- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- 1-227-890/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48082-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Kaltinamasis
- A. R.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis, nevedęs, teistas:
1) 2009 m. spalio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2009 m. gruodžio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 181 str. 1 d., 181 str. 2 d., 149 str. 4 d., 161 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 6 d. - 12 metų laisvės atėmimo bausme;
2) 2020 m. rugpjūčio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 30 (trisdešimties) parų arešto bausme; Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, A. R. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. spalio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2009 m. gruodžio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirta neatlikta bausmės dalimi, ir A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. R. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent jis, 2020 m. gruodžio 8 d., apie 15.00 val., atėjęs pas savo tėvą V. R. (V. R.) į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu kumščiu vieną kartą trenkė tėvui V. R. į veido sritį padarydamas jam kairės veido pusės sumušimą, t.y. patinimą ir skausmingumą apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2020 m. gruodžio 8 d. buvo užėjęs pas tėvą, pasikalbėjo ir jis trenkė tėvui. Jis trenkė tėvui, nes buvo konfliktas nuo seniai. Jis buvo atidavęs tėvui dujinį šautuvą ir pasakė, kad jį parduotų, o pinigus atsiųstų jam į pataisos įstaigą, bet tėvas jam pinigų neatsiuntė. Jis buvo ką tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Po įvykio bendravo su tėvu, atsiprašė ir su juo susitaikė.
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei bei kaltinamajam, įrodymų tyrimą nutraukė.
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.
2020 m. gruodžio 8 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas V. R. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2020 m. gruodžio 8 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančiame namelyje, jis miegojo. Kieme pradėjo loti šuo, todėl jis pabudo ir išėjo pažiūrėti, kas vyksta. Išėjęs į kiemą pamatė, kad link jo ėjo vyriškis, kurio jis neatpažino. Vyriškis nieko nesakęs užėjo į jo namelį, atsisėdo ant sofos ir pasakė, kad grįžo iš įkalinimo įstaigos. Bendraujant su juo atpažino, kad tai jo sūnus A. R.. A. R. paklausė, kur jo dujinis pistoletas, jis pasakė, kad nežino. Įvyko žodinis konfliktas ir A. R. vieną kartą jam kumščiu trenkė į veido sritį, tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje (1 t., b.l. 1-15).
Nukentėjusysis V. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2020 m. gruodžio 8 d., apie 15.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, miegojo. Kieme pradėjo loti jo šuo, todėl prabudo ir išėjo į kiemą pažiūrėti, kas vyksta. Išėjęs į kiemą pamatė, kad link jo ateina vyriškis, iš pradžių jo neatpažino. Vyriškis nieko nesakęs iškart užėjo į namelį ir atsisėdo ant sofos. Taip pat pasakė, kad ką tik grįžo iš įkalinimo įstaigos. Bendraujant atpažino, kad tai jo sūnus A. R.. Su sūnumi bendravo toliau ir šis paklausė, kur yra jo dujinis pistoletas. Jis nežinojo, kur tas pistoletas, žino tik tiek, kad pistoletas labai seniai buvo perduotas sūnaus draugui. Kadangi jis nepasakė sūnui, kur yra dujinis pistoletas, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sūnus atsistojo nuo lovos ir vieną kartą kumščiu trenkė jam į veido sritį. Tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą. Šį įvykį taip pat matė jo sugyventinė S. C. Po įvykio jis pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir išėjo iš namelio išsikviesti policiją. Nukentėjusysis V. R. papildomos apklausos metu parodė, kad atvykus policijos pareigūnams medikų pagalbos atsisakė, todėl greitoji medicinos pagalba iškviesta nebuvo. 2020 m. gruodžio 9 d. pagal pareigūnų išduotą užduotį nuvyko pas teismo medicinos ekspertus apžiūrai. Civilinio ieškinio byloje jis nereikš ( 1 t., b. l. 1-2, 28-29).
Policijos duomenų bazės išraše užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 8 d., 14.38 val., policijoje buvo užregistruotas V. R. pranešimas, jog agresyvus sūnus mušasi, grasina. Sulaikytam asmeniui A. R. buvo nustatytas 1,13 promilių girtumas (1 t., b. l. 16-19).
Specialisto išvadoje Nr. G2077/2020(03) konstatuota, jog apžiūrėjus V. R. pas jį rasti kairės veido pusės sumušimo požymiai (patinimas ir skausmingumas apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje. Sužalojimas šviežias, atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo būti padarytas vieną kartą sudavus į apatinio žandikaulio kairiojo kampo sritį kumščiu. Sužalojimas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 43 ).
Liudytoja S. C. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. gruodžio 8 d., apie 15.00 val., kartu su sugyventiniu V. R. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Į namelį užėjo vyriškis, pasisveikino ir atsisėdo ant lovos. Jis buvo su apsaugine kauke, iš pradžių jo neatpažino. Paskui, kai pradėjo kalbėtis, suprato, kad tai A. R., jos sugyventinio V. R. sūnus. Ji jo nebuvo mačiusi daug metų, todėl neatpažino. Su A. R. jie gražiai bendravo, nebuvo jokių pykčių. Matėsi, kad jis buvo pavartojęs alkoholio. Jis tėvo pradėjo klausinėti apie kažkokį dujinį pistoletą ir jie tarpusavyje apsižodžiavo. Tada A. R. atsistojo, priėjo prie tėvo ir trenkė jam kumščiu vieną kartą į veido sritį. V. R. iškarto pasiėmė mobilaus ryšio telefoną ir išėjo iš namelio skambinti policijai. A. R. dar kvietė tėvą grįžti ir pasikalbėti, bet jis iškvietė policiją, kuriai atvykus A. R. išsivežė į komisariatą (1 t., b. l. 46-47).
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).
Byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – paties kaltinamojo A. R. parodymai tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. R. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent jis 2020 m. gruodžio 8 d., apie 15.00 val., atėjęs pas savo tėvą V. R. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu kumščiu vieną kartą trenkė tėvui V. R. į veido sritį padarydamas jam kairės veido pusės sumušimą, t.y. patinimą ir skausmingumą apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – tėvą V. R. Kaltinamasis A. R. anksčiau teistas, paskutinį kartą 2020 m. rugpjūčio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. Kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir gailėjosi dėl savo elgesio. Kaltinamasis A. R. savo tėvo V. R. atsiprašė ir su juo susitaikė. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. A. R. nevedęs, turi pagrindinį išsilavinimą, įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, baustas administracine tvarka, visi administraciniai nusižengimai susiję su narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimu Marijampolės pataisos namuose (1 t., b.l. 55-63).
Nors prokurorė siūlė kaltinamajam skirti arešto bausmę, tačiau teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamąjį A. R. charakterizuojančius duomenis, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad jis savo tėvo atsiprašė ir su juo susitaikė, išėjęs iš pataisos įstaigos, įsidarbino, kas rodo jo norą integruotis į visuomenę, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertindamas tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tai yra laisvės apribojimą.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta ir sunkinanti kaltinamojo atsakomybę aplinkybė, kaltinamajam skirtinos laisvės apribojimo bausmės trukmė nustatoma ilgesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis. Įvertinus padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, A. R. intensyvi priežiūra neskirtina, o vietoj jos skirtini įpareigojimai bei draudimas, kurie teigiamai veiks kaltinamojo elgesį bei skatins nenusikalsti. Kaltinamasis A. R. laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigotinas: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; kaltinamajam uždraudžiama: 1) bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 1 punktas, 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).
Kadangi kaltinamasis A. R. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamojo A. R. laikinojo sulaikymo laikas (1 t., b.l. 81-84).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 100-101) – naikintina pradėjus vykdyti bausmę.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. R. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. gruodžio 8 d. 14.52 val. iki 2020 m. gruodžio 9 d. 17.10 val. (dvi paras), jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei draudimą ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.
Kaltinamajam A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.