Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja V. M., K. M. ir valstybės įmonė „Turto bankas“, atstovaujanti Lietuvos Respublikos interesus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys V. M. ir K. M. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriais su pareiškimu sutinka bei patvirtina, jog jiems žinomos tokio sutikimo procesinės pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu J. M. buvo našlys, jo sutuoktinė V. M., su kuria santuoką jis sudarė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), jis turėjo du vaikus – pareiškėją ir suinteresuotą asmenį V. M.. J. M. mirus notarų biure pagal jo paskutinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) nebuvo pradėta paveldėjimo byla. Iš į bylą pateikto Testamentų registro išrašo, 2013 m. kovo 14 d. testamento nustatyta, kad palikėjas J. M. 2013 m. kovo 14 d. testamentu, patvirtinu Vilniaus 24-ojo notarų biuro notaro Audriaus Dusevičiaus, jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjui R. M., palikėjui nuosavybės teise priklausantį automobilį bei metalinį garažą savo vaikaičiui K. M., o visus piniginius indėlius su visomis priklausančiomis palūkanomis, kompensacijomis ir kitomis išmokomis palikėjas paliko sūnui V. M.. Nepaisant to, palikėjo palikimas pagal testamentą priimtas nebuvo. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo byla pradėta nebuvo, nes pareiškėjas į notarą kreipėsi praleidęs įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad J. M. mirties dieną palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po J. M. mirties įstatyminiai įpėdiniai – palikėjo sūnūs pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo V. M. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, palikimo priėmimo faktas pagal palikėjo 2013 m. kovo 14 d. sudarytą testamentą taip pat nėra registruotas (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys). Pareiškėjas teigia, kad nepaisant to, jis savo tėvo turtą po jo mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjui turi juridinę reikšmę. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėjas, būdamas įstatyminis ir testamentinis J. M. įpėdinis, siekia įforminti nuosavybės teisę į jo palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad pareiškėjas priėmė savo tėvo palikimą po jo mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti, pareiškėjui turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad J. M. mirties momentu palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kita 1/2 šio buto dalis priklausė ir priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pareiškėjui ir jo sutuoktinei P. M.. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo rašytinių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad šiame Bute pareiškėjas gyveno iki palikėjo mirties, nuo 2012 m. gruodžio 7 d. šiame Bute jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, po J. M. mirties pareiškėjas ir toliau gyvena Bute, jį prižiūri, juo rūpinasi kaip savo turtu, moka visus mokesčius už Butą – pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad per tris mėnesius po J. M. mirties pareiškėjas mokėjo mokesčius už šiam Butui teikiamas paslaugas. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, pareiškėjo pastovų gyvenimą minėtame Bute nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki J. M. mirties ir po to, taip pat įvertindamas ir suinteresuotų asmenų V. M. ir K. M. išreikštą sutikimą su pareiškėjo pareiškimu, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus jo tėvo J. M. palikimui priimti pradėdamas jį faktiškai valdyti nuo pat J. M. mirties momento (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Įvertinus tai, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pareiškėjas R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį J. M., išduoti pareiškėjui R. M..

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.