, kad atvyko dėl sesers, tada jis joms pasakė kada grįš sesuo bei jos vaikas, liepė išeiti lauk, gal susinervinęs ir susikeikė. Prie automobilio nebuvo priėjęs, jis buvo namo prieangyje, iki automobilio buvo gal 10-12 metrų. Jų sodyba apsodinta tujomis, vartų nėra, savininkai yra jis ir sesuo. Nėra nustatyta, kad įvykio dieną jis buvo neblaivus.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Marius Venckus iš esmės rėmėsi skundo argumentais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą skundžiamą nutarimą priėmusi institucija nurodė, kad su G. J. skundu nesutinka. Pažymėjo, kad šio administracinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas ne policijos iniciatyva. Socialinės darbuotojos pareiškime nurodoma, kad lankantis S. Š., kurios šeimai teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, namuose buvo sutiktas neblaivus jos brolis G.. Įeidama į vidų, prieangyje ji pastebėjo praimtą pakuotę alaus, o virtuvėje ant stalo nugertą butelį degtinės. Pasidomėjus ar S. ir jos vaikas yra namuose, G. su ja bendravo su panieka ir pakeltu tonu. Sugrįžus į pakelėje esantį tarnybinį automobilį, kuriame laukė su ja kartu važiavusi seniūnijos socialinio darbo organizatorė, paskambino S. įsitikinti ar vaiko nėra namuose. Joms bekalbant, pasigirdo trenksmas į automobilio durelių stiklą. Vyriškis agresyviai atidarė dureles ir palinkęs prie socialinio darbo organizatorės mojavo kumščiu rėkdamas, kad pradurs automobilio padangas bei sudaužys automobilį, jeigu per tris minutes nepasišalinsime. Po to iš visų jėgų užtrenkė automobilio dureles. Socialinės darbuotojos nurodė, kad jos tikrino S. Š. kurios deklaruota gyvenamoji vieta yra ten pat kaip ir pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Taigi akivaizdu, kad moterys tuo adresu lankėsi ne savo noru, o atlikdamos savo pareigą. Institucija konstatavo, kad patekimas į G. J. bendra nuosavybe su seserimi priklausantį turtą yra laisvas. Įėjimas į kiemą nėra niekaip apribotas, neįrengti jokie vartai, tad ten kiekvienu momentu laisvai gali patekti kiekvienas žmogus. Kaip nurodyta pareiškime, automobilis buvo paliktas prie gatvės ir socialinėms darbuotojoms jau sėdint automobilyje G. J. agresyviai atidarė dureles ir palinkęs prie socialinio darbo organizatorės mojavo kumščiu rėkdamas, kad pradurs automobilio padangas bei sudaužys automobilį, jeigu per tris minutes jos nepasišalins. Po to iš visų jėgų užtrenkė automobilio dureles. Gatvė vienareikšmiškai yra viešoji vieta, į kurią teisėtai ir niekino nevaržomai dėl laisvo priėjimo prie jos gali patekti visi asmenys. Mano, G. J. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-01-11 nutarimą be pakeitimų.
Teisme skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos įgaliotas atstovas Marius Uksas parodė, kad kalbėjo telefonu su pareigūnais, surašiusiais administracinio nusižengimo protokolą, pastarieji nurodė, kad jiems gerai žinomas asmuo bei vietovė, vieta yra vieša, į ją gali patekti bet kuris asmuo.
Nagrinėjant skundą teisme buvo apklaustos dvi liudytojos.
Liudytoja L. Z. parodė, kad S. Š. buvo teikiamos socialinės paslaugos. Buvo žinoma, kad S. Š. gyvena su broliu. Iki įvykio ji ten buvo atvykusi ne kartą. Anksčiau yra buvę konfliktinių situacijų su G. J.. Tądien atvyko su tikslu pasižiūrėti ar vaikas yra grįžęs iš mokyklos bei patikrinti buitį. Atvyko tokiu metu, kadangi tokiu metu vaikas dažniausiai jau būdavo grįžęs. Atvyko dviese, į namus ėjo ji viena, kolegė liko automobilyje. Automobilis buvo su seniūnijos logotipu, jį paliko šalikėlėje prie sodybos, bendro naudojimo kelyje, kuris toliau veda į dirbtuves. Pėstute ėjo į kiemą 30-100 metrų. Įėjusi į neužrakintus namus rado G. J., kuris išėjo iš savo kambario ir akivaizdžiai buvo neblaivus. Kambaryje, iš kurio išėjo G. J., matėsi dar vienas asmuo. Pasisveikino su G. J., pastarasis buvo po trumpikių, prašė, kad apsirengtų. Spintelių netikrino. Klausė ar yra namuose S. Š. sūnus, G. J. nurodė, kad turbūt nėra. Pamačiusi virtuvėje ant stalo vieno litro degtinės butelį, kuris buvo nugertas, pakuotę plastikinių alaus butelių koridoriuje-verandoje, paklausė ar grįžęs vaikas ras tokią aplinką. G. J. pradėjo konfliktuoti, ji ėjo link durų, o G. J. ėjo iš paskos ir keikė. Nuėjus į automobilį skambino S. Š., kad sužinoti ar tikrai jos vaiko nėra namuose. Bekalbant su S. Š. atbėgo G. J. ir trenkė kumščiu į automobilio stiklą. Kumštyje turėjo raktus. G. J. atidarė automobilio duris iki galo ir iš visų jėgų užtrenkė jas. Atėjęs rėkė, kad dingtų iš jo kiemo, vadino necenzūriniais žodžiais. Atidaręs priekines keleivio dureles mojavo kumščiu A. po smakru. Greitai pasišalino, kadangi išsigando. Ji informavo policiją iškart grįžus į seniūniją. Derinti susitikimų su lankytinais asmenimis neturi.
Liudytoja A. Z. parodė, kad L. nuėjo į namo vidų, o ji liko automobilyje. Grįžusi L. pasakė, kad ją užsipuolė galimai neblaivus J. negražiais žodžiais, kad ant stalo yra alkoholinių gėrimų. L. paskambino S. Š. paklausti ar vaikas namuose, nes G. J. atrodė neblaivus. Bekalbant telefonu prie tarnybinio automobilio pribėgo chalatu apsirengęs G. J., trenkė su raktais į langą, atplėšė keleivio priekines duris ir ėmė jai su kumščiu mojuoti aplink veidą, šaukti, kad jos „šliurės“ ar panašiai, kad nešdintųsi iš jo kiemo per 3 minutes. Jos nebuvo G. J. kieme, automobilis stovėjo pagrindinio kelio šalikelėje, į kiemą nebuvo įvažiavusios. Ėmė automobilį spardyti, daužyti, sakė, kad pradurs padangas, buvo išsigandusios, atvyko savivaldybės automobiliu. L. neturi pranešti prieš atvykdama į šeimą kuriai teikiamos socialinės paslaugos. Ir anksčiau G. J. nepatikdavo, kad L. lankosi pas S. Š.. Anksčiau G. J. mama taip pat skųsdavosi G. J. elgesiu. Važiavo kartu, nes ji lankė kitą šeimą, pati nevairuoja. Tokių paslaugų, kurias teikia L., ji neteikia. Vietoje nekvietė policijos nes buvo išsigandusios, grįžusios paklausė seniūno ką daryti.
Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
G. J. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnio 1 dalį, šį nusižengimą pareiškėjas ginčija savo skunde išdėstytais ir teismo posėdžio metu išsakytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Nors skunde pareiškėjas sutinka galėjęs nusikeikti, tačiau nesutinka, kad konfliktas vyko viešoje vietoje, teigia, kad visas veiksmas vyko jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name ir namo sklypo teritorijoje, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodo, jis buvo daržinėje, automobilis stovėjo kieme, L. Z. ir A. Z. pateko į gyvenamą patalpą be jokio leidimo, apžiūrinėjo gyvenamojoje patalpoje esančius daiktus ir atidarinėjo spinteles, prie automobilyje sėdėjusių moterų nebuvo priėjęs, kumščiu nemojavo.
Administracinių nusižengimų kodekse nėra detalizuota viešosios vietos sąvoka. Taikant baudžiamosios teisės analogiją, viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Viešąja vieta laikoma ir privati teritorija, jeigu dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų, kai asmens elgesys būnant privačioje teritorijoje pažeidžia kitų asmenų, esančių už to kiemo ribų, rimtį, trukdo jiems, kai nustatomas atitinkamas šio nusižengimo veikos (veiksmų) pobūdis ir dėl jų kilę padariniai (kasacinės nutartys Nr. 2K-820/2005; 2K-122/2008).
Dėl administracinio nusižengimo sudėties pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad būtinas šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas – siekis dispozicijoje nustatytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas, nes šio nusižengimo sudėtis yra formalaus pobūdžio, nereikalaujanti padarinių atsiradimo (nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019).
Iš Klaipėdos AVPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo M. Z. tarnybinio pranešimo matyti, jog socialinė darbuotoja A. Z. nurodė, kad 2023-12-12, 14.50 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), sėdėjo socialinių paslaugų centro automobilyje, kuris buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) g. L. Z. grįžus į automobilį, po keleto minučių prie automobilio priėjo G. J., kuris priėjęs prie automobilio atplėšęs dureles mojavo A. Z. prieš veidą kumščiu, išvadino necenzūriniais žodžiais „šliuhos, vadalos“, liepė dingti iš kiemo. G. J. įžeidžiamai kibo prie socialinių darbuotojų. Iš 2023-12-12 pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole matyti, kad L. Z. apie įvykį parodė, jog įvykio data arba laikotarpis: 2023-12-12, 14:50, įvykio vieta, adresas: (duomenys neskelbtini), vietos apibūdinimas: viešoji erdvė (gatvė, skveras, aikštė ir pan.). Lankantis S. Š., kurios šeimai teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, namuose sutiko neblaivų jos brolį G.. Įeidama į vidų, prieangyje pastebėjo praimtą pakuotę alaus, o virtuvėje ant stalo nugertą butelį degtinės. Pasidomėjus ar S. ir jos vaikas yra namuose, G. su ja bendravo su panieka ir pakeltu tonu. Sugrįžus į pakelėje esantį tarnybinį automobilį, kuriame laukė su ja kartu važiavusi seniūnijos socialinio darbo organizatorė, paskambino S. įsitikinti ar vaiko nėra namuose. Joms bekalbant, pasigirdo trenksmas į automobilio durelių stiklą. Vyriškis agresyviai atidarė dureles ir palinkęs prie socialinio darbo organizatorės mojavo kumščiu rėkdamas, kad pradurs automobilio padangas bei sudaužys automobilį, jeigu per tris minutes nepasišalins. Po to iš visų jėgų užtrenkė automobilio dureles.
Analogiškas aplinkybes A. Z. ir L. Z. nurodė teismo posėdžio metu, apklaustos kaip liudytojos, teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojų parodymais, jie nuoseklūs ir neprieštaraujantys, nenustatyta, kad liudytojos būtų suinteresuotos ar turėtų pagrindą apkalbėti G. J..
Skunde bei teismo posėdžio metu išsakyti pareiškėjo G. J. argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais.
Viešo naudojimosi kelias yra viešoji vieta, G. J. įžeidžiamas kibimas prie socialinių darbuotojų – A. Z. ir L. Z., jų išvadinimas necenzūriniais žodžiais, automobilio trankymas, mojavimas kumščiais, grasinimai, atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 str.).
Išnagrinėjus skundą teisme nustatyta, kad G. J. veikoje yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymiai.
Skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda paskirta tinkamai – mažesnė nei baudos vidurkis, nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Atsižvelgiant į pareiškėjo užimtą gynybinę poziciją nepripažinti kaltės, nėra pagrindų svarstyti klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.
Skundo patenkinimui pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, ANK 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
pareiškėjo G. J. atstovo advokato Mariaus Venckaus skundo netenkinti.
2024-01-11 Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Mariaus Ukso nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-378-2024, kuriuo G. J. nubaustas 80,00 Eur bauda, už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnio 1 dalyje, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo (kopijos) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.