Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovei teisininkei M. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui R. O. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

3. Vadovaujantis 2015 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1082 „Dėl buto (duomenys neskelbtini) pagrindinio nuomininko“, su atsakovu 2015 m. gegužės 14 d. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovui išnuomotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

4. Ieškovės darbuotojai, gavę kaimyninio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų skundą, kuriame buvo nurodoma, kad atsakovui išnuomotame bute niekas negyvena, 2018 m. spalio 17 d. ir 2018 m. spalio 24 d. patikrino nurodytą butą ir nerado jame gyvenančių asmenų. Kaimyninio buto gyventojas J. P. nurodė, kad ginčo bute niekas negyvena ir tai paliudijo savo parašu.

5. 2018 m. lapkričio 7 d. ginčo butas patikrintas pakartotinai. Prieš patikrinimą ieškovės darbuotojams pavyko susisiekti su atsakovu, kuris nurodė, kad ginčo bute jis negyvena jau porą metų, šį teiginį patvirtino savo parašu 2018 m. lapkričio 7 d. ginčo buto patikrinimo akte. Atsakovas nurodė, kad ginčo bute negyvena dėl jame vykdomo remonto, tačiau patikrinimo metu nenustatyta, kad bute būtų atliekami remonto darbai.

6. 2018 m. gruodžio 3 d. raštu atsakovas buvo ieškovės įspėtas, kad jis turi atlaisvinti ginčo butą iki 2019 m. sausio 3 d. Atsakovas į ieškovės raštą nepateikė jokio atsakymo, todėl 2019 m. sausio 4 d. butas patikrintas pakartotinai. Patikrinimo metu atsakovo ginčo bute nebuvo. 2019 m. sausio 10 d. raštu ieškovė informavo atsakovą, kad dėl jo iškeldinimo ieškovė ketina kreiptis į teismą. Atsakovas su ieškovės atstovais nesusisiekė.

7. Su atsakovu sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis aiškiai įtvirtino ginčo buto nuomos atsakovui tikslą – gyventi šiame bute. Atsakovas, negyvendamas ginčo bute, naudoja jį ne pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Ginčo butas yra įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo sąrašą. Atsakovas, neatlaisvindamas buto, pažeidžia ne tik ieškovės, bet ir vilniečių, turinčių teisę paramai į būsto nuomą, teises ir teisėtus interesus.

8. Atsakovas R. O. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai.

9. Posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Prašė ieškinį tenkinti vadovaujantis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis.

12. Liudytojas J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas ginčo bute negyvena jau apie 5 metus.

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Pagal Įstatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-130, nuostatas ieškovei pavesta administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančius butus ir rinkti iš nuomininkų nuomos mokestį.

15. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2015 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 30-1082 „Dėl buto (duomenys neskelbtini) pagrindinio nuomininko“, su atsakovu 2015 m. gegužės 14 d. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.41-G15/0980 (toliau – ir nuomos sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo išnuomotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

16. Iš byloje esančių buto patikrinimo akto duomenų nustatyta, kad ieškovės atstovai 2018 m. spalio 24 d. atliko ginčo buto patikrinimą, kurio metu ieškovės darbuotojams nepavyko patekti į ginčo butą, atvykus ieškovės darbuotojams, atsakovo ginčo bute nebuvo. Patikrinimas atliktas gavus informaciją, kad bute niekas negyvena. Patikrinimo metu J. P., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, kad ginčo bute niekas negyvena apie 5 metus. Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad ginčo buto patikrinimas buvo atliktas ir 2018 m. spalio 17 d., ieškovės atstovams neradus atsakovo, ant ginčo buto durų palikta plomba.

17. Iš 2018 m. lapkričio 17 d. buto patikrinimo akto duomenų matyti, kad ieškovės atstovams atliekant ginčo buto patikrinimą, patikrinimo metu dalyvavo atsakovas R. O.. Patikrinimo metu nustatyta, kad butas yra senas, reikalingas remontas. Akte nurodoma, kad atsakovas teigė jau kelis metus negyvenąs ginčo bute, nes bute yra atliekamas remontas. Atsakovas nurodė ieškovės atstovams, kad jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, išvažiuoja į komandiruotes, kurios trunka apie mėnesį. Patikrinimo metu ieškovės atstovai nurodė, kad buto viduje matosi, kad jame jau ilgą laiką niekas negyvena.

18. 2018 m. gruodžio 3 d. pranešimu Nr. 1.35-18/5666 „Dėl patalpų atlaisvinimo“ ieškovė informavo atsakovą, kad jis turi atlaisvinti ginčo butą iki 2019 m. sausio 3 d. Atsakovas ginčo buto gera valia neatlaisvino. 2019 m. sausio 4 d. ieškovės atstovai atliko ginčo buto patikrinimą, kurio metu atsakovo ginčo bute nerado. 2019 m. sausio 10 d. ieškovė pranešimu Nr. 1.35-19/102 „Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini)“, informavo atsakovą apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl priverstinio atsakovo iškeldinimo. Į šį ieškovės pranešimą atsakovas nereagavo.

19. Pagal CK 6.576 straipsnio 1 dalį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Vadovaujantis CK 6.591 straipsnio 1 dalimi, laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas

20. Jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 straipsnis).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms asmenims (šeimoms) forma. Įstatymo 2 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas. Ši teisės norma reiškia, kad socialinis būstas suteikiamas ne kiekvienam asmeniui, o tik tokiam, kuris atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas. Šioje nuostatoje taip pat nustatyta, jog tokio būsto suteikimas reiškia, kad socialinis būstas bus naudojamas pagal tokios patalpos tikslinę paskirtį – jame gyvens asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) jis suteiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2009).

22. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad taikant CK 6.611 straipsnyje nurodytą normą būtina nustatyti jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: pirma, aplinkybę, kad yra sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, antra, šios sutarties sąlygų pažeidimo faktą. Nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos tik įvertinęs tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius bei teisės į būstą ribojimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532-313/2015).

23. Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, asmuo praranda teisę į socialinio būsto nuomą, jei šio būsto asmuo nenaudoja pagal jo tiesioginę paskirtį – jame negyvena. Byloje nustatyta, kad atsakovas negyvena ginčo bute. Šios aplinkybės teismo posėdžio metu neginčijo ir atsakovas (CPK 186-187 straipsniai). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad bute negyvena dėl jame vykstančių remonto darbų, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes (CPK 178-179 straipsniai). Iš byloje esančių įrodymų, be kita ko, buto patikrinimo aktų ir ieškovės atstovų atliktų buto nuotraukų, turinio negalima daryti išvados, kad ginčo bute atliekami remonto darbai, dėl kurių butu nebūtų galima naudotis pagal paskirtį. Šių aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad atsakovas faktiškai negyvena ginčo bute, kas reiškia, kad atsakovas pažeidė nuomos sutarties sąlygas ir šis pažeidimas yra esminis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovą iš ginčo buto yra pagrįstas.

24. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp šalių sudaryta nuomos sutartis nėra nutraukta. Vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatavus, kad ieškinio reikalavimai šioje byloje yra tenkintini, tarp šalių sudaryta nuomos sutartis teismo nutrauktina ex officio (CK 6.611 straipsnis).

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26. Ieškovė už pareikštą ieškinį yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl ieškinį tenkinus iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

27. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 8,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti tarp atsakovo R. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 125468293, 2015 m. gegužės 14 d. sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41-G15/0980.

Iškeldinti atsakovą R. O., a. k. (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Priteisti iš atsakovo R. O., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 83,72 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.