Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-10-17 · Administracinė byla Nr. I2-10859-331/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-17
Bylos Nr.
I2-10859-331/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07432-2023-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
N. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-10859-331/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07432-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. S. (N. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 23S89522 (toliau – ir Sprendimas) nusprendė pareiškėjai panaikinti leidimą nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja pateikė teismui skundą ir prašo: panaikinti Departamento Sprendimą; atnaujinti pareiškėjos leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

2.1. Paaiškina, kad Sprendimas priimtas formaliais pagrindais, prieštarauja pagrindiniams Lietuvos Respublikos įstatymams, nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, o pareiškėjos panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje atnaujintas. Pareiškėjos leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas atsižvelgiant į 2023 m. balandžio 12 d. Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) raštą Nr. 18-3956 (toliau – ir Raštas), kuriame nurodyta, kad VSD vertinimu, jei užsienietis atsakydamas į Migracijos departamento klausimyno 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Pareiškėja kartu su prašymu pakeisti leidimą nuolat gyventi LR pateikė užpildytą Migracijos departamento parengtą klausimyną. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pateiktą prašymą, kartu įvertino ir pareiškėjos atsakymus į klausimyno klausimus ir nustatė, kad pareiškėja atsakydama į klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą: Ukrainai ar Rusijos Federacijai), pažymėjo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Paprašyta paaiškinti savo atsakymą į klausimyno 11 klausimą, raštiškai nurodė, kad 2014 m Autonominės Krymo Respublikos Aukščiausioji taryba patvirtino deklaraciją dėl suvereniteto. Vėliau buvo inicijuotas referendumas. Šio referendumo pagrindu buvo sudaryta sutartis tarp Rusijos Federacijos ir Krymo Respublikos dėl Krymo Respublikos įstojimo į Rusijos Federacijos sudėtį. Papildomai apklausta, pareiškėja nuoširdžiai ir sąžiningai (kas yra užfiksuota skundžiamajame Sprendime) išsakė savo nuomonę, nes buvo įsitikinusi, kad gyvena laisvoje, teisinėje valstybėje, kur yra gerbiama žodžio ir nuomonės laisvė. Papildomai pabrėžia, kad ji niekada niekur savo nuomonės neskleidžia, ir apskritai apie politiką nešneka. Pareiškėja yra senyvo amžiaus moteris, kuri jau 37 metus gyvena Lietuvoje, gerbia jos įstatymus.

2.2. Departamentas atsižvelgdamas į klausimyne ir apklausos metu išsakytą pareiškėjos nuomonę ir vadovaujantis 2023 m. balandžio 12 d. VSD raštu Nr. 18-3956, padarė išvadą, kad ji remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad ji yra lojali Rusijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Migracijos departamentas savo sprendimą grindė VSD Raštu, kuris yra bendro pobūdžio. Pareiškėja nėra jame įvardinta, kaip asmuo, kuris kelią grėsmę Lietuvos saugumui. Juo labiau, nėra nustatyta jokių objektyvių faktinių aplinkybių, remiantis kuriais galima būtų padaryti išvadą, kad ji gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui arba yra išnaudojama Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų. Iš tikrųjų, objektyviai, mano, sunku įsivaizduoti, kad ji, senyvo amžiaus, ligota moteris, gali kelti kažkokią grėsmę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Lietuvoje pareiškėja gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų, tai yra jau (duomenys neskelbtini) metus. Pareiškėja yra senyvo amžiaus, jai šiais metais sukaks (duomenys neskelbtini) metai. Per visą savo gyvenimą niekada jokiai Lietuvos institucijai nekilo jokių įtarimų, kad ji galimai kelia grėsmę Lietuvos saugumui ar bendradarbiauja su Rusijos valstybės institucijomis ir (ar) žvalgybos tarnybomis. Pareiškėja yra išvaroma iš šalies už tai, kad išsakė savo nuomonę, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui. Juo labiau, kad viešai ji savo nuomones nereiškia, nieko nekursto ir nebando įtikinti. Savo nuomonę ji išsakė Migracijos departamentui. Iš savo pusės, nei VSD, nei Migracijos departamentas išsamiai pareiškėjos netikrino, o Sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje panaikino formaliais pagrindais. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes ji tik išsakė savo nuomonę apie esamą politinę situaciją pasaulyje, iš ko Migracijos departamentas padarė neatitinkančią tikrovės išvadą, jog neva ji kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui bei gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, nes nenustatyta jokių tai patvirtinančių faktinių aplinkybių.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Departamentas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą ir prašo skundą atmesti. Paaiškina, kad pareiškėja 2023 m. gegužės 11 d. pareikė prašymą pakeisti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau - leidimas nuolat gyventi). Klausimyne pareiškėja, atsakydama į klausimą „Jūsų nuomone, kad legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“, nurodė - Rusijos Federacijai. Departamentas priėmė Sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi. Sprendimu nutrauktas pareiškėjos prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimas. Ginčijamas Sprendimas priimtas įvertinus Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento išvadą, pareiškėjos apklausos metu pateiktus paaiškinimus, kitus duomenis. Departamentas 2023 m. gegužės 24 d. apklausė pareiškėją, kuri apklausos metu pateikė išsamius ir užtikrintus atsakymus. Pareiškėja nurodė, kad į Lietuvos Respubliką atvyko (duomenys neskelbtini) m., tais pačiais metais, įsidarbino ir dirbo iki pensijos (iki (duomenys neskelbtini) m.). Lietuvių kalbos nemoka, kaip nurodo, dėl savo aplaidumo. Paklausta, ar ji lankosi Rusijos Federacijoje, nurodė, kad paskutinį kartą Rusijos Federacijoje ji lankėsi (duomenys neskelbtini) m. pas dukterį, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Paprašyta pakomentuoti savo atsakymą į klausimyno 11 klausimą, užsienietė nurodė, kad jos nuomonė Krymas priklauso Rusijos Federacijai ir į šį klausimą ji atsakė nuoširdžiai nemeluodama. Tęsdama savo atsakymą, nurodė, kad referendumas Kryme įvyko teisėtai, papildomai nurodė, kad jeigu gyventų Kryme, taip pat balsuotų dėl Krymo įstojimo į Rusijos Federacijos sudėtį. Paklausta, ar su savo artimaisiais bendrauja apie karą Ukrainoje, nurodė, kad su artimaisiais apie politiką nekalba, nes yra svarbesnių dalykų. Paklausta, ką asmeniškai mano apie karą Ukrainoje, užsienietė nurodė, kad pačio karo nepalaiko, nes jame kenčia ir žūsta tik paprasti žmonės. Migracijos departamento specialistei uždavus klausimą, ar Rusijos Federacija turėjo teisėtą pagrindą pradėti karą Ukrainoje, užsienietė nurodė, kad nenori atsakinėti į užduotą klausimą, nes problema tarp Ukrainos ir Rusijos Federacijos prasidėjo nuo 2014 metų. Užsienietės vertinimu, karą pradėjo tas, kas jame suinteresuotas, jos nuomone, kad, jei nebūtų įvykusi suirutė Kijeve (2013 m.), nebūtų žudomi žmonės (Donecko srityje), nieko panašaus nebūtų įvykę. Užsienietės manymu, Ukrainos valdžia pati išprovokavo karą savo teritorijoje, kaip nurodo užsienietė, visi kaltina dėl prasidėjusio karo Rusijos Federaciją, tačiau faktiškai Rusija nėra kalta. Užsienietė pridūrė, kad, jei Rusijos Federacija dar lauktų, tai Rusijos nebūtų, nes Ukraina būtų pradėjusi karą pati tik jau Rusijos Federacijos teritorijoje.

3.1. VSD išvadoje nurodoma, kad jei užsienietis nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, tai jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad užsienietis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat tai rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Ginčijamame Sprendime detaliai aptarta Lietuvos poziciją Rusijos atžvilgiu atskleidžiantys dokumentai. Priimdamas ginčijamą Sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos - VSD - išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pažymime, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis.

3.2. Pareiškėja skundą motyvuoja žodžio laisve, taip pat aplinkybe, kad yra senyvo amžiaus. Manome, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą Sprendimą. Mano, kad poreikis naudotis žodžio laisve negali nusverti valstybės saugumo interesų ir nereiškia, kad pareiškėjos atžvilgiu negali būti priimami sprendimai, kurie nulemti pareiškėjos pozicijos. Migracijos departamento nuomone, pareiškėja nepagrįstai reikalauja įrodymų apie jos galimus veiksmus, nes jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjos atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jos baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Tad sprendžiant pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Atkreipiame dėmesį, kad ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo gali dalyvauti rinkimuose, Lietuvos politiniame gyvenime, tuo tarpu leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turintis asmuo tokių galimybių neturi. Mano, kad užsieniečiui, keliančiam grėsmę valstybės saugumui, neturi būti sudarytos sąlygos dalyvauti rinkimuose ir tokiu būdu daryti įtaką valstybės politikai. Ypač šiuo Lietuvai jautriu geopolitiniu laikotarpiu, kai suaktyvėjusios priešiškų valstybių žvalgybos ir karinis parengtumas. Tokių užsieniečių turima pozicija, kuri yra susijusi su agresyvia Rusijos Federacijos politika ir jų lojalumu, vertintina kaip galima grėsmė valstybės saugumui. Būtent tokie asmenys gali būti išnaudoti priešiškų valstybių žvalgybos ir taip galimai pakenkti Lietuvos Respublikos saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos išduoti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

3.3. Ginčijamu Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjos grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės valstybę klausimas. Tolesnė pareiškėjos teisinė padėtis bus sprendžiama atskirais sprendimais, kuriuose bus vertinamos visos su pareiškėja susijusios aplinkybės, taip pat ar yra Įstatymo 130 straipsnio pagrindai, draudžiantys išsiųsti arba grąžinti į užsienietį į kilmės valstybę. Migracijos departamentas kiekvienu atveju išanalizuoja užsieniečio individualią situaciją. Priimtas sprendimas dėl grąžinimo ar išsiuntimo, jei toks bus priimtas, galės būti skundžiamas teismui. Kaip jau buvo minėta pirmiau užsienietis turėdamas leidimo nuolat gyventi savo teisėmis yra priartinamas prie Lietuvos Respublikos piliečio su iš to išplaukiančiomis teisėmis (dalyvauti rinkimuose, leidimai išduodami 5 metams, neatliekama tokių asmenų nuolatinė kontrolė), dėl minėtų priežasčių ir keliami aukštesni reikalavimai. Taigi tokių užsieniečių turima pozicija, kuri yra susijusi su agresyvia Rusijos Federacijos politika ir jų lojalumu, vertintina kaip galima grėsmė valstybės saugumui, nes būtent tokie asmenys gali būti išnaudoti priešiškų valstybių žvalgybos ir taip galimai pakenkti Lietuvos Respublikos saugumui. Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas yra priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau - ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Departamento Sprendimu prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo. Pareiškėja, leidimo nuolat gyventi pakeitimo procedūros metu pildydama Departamento parengtą klausimyną, pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai (atsakymas į klausimyno 11 klausimą). Papildomai pareiškėja raštu nurodė ir Rusijos režimo platinamą tariamą Krymo okupacijos ir aneksijos pateisinimą - neva prisijungimas prie Rusijos Federacijos įvyko savanoriškai, dėl to buvo nuspręsta suverenios autonominės Krymo Respublikos referendume. Tikslindama klausimyne pateiktą informaciją, Pareiškėja ir apklausos metu dar kartą patvirtino, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Pareiškėjos įsitikinimu, referendumas Kryme vyko teisėtai ir jeigu pati gyventų Kryme, ji taip pat balsuotų dėl Krymo įstojimo į Rusijos Federaciją. Taip pat pareiškėja nurodė, kad karą Ukrainoje išprovokavo Ukrainos valdžia, o Rusija dėl to nėra kalta. Pažymėtina, kad nors formaliai pareiškėja klausimyne pažymėjo, jog nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje (atsakymas į klausimyno 10 klausimą), tačiau apklausos metu išsakyta pareiškėjos pozicija akivaizdžiai paneigia tokį atsakymą.

Motyvuojamoji dalis

4.1. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, pildydama Departamento parengtą klausimyną ir atsakydama į apklausos metu užduotus klausimus, išreiškė akivaizdžią paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, darytina išvada, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos Rusijos režimui palankios ir palaikančios pažiūros kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo gyventi panaikinimo klausimą. Kadangi pareiškėja pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės, kad pareiškėja gyvena Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) metus ir kiti skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų. Tai, kad ankstesniais laikotarpiais pareiškėjai buvo pratęsiami leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, savaime nereiškia, kad šioje situacijoje (Rusijos karinės agresijos Ukrainoje sąlygomis bei esant akivaizdžiai išreikštam Pareiškėjos palankumui Rusijos režimui) leidimas nuolat gyventi pareiškėjai turėjo būti pratęstas automatiškai.

4.2. Pareiškėjos sąmoninga pozicija teisinant ne tik Rusijos (t. y. valstybės, kurios pilietė yra pareiškėja ir kuri kelia egzistencinę grėsmę Lietuvai) įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją, bet ir neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą, sudaro pakankamą pagrindą vertinimui, kad jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėja, reikšdama palankumą Rusijos režimui, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti. VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (Departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėja VSD pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Departamento Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas nuolat gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. balandžio 17 d. pateikė Departamentui prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi tuo pagrindu, jog baigiasi leidimo nuolat gyventi galiojimas.

6.1. Pareiškėja 2023 m. gegužės mėn. Departamento klausimyno 11-ame klausime „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą: „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“, pareiškėja atsakydama į šį klausimą pažymėjo galimą pasirinkimo variantą „Rusijos Federacijai“.

6.2. Pareiškėja 2023 m. gegužės 11 d. pateiktame Departamentui paaiškinime nurodė, jog į 11 (vienuoliktą) klausimą atsakė, kad jos nuomone Krymas legitimiai (teisėtai) priklauso Rusijai. 2014 m. kovo mėnesį Krymo autonominės respublikos aukščiausioji taryba priėmė suvereniteto deklaraciją. Paskui įvyko visuotinis Krymo referendumas, kuriuo metu dauguma gyventojų pasisakė už sujungimą su Rusija. Tą patį mėnesį tarp Krymo respublikos ir Rusijos buvo sudaryta sutartis dėl Krymo, kaip federacijos subjektą prijungimo prie Rusijos

6.3. Departamento 2023 m. gegužės 24 d. vykusios apklausos metu, pareiškėja nurodė, kad Krymas priklauso Rusijai, kadangi buvo Autonominės respublikos aukščiausioji taryba, Krymas priėmė nutarimą, paskui referendumas, prabalsavo 95 procentai. Pareiškėja teigė, kad sutinka su šios tautos pasirinkimu. Taip pat pareiškėja teigė, kad pagal tarptautinę teisę Krymas priklauso Rusijai, kadangi Ukrainos kaip tokios ankščiau nebuvo. Tai ją padarė Carinė Rusija, nes šie kai dar buvo atskiros kunigaikštystės, jos surinko ir pradėjo spręsti, kur, prie ko prisijungti ir nusprendė, kad jie pagal tikėjimą tokie kaip rusai, ir jie prisijungė prie Rusijos caro, kuris pradėjo jiems duoti žemę ir gavosi Ukraina. Tai Rusija sukūrė Ukrainą.

6.4. VSD Rašte nurodė, jog VSD vertinimu, jei užsienietis teigiamai atsako į klausimyno 10 klausimą ir (arba) atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai taip pat rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

6.5. Departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjai leidimą nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgiant į pareiškėjos klausimyne ir apklausos metu išsakytą nuomonę ir VSD Raštu, galima daryti išvadą, kad pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad pareiškėja yra lojali Rusijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Be to, nors pareiškėja atsakydama į klausimyno 10 klausimą, pažymėjo, kad nepritaria kariniams veiksmams Ukrainoje, tačiau šis atsakymas savaime nepaneigia užsienietės grėsmės valstybės saugumui, kadangi, kaip matyti, iš paaiškinimų apklausos metu, užsienietė kariniams veiksmams nepritaria todėl, kad karo metu žūsta žmonės ir mano, kad Rusijos Federacija nėra atsakinga už karą Ukrainoje, kas tik patvirtina užsienietės palankumą ir lojalumą režimui, kuris gali būti panaudotas prieš Lietuvos Respublikos visuomenę.

6.5.1. Departamento duomenimis, pareiškėja savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) m. deklaruoja Lietuvos Respublikoje adresu: (duomenys neskelbtini). Pirmasis leidimas nuolat gyventi jai buvo išduotas (duomenys neskelbtini) m., o vėliau leidimas nuolat gyventi buvo keičiamas. Nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis V. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) pilietis, turėjo leidimą nuolat gyventi, tačiau 2023 m. birželio 11 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S86193 panaikinti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 54 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu. Pareiškėjos duktė V. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) pilietė, kuri iki (duomenys neskelbtini) m. turėjo leidimą nuolat gyvent, o (duomenys neskelbtini) m. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sūnus V. S., gim. (duomenys neskelbtini), turi leidimą nuolat gyventi. V. S. gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Yra duomenų apie tai, kad pareiškėja iki (duomenys neskelbtini) dirbo Lietuvos Respublikoje ir jai buvo mokamos draudžiamosios pajamos. Pažymėtina, kad vien tai, kad pareiškėjos sūnus gyvena Lietuvos Respublikoje ir turi leidimą nuolat gyventi, savaime nesuteikia jai teisės automatiškai gyventi ir būti Lietuvos Respublikoje.

6.5.2. Papildomai atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) m. nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamentas neturi duomenų, kad per visą šį laikotarpį pareiškėja kreiptųsi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo natūralizacijos tvarka, kas suponuoja, kad pareiškėja nėra lojali valstybei, kurioje ilgus metus gyvena. Be to, pildydama Migracijos departamento pateiktą klausimyną ir apklausos metu į klausimus atsakinėjo nevalstybine (rusų) kalba, kaip pati nurodė apklausos metu, nemoka lietuvių kalbos dėl pačios aplaidumo, nes visur galima buvo susikalbėti rusų k., o tai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, stokojantį pagarbos valstybinei kalbai, valstybės institucijai ir Lietuvos Respublikai apskritai. Pareiškėjos sąmoninga pozicija, priskiriant neteisėtai okupuotą Ukrainos teritoriją (Krymą) Rusijos Federacijai ir manymas, kad Rusijos Federacija nėra atsakinga už šį karą, nes jei ne ji, tai ateityje Ukraina užpultų Rusiją, rodo Rusijos karinių veiksmų, apimančių ypač žiaurius karo nusikaltimus žmogiškumui prieš Ukrainos žmones, pripažintinus Ukrainos tautos genocidu, palaikymą.

6.5.3. Migracijos departamento vertinimu, grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo gyventi panaikinimo klausimą, ypač kai asmuo išreiškia paramą Rusijos Federacijai, kas įrodo, kad užsienietis yra lojalus Rusijos Federacijai. Kadangi, pareiškėjos, įvertinus VSD pateiktą išvadą, gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai, pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjos leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.

6.6. Departamentas nutraukė prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą, kadangi priimtas Sprendimas panaikinti leidimą nuolat gyventi.

7. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo nuostatos.

7.1. Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Šį leidimą užsienietis gali gauti, jeigu atitinka vieną iš Įstatymo 53 straipsnyje išdėstytų leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytas sąlygas.

7.2. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 3 dalis – kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) arba VSAT. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Departamentą, o šis ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

7.3. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata. Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.

7.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) išaiškino, kad, sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Tokiose bylose būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (žr. pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). Sprendžiant dėl leidimo gyventi panaikinimo, visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Be to, turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu, t. y. grėsmės valstybės saugumui galimybė turi jau (priimant atitinkamą sprendimą) egzistuoti (žr. pvz., 2010 m. birželio 23 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010).

7.5. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr. pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Priešingu atveju būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimo gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, taip sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).

7.6. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). LVAT yra nurodęs, jog negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ü. prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). Grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr. EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

8. Pareiškėjos teigimu, Sprendimas priimtas formaliais pagrindais, prieštarauja pagrindiniams Lietuvos Respublikos įstatymams, nepagrįstas. Pareiškėja nuoširdžiai ir sąžiningai išsakė savo nuomonę dėl Krymo priklausymo, savo nuomonės neskleidžia, yra senyvo amžiaus, Lietuvoje gyvena 37 metus, gerbia įstatymus. Departamentas Sprendimą grindė VSD Raštu, kuris yra bendro pobūdžio. Per visą savo gyvenimą niekada jokiai Lietuvos institucijai nekilo jokių įtarimų, kad ji galimai kelia grėsmę Lietuvos saugumui ar bendradarbiauja su Rusijos valstybės institucijomis ir (ar) žvalgybos tarnybomis. Nei VSD, nei Departamentas išsamiai pareiškėjos netikrino, o Sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje panaikino formaliais pagrindais.

8.1. Pareiškėja, pildydama Departamento klausimyną, 11-ame klausime (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?) pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Departamentas, vertindamas pareiškėjos klausimyno duomenis, paprašė pareiškėjos pateikti paaiškinimą dėl pateikto atsakymo į 11-tą klausimą. Pareiškėja, pateiktame paaiškinime nurodė, jog jos nuomone Krymas priklauso Rusijai, kadangi 2014 m. kovo mėnesį Krymo autonominės respublikos aukščiausioji taryba priėmė suvereniteto deklaraciją. Paskui įvyko visuotinis Krymo referendumas, kuriuo metu dauguma gyventojų pasisakė už sujungimą su Rusija. Tą patį mėnesį tarp Krymo respublikos ir Rusijos buvo sudaryta sutartis dėl Krymo, kaip federacijos subjektą prijungimo prie Rusijos. Taip pat nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Departamento Šiaulių skyriuje 2023 m. gegužės 24 d. vyko pareiškėjos apklausa. Šios apklausos metu pareiškėja dar kartą patvirtino, jog jos nuomone Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Pareiškėja taip mano dėl to, nes buvo Autonominės respublikos aukščiausioji taryba, Krymas priėmė nutarimą, paskui referendumas, prabalsavo 95 procentai, ir ji sutinka su šios tautos pasirinkimu, tegul kiekvienas gyvena taip, kai jis mano kaip reikia. Be to, pareiškėja mano, kad referendumas Kryme buvo įvykdytas teisėtai. Pareiškėja apklausos metu taip pat teigė, kad Rusija nėra kalta dėl karo Ukrainoje. Pagal pareiškėją, Ukrainos anksčiau nebuvo, ją sukūrė carinė Rusija, kadangi jų tikėjimas buvo kaip rusų, todėl jie prisijungė prie Rusijos.

8.2. Sprendžiant dėl leidimo gyventi panaikinimo, visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Be to, turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu, t. y. grėsmės valstybės saugumui galimybė turi jau (priimant atitinkamą sprendimą) egzistuoti (2010 m. birželio 23 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A858 – 1810/2010). LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad Departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr. LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, valstybės saugumui turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo.

8.3. Departamentas, priimdamas sprendimą dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų VSD Rašto tiesiog perkelti į Sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD Raštas, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar yra pagrindas panaikinti leidimą nuolat gyventi. Būtent taip veikti Departamentą įpareigoja Įstatymas, taip pat tiek LVAT, tiek EŽTT praktikoje suformuoti reikalavimai.

8.4. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, jog Departamentas atliko individualų pareiškėjos vertinimą bei nustatė, jog ji kelia grėsmę valstybės saugumui. Departamentas, panaikindamas pareiškėjai leidimą nuolat gyventi neapsiribojo vien tik pareiškėjos klausimyne 11 klausime pažymėtu atsakymu, jog Krymas legitimiai priklauso Rusijos Federacijai, tačiau atliko išsamų tyrimą, siekdamas nustatyti tikrąjį pareiškėjos interesą nuolat gyventi Lietuvoje. Pareiškėjai užpildžius klausimyną, jos buvo paprašyta pateikti paaiškinimą, kodėl jos nuomone, Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Taip pat pareiškėja dalyvavo Departamento apklausoje. Taigi, Departamentas priimdamas ginčijamą Sprendimą, neapsiribojo tik pareiškėjos atsakymu klausimyne. Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, jog jos nuomone Krymas priklauso Rusijos Federacijai, nes 2014 m. kovo mėn. Kryme vykusio referendumo metu, dauguma gyventojų pasisakė už susijungimą su Rusija. Be to, tokios kaip Ukrainos, vadovaujantis istorija, nebuvo. Ją sukūrė carinė Rusija, kadangi ten gyvenantys asmenys buvo to paties tikėjimo kaip ir Rusijoje. Teismo vertinimu, pareiškėja tiek pildydama klausimyną, tiek pateikdama paaiškinimą, tiek įvykusios apklausos metu, aiškiai išreiškė savo nuomonę dėl Krymo teritorijos priklausymo Rusijos Federacijai. Teismas sutinka su Departamento Sprendime padaryta išvada, jog pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Nors byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja aktyviai reiškia savo nuomonę ar ją kursto, tačiau tai nereiškia, kad Departamento atliktas tyrimas buvo neišsamus ar nepakankamas leidimo nuolat gyventi panaikinimui.

8.5. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

8.6. Nustačius, jog pareiškėja pripažįsta Krymo aneksiją Rusijos Federacijai, darytina išvada, jog pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui nėra laikytina tariama. Nagrinėjamu atveju įvertinus minėtas aplinkybes, surinkti duomenys apie pareiškėją leidžia daryti išvadą, jog ji galėtų kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjos keliamos grėsmės realumą. Priešingai, įvertinus byloje esančią medžiagą, galima daryti išvadą, jog pareiškėja tvirtai palaiko savo išreikštą poziciją dėl Krymo priklausymo Rusijos Federacijai. Tai patvirtina pareiškėjos apklausos duomenys. Vien tai, kad nebuvo atliktas išsamus pareiškėjos patikrinimas, nereiškia, jog pareiškėja negalėtų kelti grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjos amžius šiuo atveju nesutrukdė jai suprasti ir atsakyti į užduodamus klausimus. Be to, pareiškėja ne tik Departamentui teiktuose paaiškinimuose laikėsi pozicijos, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, tačiau taip pat tokią poziciją išreiškė ir pateiktame skunde teismui. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sutinka su Departamento Sprendime padarytomis išvadomis, todėl neturi pagrindo jų panaikinti.

8.7. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaip ir Departamentas savo atsiliepime nurodė, Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjos grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės valstybę klausimas. Tolesnė pareiškėjos teisinė padėtis bus sprendžiama atskirais sprendimais, kuriuose bus vertinamos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, taip pat ar yra Įstatymo 130 straipsnio pagrindai, draudžiantys išsiųsti arba grąžinti į užsienietį į kilmės valstybę. Migracijos departamentas kiekvienu atveju išanalizuoja užsieniečio individualią situaciją. Priimtas sprendimas dėl grąžinimo ar išsiuntimo, jei toks bus priimtas, galės būti skundžiamas teismui. Kaip jau buvo minėta pirmiau užsienietis turėdamas leidimo nuolat gyventi savo teisėmis yra priartinamas prie Lietuvos Respublikos piliečio su iš to išplaukiančiomis teisėmis (dalyvauti rinkimuose, leidimai išduodami 5 metams, neatliekama tokių asmenų nuolatinė kontrolė), dėl minėtų priežasčių ir keliami aukštesni reikalavimai. Taigi tokių užsieniečių turima pozicija, kuri yra susijusi su agresyvia Rusijos Federacijos politika ir jų lojalumu, vertintina kaip galima grėsmė valstybės saugumui, nes būtent tokie asmenys gali būti išnaudoti priešiškų valstybių žvalgybos ir taip galimai pakenkti Lietuvos Respublikos saugumui. Nurodytų aplinkybių kontekste akcentuotina, jog panaikinus pareiškėjai leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ji turi teisę kreiptis į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Taigi, ginčijamu Sprendimu pareiškėjai nėra uždraudžiama gyventi Lietuvoje, tačiau pripažįstama, jog ji kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl leidimas nuolat gyventi turi būti panaikinamas.

9. Departamentui kaip viešojo administravimo subjektui taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Motyvavimo pareigos turinys LVAT praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinė- je byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pavyzdžiui, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).

10. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, atliko išsamų pareiškėjos individualų vertinimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo. Į ginčijamą Sprendimą nebuvo vien tik perkeltas VSD Raštas, tačiau atliktas papildomas pareiškėjos situacijos vertinimas suteikiant galimybę pareiškėjai pateikti paaiškinimą bei atlikus apklausą. Taip pat ginčijamame Sprendime buvo vertintas pareiškėjos gyvenimo Lietuvoje laikotarpis, nustatyta, kad pareiškėja gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) m. deklaruoja Lietuvos Respublikoje adresu: (duomenys neskelbtini). Pirmasis leidimas nuolat gyventi jai buvo išduotas (duomenys neskelbtini) m., o vėliau leidimas nuolat gyventi buvo keičiamas. Nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis V. S. turėjo leidimą nuolat gyventi, tačiau 2023 m. birželio 11 d. Departamento sprendimu panaikintas, pareiškėjos duktė V. K. yra (duomenys neskelbtini) pilietė, kuri iki (duomenys neskelbtini) m. turėjo leidimą nuolat gyvent, o (duomenys neskelbtini) m. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini), pareiškėjos sūnus V. S. turi leidimą nuolat gyventi. V. S. gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Yra duomenų apie tai, kad pareiškėja iki (duomenys neskelbtini) dirbo Lietuvos Respublikoje ir jai buvo mokamos draudžiamosios pajamos. Taip pat Departamentas nustatė, jog pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) m. nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau ji per visą šį laikotarpį nesikreipė dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo natūralizacijos tvarka. Be to, pildydama Migracijos departamento pateiktą klausimyną ir apklausos metu į klausimus atsakinėjo nevalstybine (rusų) kalba, kaip pati nurodė apklausos metu, nemoka lietuvių kalbos dėl pačios aplaidumo, nes visur galima buvo susikalbėti rusų k. Taigi, kaip matyti Sprendime buvo vertinti pareiškėjos šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai, bei kitos aplinkybės, reikšmingos ginčijamam Sprendimui priimti. Sprendime neapsiribota VSD Raštu, todėl vertintina, jog Sprendimas priimtas nepažeidžiant proporcingumo principo. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. 23S89522 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

11. Netenkinus šio pareiškėjos skundo reikalavimo, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas atnaujinti pareiškėjos leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

12. Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos N. S. (N. S.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas