Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovams Irmantui Jankauskui ir D. G.,

A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio Pakruojo rajono savivaldybėje, P. kaime, dirbančio (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedusio, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2012 m. gruodžio 22 d., apie 12 val. 30 min., Pakruojo mieste, S. D. ir S. G. bei Taikos gatvių sankryžoje, vairavo jam priklausantį automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (alkoholio matavimo prietaisu LION (duomenys neskelbtini), Nr. 19060, paklaida ± 5 %, patikros sertifikatas Nr. 1189873, galioja iki 2013-02-28, jam nustatytas 1,17 promilės girtumas), nepraleido pagrindine gatve važiuojančio automobilio TOYOTA CELICA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo Š. G., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintos transporto priemonės. Šiais savo veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 bei 158 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas Irmantas Jankauskas administracinio teisės pažeidimo protokolą palaikė ir nurodė, jog jis surašytas teisingai, byloje visos aplinkybės yra patvirtintos surinktais įrodymais, iš kurių matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K., būdamas neblaivus, nepraleido pagrindine gatve važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintos transporto priemonės. Eismo įvykio schemoje yra viskas sužymėta, toje sankryžoje yra kelio ženklas duoti kelią. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 163 punktu yra nustatyta, kad jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokiu keliu važiuoja, o pirmumo ženklo nėra, tada jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu. Kaip įvykio metu stovėjo kelio ženklas negali pasakyti, aplinkybes gali nurodyti pareigūnai, kurie formino įvykį.

Institucijos surašiusios, administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas D. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą palaikė ir nurodė, kad remiantis pradine informacija, A. K. paaiškinimu, jis pripažino, kad yra kaltas, gailisi. Schemoje patruliai pažymėjo ženklą ir teigia, kad jis buvo matomas. Š. G. savo paaiškinimuose paminėjusi, kad ženklas buvo matomas, kad nebuvo tiek nulenktas, jog jo nebuvo galima matyti. Mano, kad protokolas buvo surašytas teisingai, todėl prašo priimti nutarimą remiantis tuo protokolu. Gali atsakingai pasakyti, kad policijos pareigūnai, imdami iš K. paaiškinimą po autoįvykio, nevertė jo rašyti kažko, ko jisai nebuvo padaręs. K. savo paaiškinime nurodė, kad nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės, sutiko su pažeidimu, jo niekas nevertė, neliepė rašyti, jis pripažino ir pasakė, kad važiavo šalutiniu keliu ir nepraleido transporto priemonės važiuojančios pagrindiniu keliu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. teismo posėdžio metu su administracinio teisės pažeidimo protokolu sutiko iš dalies ir nurodė, kad 2012 m. gruodžio 22 dieną, apie 12 valandą važiavo išgėręs, buvo gėręs iš vakaro, ir neįvertino savo būklės. Važiavo į ligoninę pasiimti žmonos ir Dariaus ir Girėno ir Taikos gatvių sankryžoje nematė ženklo, vadovavosi dešinės rankos taisykle, įvažiavo į sankryžą ir atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį. Autoįvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. P. Š. iškvietė policijos ekipažą ir jam buvo nustatytas 1,17 promilių girtumas. Autoįvykis įvyko ne dėl jo kaltės, todėl mano, kad administracinės teisės pažeidimas turėtų būti perkvalifikuotas iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į lengvesnį. Labai gailisi dėl savo abejingų veiksmų vairavus išgėrus. Nematė p. Š. automobilio, nes mano, kad p. Š. lenkė kitą automobilį ir ji buvo pasislėpusi už kito automobilio. Po to, ko gero, pamačiusi iš priekio atvažiuojantį automobilį, grįžinėjo į savo eismo juostą, o jis jau buvo įvažiavęs į sankryžą, tačiau to įrodyti negali. Važiavo sunkvežimis, jam pravažiavus, jis iš karto važiavo ir suko į Dariaus ir Girėno gatvę ir atsitrenkė į automobilį. Sunkvežimis nuvažiavo toliau Dariaus ir Girėno gatve. Autoįvykyje dalyvavo p. Š. automobilis ir jo automobilis, daugiau nieko nebuvo. Kelio ženklo nematė dėl to, nes jis buvo nulenktas veidu į kapinių įėjimo pusę, apie metrą nuo žemės, buvo sustumtos didelės sniego pusnys, todėl kelio ženklo nebuvo galima matyti. Po įvykio, po protokolo užpildymo policijoje, sugrįžo į įvykio vietą su žmona ir A. V. A. V. buvo atvažiavęs parvaryti jo mašinos. Įsitikino, kad ženklas tikrai nulenktas į kapinių įėjimo pusę. Tai buvo gal jau po pirmos valandos. Išėjus iš policijos, A. V. jo paklausė, ar policijos pareigūnui pasakė, kad toje vietoje nulenktas kelio ženklas. Jis buvo išsigandęs, stresinėje situacijoje, todėl pareigūnui apie tai pamiršo pasakyti. Įvykio metu buvo priėjęs P. K. įmonės instruktorius ir pasakė, kad žiūrėtų, jog nulenktas kelio ženklas, o kai jam buvo nustatytas girtumas, išsigando, pasimetė ir pamiršo. Išėjus iš policijos, važiavo įsitikinti dėl ženklo ir įsitikino, kad ženklo važiuojant automobiliu nuo Taikos gatvės nebuvo įmanoma matyti. Jis yra ne vietinis, gyvena G. kaime, tuo keliu važiavo ne pirmą kartą, bet kelio ženklo tikrai nesimatė. Tuojau po eismo įvykio davė paaiškinimą, surašė pats savo ranka. Kai rašė paaiškinimą, inspektoriaus paklausė, ką rašyti ir jis pasakė, kad rašytų, jog važiavo ir nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios mašinos ir įvyko autoįvykis, todėl taip ir parašė, nes tuo metu buvo išsigandęs, pasimetęs. Turi šeimą, kurioje jis vienas vairuoja automobilį. Jo vairuotojo stažas yra 25 metai. Jeigu nėra ženklo, pasižiūri, kad nėra kliūties iš dešinės ir važiuoja. Dabar supranta, kad įvažiuojant į Dariaus ir Girėno gatvę tai buvo pagrindinis kelias. Važiuojant Taikos gatve, iš dešinės pusės, buvo sustumtos didelės pusnys sniego. Ženklas buvo nulenktas virš sniego dangos gal pusė metro. Kelio ženklo atvaizdas buvo nusuktas į priešingą pusę, 45 laipsnių kampu. Mano, kad kelio ženklą galėjo pasukti kelininkai, valydami kelią, arba vandalai. Autoįvykio metu nukentėjusioji nebuvo priėjusi prie kelio ženklo pasižiūrėti. Policijos pareigūnai taip pat nebuvo priėję pasižiūrėti. Visas veiksmas vyko prie jų automobilių, nes buvo paveiksluojama ir po to nuvyko į policijos komisariatą. Išvažiuodamas iš Taikos gatvės į Dariaus ir Girėno gatvę, įsivaizdavo kaip lygiareikšmę sankryžą, nors toje vietoje tokio ženklo nebuvo, ir todėl vadovavosi dešinės rankos taisykle. Tose gatvėse kelio dangos yra vienodos. Ženklas buvo virš sniego dangos. Ties ženklu sniego danga buvo gal 30-40 centimetrų aukščio, o šalikelėje buvo sustumtas sniegas gal iki pusantro metro aukščio. Negrįžo į policiją ir nepranešė dėl nulenkto kelio ženklo todėl, kad protokolas jau buvo užpildytas, nežinojo, kad buvo galima sugrįžti į policiją, pasikviesti pareigūnus ir patikslinti įvykio vietos aplinkybes. Nulenkto ženklo nenupaveikslavo. A. V. atvažiavęs į įvykio vietą nematė nei pėdų, nei vėžių prie to ženklo. Policijoje paaiškinimą rašė būdamas streso būsenoje, todėl ir parašė, jog nukentėjusioji važiavo pagrindiniu keliu, o jis jos nepraleido, streso būsenoje daug kas užsimiršta. Tokį paaiškinimą parašė dar ir dėl to, kai pamatė, jog policininkai yra nupiešę kelio ženklą schemoje ir pamanė, kad jį pražiopsojo, nepastebėjo, o jis jo nepastebėjo dėl to, kad jis buvo nematomas, nulenktas. Jeigu būtų matęs tą kelio ženklą, būtų praleidęs mašiną. Pripažįsta, kad vairavo būdamas neblaivus, o eismo įvykio nepripažįsta.

Iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio Almanto Sapijano 2012-12-22 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-12-22 12.30 val. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VPS patrulių būrio patruliui Almantui Sapijanui dirbant kartu su to paties komisariato patruliu V. L., pastarieji nuvyko pagal budėtojo gautą pranešimą į Pakruojo mieste, S. D. ir S. G. gatvėje įvykusį eismo įvykį. Atvykę rado apgadintus automobilius AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei TOYOTA CELICA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, kad AUDI vairuotojas A. K., būdamas neblaivus – nustatytas 1,17 promilės girtumas, išvažiuodamas iš šalutinės gatvės nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio TOYOTA. Apgadintos abi transporto priemonės (2 b. l.).

Iš neblaivumo nustatymo testo rezultatų bei alkoholio matavimo prietaiso patikros sertifikato Nr. 1189873 matyti, kad alkoholio matavimo prietaisu LION (duomenys neskelbtini) (Nr. 19060, paklaida ± 5 %, patikros sertifikatas Nr. 1189873, galioja iki 2013-02-28) A. K. 2012-12-22 12.40 val. nustatytas 1,17 promilės girtumas, Š. G. – blaivi (3 b. l.).

Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo matyti, kad 2012-12-22 12.40 val. A. K. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo iki išsiblaivės (5 b. l.).

Iš autoavarijos vietos schemos su fotolentele matyti 2012-12-22 12.30 val. Pakruojo mieste, S. D. ir S. G. – Taikos gatvių sankryžoje įvykusio eismo įvykio duomenys, transporto priemonių išsidėstymas, judėjimo kryptys, automobiliams padaryti apgadinimai (6, 7-11 b. l.).

Iš informacijų apie transporto priemonės draudimą, techninę apžiūrą, matyti, kad automobilis AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draustas AB „Lietuvos draudime“, jam atlikta ir galioja valstybinė techninė apžiūra (12, 13 b. l.).

Iš Š. G. 2012-12-22 rašytinio paaiškinimo, duoto ikiteisminio teisės pažeidimo tyrimo metu, matyti, kad ji nurodė važiavusi S. D. ir S. G. gatve link Sigutėnų kaimo, iš šalutinės gatvės išvažiavęs automobilis AUDI trenkėsi į jos vairuojamo automobilio dešinį šoną. Apgadintas jos automobilis (15 b. l.).

Iš transporto priemonės draudimo liudijimų bei techninės apžiūros rezultatų kortelių kopijų matyti, kad transporto priemonė TOYOTA CELICA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra drausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jai atlikta ir galioja valstybinė techninė apžiūra (16-19 b. l.).

Iš transporto priemonių registracijos liudijimų kopijų matyti, kad transporto priemonė TOYOTA CELICA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Š. G., o AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. K. (20, 21 b. l.).

Iš pažymos apie baustumą matyti, kad A. K. metų laikotarpyje administracine tvarka už tokios pačios rūšies teisės pažeidimus nebaustas (23-25 b. l.).

Iš vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad A. K. turi teisę vairuoti transporto priemones „B“ ir „C“ kategorijų (26 b. l.).

Iš specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos ir neįgaliųjų pažymėjimų matyti, kad Teodora ir J. L. yra neįgalūs, jiems nustatyti vidutinis ir didelis specialiųjų poreikių lygis (32-34 b. l.).

Iš gimimo bei santuokos liudijimų matyti, kad A. K. su žmona V. K. turi du mažamečius vaikus (35-37 b. l.).

Iš darbo sutarties matyti, kad A. K. nuo 2002-09-16 dirba AB „Detonas“ (38-39 b. l.).

Iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio V. L. 2013-01-30 tarnybinio pranešimo bei 2013-01-30 autoavarijos vietos schemos bei foto lentelės matyti Pakruojo mieste, S. D. ir S. G. gatvėje, kelio ženklo „Duoti kelią“ Taikos gatvėje padėtis, būklė. Patrulis V. L. nurodo jį 2012-12-22 12.30 val. eismo įvykio metu buvus (48-51 b. l.).

Iš 2013-02-13 bei 2013-04-05 Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Pakruojo seniūnijos raštų matyti, kad 2012-12-22 Pakruojo seniūnijos darbuotojas E. L. pastebėjo S. D. ir S. G. gatvės – Taikos gatvės sankryžoje nulenktą kelio ženklą Nr. 203 „Duoti kelią“ ir jį atlenkė. 2012-12-23 Pakruojo seniūnijos darbuotojai šį ženklą atitiesino pilnai (54, 71 b. l.).

Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad Š. G. 2013-02-01 pardavė automobilį TOYOTA CELICA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (61 b. l.).

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ginčo dėl to, kad A. K. 2012 m. gruodžio 22 d. apie 12.30 val. Pakruojo mieste, S. D. ir S. G. bei Taikos gatvių sankryžoje, vairavo automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, ką draudžia Kelių eismo taisyklių 14 punktas, nėra, nes tiek iš rašytinės bylos medžiagos: asmens blaivumo testo Nr. 1921 (3 b. l.), paties A. K. rašytinio paaiškinimo (14 b. l.), tiek iš policijos pareigūnų bei kitų liudytojų, o ir paties A. K. paaiškinimų ir girtumo pripažinimo teismo posėdžio metu, nustatyta, jog A. K. 2012 m. gruodžio 22 d. apie 12.30 val. vairavo jam priklausantį automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas lengvo girtumo laipsnio, t.y. alkoholio matavimo prietaisu jam nustatytas 1,17 promilės girtumas. Tačiau šioje byloje ginčas kyla dėl to, ar A. K. yra kaltas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo, t.y. ar jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto, nurodyto jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, reikalavimus. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) punktas numato, jog nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Būtent šio reikalavimo pažeidimą A. K. ir ginčija nurodydamas, jog, važiuodamas Pakruojo mieste, Taikos gatve, ir sukdamas į kairę – į S. D. ir S. G. gatvę, nematė kelio ženklo „Duoti kelią“, nes jis buvo nulenktas, ir nesupratęs, jog išvažiuoja iš šalutinio kelio į pagrindinį, manė kertąs lygiareikšmių kelių sankryžą, kas suteikia pagrindą vadovautis dešinės rankos taisykle. Tokius A. K. argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus, prieštaraujančius tiek byloje nustatytoms aplinkybėms, tiek ir Kelių eismo taisyklių reikalavimams. Visi teismo posėdyje apklausti liudytojai, o taip pat ir pats A. K. bei nukentėjusioji Š. G. vienareikšmiai patvirtino, jog Pakruojo mieste, Taikos gatvėje, prieš sankryžą, ties susikirtimu su S. D. ir S. G. gatve, kelio ženklas „Duoti kelią“ eismo įvykio dieną – 2012-12-22 buvo. Tai, kad šis ženklas buvo palinkęs, nulinkęs ar kaip kitaip pakeitęs savo vertikaliąją padėtį, iš esmės patvirtino taip pat tiek nukentėjusioji Š. G., tiek visi teismo posėdyje apklausti liudytojai. Liudytojas Pakruojo seniūnijos darbuotojas E. L., tą dieną valęs mieste gatves, patvirtino, jog jis 2012-12-22 pastebėjęs Taikos gatvėje nulenktą kelio ženklą „Duoti kelią“, ir nors nurodyti tiksliai kada - prieš pietus, ar po pietų, jį iš dalies atlenkė, negalėjo, ir tik kitą dieną – 2012-12-23 kelio ženklas buvo sutvarkytas pilnai, ką patvirtina ir Pakruojo seniūnijos raštai (54, 71 b. l.). Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek pastarasis liudytojas, tiek iš esmės visi teisme apklausti liudytojai patvirtino, jos nors ir nulenktą, tačiau kelio ženklą „Duoti kelią“ matė: nors ir ne iš A. K. važiavimo trajektorijos pozicijų, tačiau šis kelio ženklas A. K. bendradarbiui liudytojui A. V., atvažiuojančiam į įvykio vietą P. M. gatve, A. K. M. bei M. B., pravažiuojantiems S. D. ir S. G. gatve, Taikos gatvėje, prieš sankryžą, nulenktas ženklas buvo matomas. Be to, kaip matyti iš liudytojo E. L. parodymų – sustumtas sniegas buvo toliau, ženklas buvo virš sustumdyto sniego, kur stovėjo ženklas, buvo tik pasnigta. Nežiūrint į tai, kad byloje įvykio vietos 2012-12-22 apžiūros metu fotografijos, liudijančios kelio ženklo „Duoti kelią“ padėtį nėra (7-11 b. l.), tačiau autoavarijos vietos schemoje šis kelio ženklas pažymėtas (6 b. l.), pats A. K. nei iš karto po eismo įvykio, nei tada, kai iš policijos komisariato sugrįžęs į įvykio vietą apžiūrėjo nulenktą kelio ženklą, apie kelio ženklo nepastebėjimą policijos pareigūnams nenurodė. Taip pat atmestini kaip prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms A. K. paaiškinimai apie tai, kad duodant rašytinį paaiškinimą policijos pareigūnams 2012-12-22 (14 b. l.), jam buvo pasakyta ką rašyti, t.y. kad jam važiuojant šalutiniu keliu jis nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios nukentėjusiosios Š. G. vairuojamos transporto priemonės, nes kaip matyti iš teismo posėdyje apklaustos liudytojos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žmonos V. K. parodymų, A. K. paaiškinimas pateiktas policijos pareigūnams būtent jo laisva valia, surašytas jo paties, niekieno nepadiktuotas. Todėl pastarieji byloje nustatyti duomenys suteikia pagrindą išvadai, jog A. K. argumentai apie neva nepamatytą kelio ženklą dėl jo neteisingos padėties, todėl ir eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės, yra jo gynybinė taktika ir versija, iškilusi tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Visų bylos duomenų pagrindu šiuo atveju darytina išvada, kad A. K. turėjo ir galėjo matyti kelio ženklą, įpareigojantį jį duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei, tačiau jis to nepadarė, nes buvo nepakankamai atidus ir atsargus, kas, teismo nuomone, turėjo įtakos ne tai, kad jis yra ne vietinis, o tai, kad tuo metu vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktai, reglamentuojantys saugaus eismo dalyvių, tame tarpe ir asmenų, vairuojančių transporto priemonę, elgesį ir pareigas, kelia didesnius atidumo, atsargumo, saugumo ir pan., reikalavimus. Todėl A. K., kuris vairuoja transporto priemonę, kaip pats nurodė, jau 25 metus, vienintelis argumentas dėl kelio ženklo nepamatymo negali suponuoti jo kaltės nebuvimo. Dar daugiau, net ir tuo atveju, kaip jis atkakliai įrodinėja, jog iš tikrųjų nepamatė prieš sankryžą kelio ženklo, teismas, remdamasis nagrinėjamos bylos nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, jog tai dar nereiškia, kad A. K. šio ženklo negalėjo ir neturėjo pamatyti.

A. K. nagrinėjamu atveju taip pat nurodė, jog dėl to, kad nematė nulenkto kelio ženklo „Duoti kelią“, jis vadovavosi dešinės rankos taisykle, sankryžą įvertino kaip lygiareikšmių kelių susikirtimą. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 159 punkte nurodyta, jog lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms. Be to, tuo atveju, kai sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių, taip pat šių taisyklių vieni kitų atžvilgiu turi laikytis ir vairuotojai, važiuojantys šalutiniais keliais ((duomenys neskelbtini) p.). Tačiau nagrinėjamu atveju akcentuotina, jog A. K., važiuodamas iš Taikos gatvės, suko į kairę. Tokiu būdu Kelių eismo taisyklių 161 punktas numato, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, ir lenkiančioms transporto priemonėms. Dar daugiau, - sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas, o sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies eismo juostą ((duomenys neskelbtini) p.). Be to, šiuo atveju pagrįstai institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas nurodė, jog Kelių eismo taisyklių 163 punktas reikalauja iš vairuotojo esant tokiai situacijai, kai pirmumo ženklų nėra, elgtis taip, lyg jis važiuotų šalutiniu keliu. Be to, taisyklių 164 punktas draudžia įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui. Todėl ir tuo atveju, kaip A. K. teigia, jo argumentacija dėl kelių eismo taisyklių taikymo eismo įvykio metu ir vietoje, atmestina kaip nepagrįsta ir prieštaraujanti paminėtoms Kelių eismo taisyklių nuostatoms.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog A. K. argumentai ir teisme iškelta versija apie prieš sankryžą buvusį, tačiau jo nepastebėtą nulenktą kelio ženklą „Duoti kelią“, ir šiuo atveju būtent šalutinio bei pagrindinio kelių susikirtimo interpretavimą, yra tik siekis išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Todėl nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, jog A. K., vairuodamas transporto priemonę AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,17 promilės), iš šalutinio kelio – Taikos gatvės suko į kairę ir nepraleido pagrindine S. D. ir S. G. gatve važiuojančio automobilio TOYOTA CELICA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo Š. G., dėl ko abi transporto priemonės susidūrė bei buvo padaryta žala nukentėjusiosios turtui - automobiliui, leidžia konstatuoti, jog A. K. veiksmuose yra visi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, požymiai ir jo kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, yra visiškai įrodyta.

A. K. kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino iš dalies, metų laikotarpyje administracine tvarka už tokios pačios rūšies teisės pažeidimus nebaustas (23-25 b. l.), neteistas, dirbantis (38-39 b. l.), šeimoje su žmona augina du mažamečius vaikus (35-37 b. l.). Skiriant A. K. nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą, teismas atsižvelgia į tai, kad už kelių eismo taisyklių pažeidimus jis jau baustas keturis kertus, iš jų vieną kartą ir už vairavimą transporto priemonės neblaiviam, šiuo atveju vėl padarė vieną grubiausių teisės pažeidimų - vairavo transporto priemonę neblaivus ir padarė eismo įvykį. Pastarosios aplinkybės neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo, kad po to, kai buvo paskirtos administracinės nuobaudos už padarytus pažeidimus, jis ir toliau nesilaiko visuomenėje reikalaujamo tinkamo elgesio ir saugaus eismo taisyklių, nesuvokė tokio savo elgesio neigiamų teisinių pasekmių. Todėl jo prašymas skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, nei numatyta sankcijoje už jo padarytą pažeidimą, nes jis tik vienas šeimoje vairuoja transporto priemonę, be savo šeimos, turi pasirūpinti neįgaliais uošviais (30 b. l.), negali būti tenkinamas paminėtais pagrindais. Nurodoma aplinkybė, kad dirba darbą, kur teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, suponuoja išvadą, jog jis kartą netekęs teisės vairuoti transporto priemones už tai, kad ją vairavo neblaivus (23-25 b. l.), neįvertino savo priešingo teisei elgesio pasekmių, o skirtąja nuobauda nepasiekta įstatyme numatytų tikslų (ATPK 20 str.). Teismo vertinimu, darbo pobūdis ir nurodytos šeimoje esančios aplinkybės kaip tik įpareigoja jį elgtis ypač atsakingai ir rūpestingai. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jo asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, A. K. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, skirtinas nuobaudos vidurkis - 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams (ATPK 27, 30, 30², 31, 32 str.).

Nutarimo dalis dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestina vykdyti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui (ATPK 324-326 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 224, 281, 286-288, 302², 302⁴ straipsniais teismas

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, ir jį nubausti 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas – 6030.

Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Nutarimo dalį dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.