Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-710-961/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-03
Bylos Nr.
1-710-961/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03360-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Nukentėjusysis
E. G. T.
Kaltinamasis
A. T.
Advokatai
Aušra Saulėnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-710-961/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03360-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei,nukentėjusiajai E. G. T.,kaltinamajam A. T., jo gynėjai advokatei Aušrai Saulėnienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T. (A. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – galutine vienerių metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas dvejiems metams. Kartu paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 21.00 iki 7.00 val. ir tęsti mokslą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartimi atleistas nuo šiuo nuosprendžiu už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, paskirtos dvidešimt parų arešto bausmės, o galutinė šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė palikta nepakeista;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – galutine trisdešimties parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, kartu paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą, būti namuose nuo 21.00 iki 7.00 val.;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius 64¹ straipsnio nuostatas, devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, kartu paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą, būti gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 iki 7.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirtos vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

4. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius 64¹ straipsnio nuostatas, šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartimi ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą, įsidarbinti; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti šiuo nuosprendžiu paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, ją atliekant pataisos namuose;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) – vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m rugsėjo 9 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi ir jam paskirta galutinė subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, pritaikius 64¹ straipsnio nuostatas, aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų dešimt mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – keturiasdešimties parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų trisdešimties dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartimi ištaisyta rezoliucinė dalis, nurodant galutinę subendrintą bausmę – vienerių metų dešimties mėnesių trisdešimties dienų laisvės atėmimą (2019 m. vasario 7 d. bausmę atliko);

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius 64¹ straipsnio nuostatas, dešimties parų arešto bausme. Bausmės neatlikęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2020 m. sausio 22 d., apie 20.22 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su savo seserimi E. G. T. metu metė į pastarąją savo mobiliojo ryšio telefoną bei pataikė į koją ir taip sukėlė nukentėjusiajai E. G. T. fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. T. parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, pripažįsta. Kalbėjo su draugais ir susipyko, po to atsistojo ir ėjo į virtuvę, o sesuo ėjo į kambarį. Iš jos pusės prasidėjo konfliktas, ji pasakė: „kur čia (necenzūrinis žodis) eini“. Jį įžeidė ir jam neišlaikė nervai, paėmė savo telefoną ir iš nedidelio atstumo metė jį į E. Gal pataikė į koją, gal nepataikė, tiksliai negali pasakyti. Išgirdo, kad ji pradėjo rėkti, nematė, kas toliau buvo, tikriausiai jai skaudėjo, jeigu sesuo verkė, reiškia skaudėjo. Po to mama paėmė ir iškvietė policija. Nežino, kodėl sesuo taip pasakė, gal susinervavusi buvo. Su seserimi tai pykstasi, tai susitaiko. 23 dieną, vakare, nežino, kas atsitiko, nenorėjo į ją paleisti telefono, norėjo paprasčiausiai pagąsdinti ir telefonas išslydo iš rankos. Žino, kad sesuo yra serganti, žino visą situaciją. Paprastai nenaudoja smurto, nebūtų naudojęs ir šį kartą, jeigu nebūtų jo „pasiuntusi“. Anksčiau smurtaudavo, 2016 metais, vartojo narkotikus ir nesivaldydavo. Tą dieną buvo kitos sesers P. 8 metų gimtadienis, jai krikšto mama padovanojo žaislą, saldainių ir dar kažką. Konfliktas įvyko išvažiavus P. krikšto mamai. Kai mama iškvietė pareigūnus ir jie atvyko, jis pats nuėjo juos pasitikti.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji E. G. T. parodė, kad sėdėjo savo kambaryje su broliu. Kalbėjo telefonu su draugu, brolis pradėjo ant jos keiktis. Tuo metu mama ėjo su tėvu parūkyti. Kai mama grįžo, ji (E. G. T.) nuėjo į virtuvę, vėliau grįždama iš virtuvės pasakė broliui „kodėl tu į mane žiūri“. Jis paėmė telefoną ir metė jai į koją, pataikė į koją prie pirštų. Ji turi ligą su kojomis – reumatizmą. Jai labai skaudėjo, ji pradėjo verkti. Tada mama iškvietė policiją, jie atvažiavo ir jį suėmė. Brolis prieš tai grasino, kad sudaužys mašiną, langus, užmuš visus.

Teisiamajame posėdyje liudytoja E. T., kaltinamojo ir nukentėjusiosios motina, parodė, kad pas juos dviejų kambarių butas, vienas kambarys pereinamas. Ji girdėjo, kad E. kalbasi telefonu, girdėjo, kad A. pradėjo kabinėtis prie jos keiksmažodžiais. Ji užėjo į kambarį ir jam pasakė, kad nustotų lįsti prie jos. Kadangi dieną dar buvo 8 metų mergaitės P. gimtadienis, prieš tai buvo atvažiavusi jos krikšto mama pasveikinti, padavė pinigų dovanai. Kadangi bijo laikyti atviroje vietoje pinigus, nes A. turi įprotį pinigus pavogti ir naudoti savo poreikiams, E. priėjo ir pasakė P., kad nuneštų pinigus mamai, o mama nupirks kažką, kad neprapultų pinigai. Ne pirmas atvejis, kai dingsta P. pinigai. Po to A. labiau pradėjo pykti, nes E. taip pasakė P., o jis neturi savo pinigų, draugų irgi neturi, o pinigų reikia. E. buvo nuėjusi į virtuvę. Ji (liudytoja) grįžo su vyru parūkę, kadangi vyrui tą dieną operavo akį, vyras pradėjo nervuotis, nes prie E. kabinėjasi. Ji jį (A.) įspėjo prieš tai, kad jeigu nenori su jais gyventi, tegul išeina. Jis pasakė, kad padarys jų gyvenimą tokį kokio jie nusipelno. Po to E. pakalbėjusi telefonu ėjo į svetainę. Jis stovėjo prie durų kitame kambaryje, žiūrėjo į ją, ji sako „ko tu į mane žiūri“, ir jis iš visos jėgos metė telefoną. Galėjo ir į veidą pataikyti, po tokio smūgio jai pradėjo skaudėti. P. irgi išsigando, pradėjo bėgioti. Jis buvo įspėtas, kad kreipsis į policiją, negailės jo. Kadangi jos sveikata prasta, nori, kad jos merginos augtų ramiai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. T. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais bei dviem seserimis. 2020 m. sausio 22 d., apie 20.02 val. jam būnant namuose, minėtu adresu, galimai pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, jis ėjo iš kambario į virtuvę atsigerti. Jam prasilenkiant su seserimi E. G. T., ji jam pasakė „Ko čia atėjai, eik (necenzūrinis žodis)“. Jį toks sesers elgesys labai supykdė, ir jis metė į ją savo telefoną „Honor 8“. Tuo metu jo mama E. T. ėjo pro šoną ir pamatė, kad metė į seserį telefoną. Tiksliau negali pasakyti, ar į seserį pataikė, nes nematė, bet taip galėjo būti. Jo mama tai pamačiusi pasakė, kad iškvies policiją, ir paėmusi telefoną iškvietė policijos pareigūnus. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nusikaltimą padarė spontaniškai, nes sesuo jį įžeidė. Sutinka, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas pagreitinto proceso tvarka (b. l. 57).

2020-01-22 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad kreipėsi E. G. T., nurodydama, kad 2020 m. sausio 22 d., apie 20.22 val. adresu (duomenys neskelbtini), jos blaivus brolis paėmė savo mobiliojo ryšio priemonę ir metė jai į koją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo. Paaiškino, kad jų visa šeima: ji, jos mama, tėvas, 8 metų sesė ir jos brolis gyvena (duomenys neskelbtini), gyvena nuo pat jos gimimo. Ji turi neįgalumą, 45 proc. nedarbingumo nuo mažens, bet parodymus duoti ji gali. 2020 m. sausio 22 d., apie 10 val. dienos atvažiavo jos brolis A. T., gim. (duomenys neskelbtini), iš Trakų, kai jis atvažiavo, jau jis buvo susierzinęs. Pas seserį P. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai įvykio dieną sukako 8 m., gimtadienis, 19.00 val. atvažiavo jos krikšto mama J. K. ir padovanojo voką su pinigais. Kai jos brolis pamatė, kad jai padovanojo pinigus, matėsi, kad jis dėl kažko pradėjo nervuotis, įtaria, norėjo paimti tuos pinigus, bet kai jos motina paėmė pinigus, iškart jis pradėjo agresyviai elgtis. Po to jai paskambino jos draugas telefonu ir ji su juo pradėjo šnekėti, tada atėjo jos brolis į svetainę ir pradėjo ją įžeidinėti, vartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu, kad ji yra prostitutė, lohudra ir t.t. Tuo metu ji buvo svetainėje ir kad išvengtų konflikto, ji nusprendė nueiti į virtuvę pasėdėti ir pabaigti pokalbį, ir kai ji pašnekėjo telefonu, ji nusprendė nueiti vėl atgal į svetainę, bet pamatė, kad ten stovi jos brolis ir piktai žiūri į ją. Ji pasakė jam „kiek tu gali į mane žiūrėti“ ir tada jis paėmė savo juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną ir metė jai iš visu jėgų į dešinės pusės koją. Kadangi ji turi problemų su kojomis, serga reumatizmu, pajuto stiprų fizinį skausmą. Visą įvykį taip pat matė jos mama E. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir gali paliudyti. Kai jos mama pamatė, kad brolis pradėjo labai agresyviai elgtis, ji paskambino pagalbos telefonu 112, ir tada jos brolis pasakė, kad tuoj išdaužys čia viską ir pabėgs. Po 5-10 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė jos brolį. Jos mažametė sesuo nieko nematė, kadangi visą laiką buvo kitame kambaryje, o visas konfliktas įvyko svetainėje. Jos brolis prieš ją anksčiau nesmurtavo, bet jis dažnai smurtaudavo prieš jos motiną ir taip pat policija jį sulaikinėjo dėl smurto artimoje aplinkoje. Prašo imtis veiksmų, kadangi bijo, kad brolis gali ją dar labiau sumušti (b. l. 7-8).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. T. parodė, kad 2020 m. sausio 22 d., prieš 19:00 val. adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo, kaip jos sūnus A. T. žodžiu konfliktuoja su jos dukra E. G. T.. Išgirdo, kaip jis pasakė, kad „nešnekėk telefonu, nes tu trukdai“, ir išgirdo, kad jis naudojo keiksmažodžius jos dukros atžvilgiu. Kadangi jaunesnioji dukra P. šventė gimtadienį, tai atvažiavo jos krikšto mama. Ji nuėjo ją palydėti ir kai grįžo 20.22 val. namo, matė, kad jos dukra E. G. T. iš virtuvės eina į svetainę ir kai jinai ten užėjo, svetainėje jos sūnus paėmė savo telefoną ir metė į dukrą ir pataikė į koją. Kai jai pataikė į koją, ji šūktelėjo iš skausmo ir po to atsisėdo ant lovos ir pradėjo verkti. Ji mano, kad sūnus savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą dukrai. Kai ji pamatė, kad sūnus pradėjo agresyviai elgtis, paskambino pagalbos telefonu 112. Kai ji paskambino į policiją, jis pasakė, kad viską išdaužys ir pabėgs, bet nespėjo, kadangi atvažiavo policija ir ji sulaikė. Jos sūnus dažnai anksčiau naudojo prieš ją smurtą ir net sėdėjo kalėjime už smurtą artimoje aplinkoje. Kiek matė anksčiau, jis bandė mušti dukrą E. G. T., bet ji (liudytoja) visą laiką jam neleisdavo. Sūnus nuo 9 metų yra problematiškas (b. l. 38).

Iš Policijos registruojamų duomenų išrašo matyti, kad 2020 m. sausio 22 d., 20.24 val. E. T. pranešė, jog jos 23 metų sūnus triukšmauja, trankosi, metė į koją mobilaus ryšio telefoną (b. l. 6).

2020-01-22 Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad E. G. T. matomas padarytas sužalojimas kairės kojos srityje, didelis susijaudinimas. E. G. T. nurodė, kad pajautė fizinį skausmą (b. l. 23-24).

Iš 2020-01-23 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti ir aprašyti vaizdo įrašai – VID_20200122_204430, bei VID_20200122_203605. Nukentėjusioji E. G. T. pasakoja įvykio 2020 m. sausio 22 d. aplinkybes. Nurodo policijos pareigūnams, kad jos brolis A. T. sukėlė jai fizinį skausmą, mesdamas į ją mobilaus ryšio telefoną ir pataikydamas į koją (b. l. 41).

Iš 2020-01-23 Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas ir aprašytas mobilaus ryšio telefonas „Honor 8“ juodos spalvos. Telefono korpusas išlinkęs, galimai nuo stipraus smūgio į kietą objektą. Telefono ekranas sudaužytas visame plote. Pridėtos fotonuotraukos (b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai ji pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. sausio 22 d., apie 20.22 val. jam būnant namuose, jis ėjo iš kambario į virtuvę atsigerti, prasilenkiant su seserimi E. G. T., ji jam pasakė žodžius, kurie jį supykdė, ir jis metė į ją savo telefoną, negali tiksliai pasakyti, ar pataikė į seserį, tačiau pripažįsta, kad galėjo pataikyti ir taip jai sukelti fizinį skausmą. Teisiamojo posėdžio metu A. T. iš pradžių kaltę pripažino, vėliau nurodė, kad nenorėjo į ją mesti telefono, norėjo tik pagąsdinti ir telefonas išslydo iš rankos. Taigi nors kaltinamasis pripažino pagrindines faktines aplinkybes, ėmė neigti turėjęs tyčią. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis teigia, jog tai nukentėjusioji jį išprovokavo tokiems veiksmams, pavartojusi jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius ir tuo jį įžeidusi. Tuo metu tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja nurodė, kad niekas jam įžeidžiančių žodžių nesakė, o kaltinamasis supyko dėl to, kad nuo jo slepiami pinigai. Teismas pažymi, kad A. T. nėra kaltinamas tuo, kad tai jis sukėlė konfliktą, o kaltinamas tuo, kad konflikto metu metė į seserį telefoną, pataikė jai į koją, ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Pažymėtina ir tai, kad atvykus policijos pareigūnams, A. T. teigė, kad nieko nedarė, prieš nieką nesmurtavo, jokių aplinkybių apie konfliktą, įžeidimą nenurodė (b. l. 24), įteikus jam pranešimą apie įtarimą, savo kaltę pripažino, teisme – iš pradžių pripažino, po to vėl nepripažino. Vis tik aplinkybę, kad kaltinamasis tyčia metė telefoną, pirmiausia patvirtina jo paties parodymai, kad nukentėjusioji jį įžeidė ir jis supyko dėl jos žodžių. Tai jis patvirtino ir ikiteisminio tyrimo apklausos metu, dalyvaujant gynėjai, ir teisme. Nei vienoje apklausoje A. T. nenurodė jokių kitų atsakomųjų į jo nurodomą įžeidimą veiksmų (pavyzdžiui, kad atsakė seseriai tuo pačiu – keiksmažodžiais, ar kad išėjo, ar kt.), taip pat to nenurodė nei nukentėjusioji, nei liudytoja, kurios viso proceso metu teigė, kad kaltinamasis telefoną metė iš visų jėgų; šios aplinkybės užfiksuotos ir nukentėjusiosios E. G. T. pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kitų daiktų apžiūros protokole. Taigi visų trijų proceso dalyvių parodymai, kad A. T. buvo supykęs ir metė į E. G. T. telefoną, sutapo, išskyrus tai, kad po prisipažinimo teismui kaltinamasis parodymus pakeitė ir ėmė tvirtinti, kad telefonas išslydo jam iš rankos. Šią kaltinamojo versiją teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę, nes jos nepatvirtina ne tik nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, bet ir jo paties anksčiau duoti parodymai, tame tarpe apie tai, kad jis įsižeidė. Tokia žmogaus būsena, kai jis jaučiasi įžeistas, logiškai paaiškina, nors ir nepateisina, jo tolimesnius veiksmus, t. y. kad jis būtent metė telefoną norėdamas atkeršyti seseriai. Minėta, ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklausiamas dalyvaujant gynėjai, jokių duomenų apie tai, kad buvo verčiamas duoti neteisingus parodymus, kaltinamasis nenurodė, taip pat ir teisme pats laisva valia pareiškė, kad buvo įžeistas („neišlaikė nervai“, paprastai jis nenaudoja smurto, ir šįkart nebūtų naudojęs, jei ji nebūtų jo „pasiuntusi“) ir metė telefoną. Taigi teismas neturi pagrindo netikėti būtent šių kaltinamojo parodymų teisingumu, taip pat neturi pagrindo manyti, kad nukentėjusioji ir liudytoja suinteresuotos apkalbėti kaltinamąjį, juolab kai jų parodymai nuoseklūs ir iš esmės atitinka kaltinamojo pirminius parodymus.

Apibendrinant darytina išvada, jog yra įrodyta, kad A. T. 2020 m. sausio 22 d., apie 20.22 val. būdamas namuose (duomenys neskelbtini), konflikto su savo seserimi E. G. T. metu metė į ją savo mobiliojo ryšio telefoną, pataikė jai į koją ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. A. T. ir E. G. T. yra brolis ir sesuo, todėl kaltinamojo padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės

A. T. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 59, 60 straipsniuose, nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę A. T., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas devynis kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip pat žmogaus sveikatai ir valdymo tvarkai, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (b. l. 71-77), baustas administracine tvarka, iš jų už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, taip pat už smulkias vagystes, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 78-93), nedirba (b. l. 69), registruotas darbo biržoje (b. l. 70), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko.

Taigi, nurodytos A. T. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir parodo, kad jis, būdamas jauno amžiaus, jau devynis kartus teistas, tame tarpe už smurtą prieš savo artimuosius, atitinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, jo priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, o yra nuoseklus jo gyvenimo būdo padarinys, jis yra linkęs nusikalsti ir tai sudaro pagrindą manyti, kad BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos švelniausios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas kaltinamajam jokio poveikio nedarys, todėl jam skirtina griežtesnė bausmė – areštas, kurios dydis nustatytinas artimas BK 49 straipsnyje numatytam bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, A. T. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. T. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. sausio 22 d. 20.40 val. iki 2020 m. sausio 24 d. 9.35 val. išbūtas laikas (dvi dienos) (b. l. 50, 104).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendis, kuriuo A. T. galutinė bausmė paskirta areštas 10 parų, įsiteisėjo 2020 m. sausio 8 d.; teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jis teiravosi areštinėje ir jam buvo nurodyta, jog nėra laisvų vietų. T. y. nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, be to, praėjus tik mėnesiui po nuosprendžio priėmimo, kas parodo jo abejingą požiūrį į visuomenėje priimtų taisyklių laikymąsi. Nusikalstamos veikos nedaug skiriasi pagal pavojingumą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, skirtiną arešto bausmę visiško sudėjimo būdu bendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2020 m. sausio 8 d.) paskirta 10 parų arešto bausme, t. y. prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant visą neatliktą bausmę.

Kaltinamajam A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60-61) paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diskas su vaizdo medžiaga, supakuotas į voką, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. T. (A. T.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam areštą 45 (keturiasdešimt penkias) paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. T. paskirti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimt) parų, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 40 (keturiasdešimt) parų, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 22 d. 20.40 val. iki 2020 m. sausio 24 d. 9.35 val. (dvi dienos), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su vaizdo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti A. T., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK) 51 straipsnio 3 dalimi nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į pataisos įstaigą – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki BVK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Teisėja Ilona Mateikienė