Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

laiduotojui A. D.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Ukrainos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), turintis laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, skaitmeninis leidimas laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės O. V. 2026 m. kovo 1 d. apie 03.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 42, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510, ARTB-0172“, nustatytas 2,12 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, parodė 2026 m. kovo 1 d. apie 03:00 val. buvo Kaune, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 42. Vairavo automobilį „Toyota Corolla“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip, vairavo automobilį būdamas neblaivus. Taip, galėjo būti 2,12 prom. neblaivumas. Alkoholį vartojo apie 23:00 val., gėrė degtinę, alų. Suvartojo alaus 4-5 butelius ir apie 350 ml degtinės. Patvirtina, kad tai alkoholiniai gėrimai. Jam paskambino pažįstamas, paprašė, kad jį pasiimtų, jis negalėjo jam atsakyti ir atsisėdo už vairo. Tiesiog reikėjo jį parvežti namo. Taip, žinojo, kad draudžiama vairuoti neblaiviam ir tai gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Negalėjo kitaip nuvažiuoti iki pažįstamo, nes neturėjo kortelėje pinigų. „Toyota Corolla“ valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo automobilis, juo naudojuosi tik jis. Neturi jokio turto. Yra dirbantis. Atlyginimas vidutinis 870 Eur/mėn., išlaikytinių neturi, nepilnamečių vaikų neturi. Kaltinamais nurodė, kad gailisi, savo poelgį vertina blogai, jis niekada nesėdęs už vairo tokios būklės. Laiduotoją A. D. vertina gerai, jis jį paima į žvejybą, jo klauso, jis jam yra autoritetas. Su A. D. nėra susijęs giminystės ryšiais.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

K. O. V. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo pačio prisipažinimo, pagrindžia ir kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis O. V., dalyvaujant lietuvių-rusų kalbų vertėjai L. B. ir gynėjui advokatui Broniui Varsackiui, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2026 m. vasario 28 d. apie 20 val. atvyko į Kauną su jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pas draugą vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė keturias skardines alaus ir apie 350 ml degtinės. Jam į mobilųjį telefoną paskambino kitas draugas ir paprašė parvežti jį namo. Todėl 02.30 val. sėdo už savo automobilio vairo ir išvažiavo paimti draugo. Nuvažiavus apie 500 metrų, jį sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinimo metu jam buvo nustatytas apie 2,11 promilės neblaivumas. Blaivumą tikrino du kartus. Vairuodamas jautėsi šiek tiek apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltę pripažįsta pilnai ir gailisi (1 t., b. l. 103-106).

2026 m. kovo 1 d. tarnybiniame pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2026 m. kovo 1 d., apie 03.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kelio važiuojamojoje dalyje sustabdyta motorinė transporto priemonė „Toyota Corolla“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią būdamas neblaivus vairavo O. V., (duomenys neskelbtini). 2026 m. kovo 1 d. 03.04 val., minėtam vairuotojui alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARTB-0172, patikros sertifikato Nr. 2428623“, nustatytas 2.12 ‰ vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis. 03:23 val., alkotesteriu pakartotinai atlikus tikrinimą, vairuotojui nustatytas 2.14 ‰ vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis. Automobilis „Toyota Corolla“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nutransportuota į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas. O. V. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas atvykti į teritorinį policijos komisariatą (1 t., b. l. 7).

2026 m. kovo 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog nustatyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune. Apžiūrėtas automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paimtas automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu ir signalizacijos pulteliu (1 t., b. l. 15-32).

2026 m. kovo 1 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad O. V. gim. (duomenys neskelbtini), 2026-03-01 03:04 val., nustatytas 2,12 prom., girtumo laipsnis. Antru tikrinimu su tuo pačiu alkotesteriu 2026-03-01 03:23 val., nustatytas 2,14 prom., girtumo laipsnis (1 t., b. l. 40-42).

2026 m. kovo 3 d., Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų įrašai. Atliktas šio protokolo vertimas į lietuvių kalbą (1 t., b. l. 36-39).

VĮ „Regitra“ išraše iš duomenų bazės nurodyta, kad automobilio „Toyota Corolla“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas O. V. gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 46).

VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis automobilio „Toyota Corolla“, gamybos metai 2003 m., vertė yra 1534 Eur. su PVM (1 t., b. l. 47).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamojo neblaivumas nustatytas 2026 m. kovo 1 d. alkoholio kiekio matuokliu Nr. ARTB-0172, kuriam atlikta Lietuvos metrologijos inspekcijos patikra ir išduotas patikros sertifikatas Nr. 2428623, galiojantis iki 2026 m. gegužės 9 d. Neblaivumas patikrintas laikantis nustatytos tvarkos, tarp dviejų patikrinimų praėjęs ilgesnis nei 15 minučių laikas: pirmu patikrinimu, 3.04 val. nustatytas 2,12 promilės neblaivumas, antru tikrinimu 3.23 val. - 2,14 promilės (b. l. 40-42).

2026 m. kovo 24 d. teisiamajame posėdyje O. V. pripažino, kad jis 2026 m. kovo 1 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, vartojo alkoholį apie 23.00 val., gėrė alų, degtinę, suvartojo 4-5 butelius alaus ir apie 350 ml. degtinės. Išgėrusiam paskambino pažįstamas, jį reikėjo parvežti namo, todėl jis sėdo už automobilio vairo, kito kelionės būdo nepasirinko, nes kortelėje neturėjo pinigų.

Kaltinamojo vairavimo faktą bei tai, kad transporto priemonę jis vairavo būdamas neblaivus, patvirtina tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2026 m. kovo 1 d. apie 03 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini). kryptimi, buvo pastebėta priešpriešine eismo juosta lėtai atvažiuojanti transporto priemonė „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis vingiavo važiuojamąja kelio juosta. Sustabdžius šį automobilį paaiškėjo, kad jį vairavo O. V. (b. l. 48-49). Šias aplinkybes taip pat patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėta įvykio vieta ir transporto priemonė atitinka tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis (b. l. 15-32). Vairuotojo sustabdymo ir neblaivumo patikrinimo aplinkybes patvirtina taip pat kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašyti apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai (b. l. 36-39).

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino, kad žinojo, jog įstatymai draudžia vairuoti išgėrus, tačiau jam paskambino pažįstamas ir prašė jį paimti, o kaltinamasis neturėjo sąskaitoje pinigų, todėl važiavo pats. Kaltinamasis patvirtino, kad nebuvo būtinybės skubiai važiuoti pas pažįstamą, jis važiavo, nes jo paprašė.

Iš kaltinamojo parodymų ir rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad O. V. nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris pavojingas tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Taigi paties kaltinamojo prisipažinimu bei parodymais, tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu, nustatyta, kad O. V. 2026 m. kovo 1 d., apie 03.00 val., (duomenys neskelbtini). ties pastatu Nr. 42, Kaune, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį būdamas neblaivus, kol buvo sustabdyta policijos pareigūnų, kai jam nustatytas 2,12 promilių neblaivumas.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamasis O. V. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, esant neblaiviu, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Kaltinamasis O. V. teisiamajame posėdyje pateikė rašytinį prašymą teismui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo A. D. atsakomybėn.

A. D. pateikė teismui rašytinį prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant kaltinamąjį jo atsakomybėn. Teisiamajame posėdyje A. D. patvirtino, kad galėtų sumokėti iki 500 Eur dydžio užstatą.

Prokurorė teisiamajame posėdyje neprieštaravo kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau taikant 500 Eur užstatą dvejų metų terminui.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis O. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę. Jis pripažino, kad automobilį vairavo neblaivus; prieš vairavimą išgėrė alkoholio (gėrė alų, degtinę); kai jį sustabdė pareigūnai jis nevengė neblaivumo patikrinimo, atliko pareigūnų nurodytus blaivumo tikrinimo testus. Kaip matyti iš bylos medžiagos kaltinamasis kaltę, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus pripažino iškart kai buvo sustabdytas (b. l. 36-39). Vėliau kaltę pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 103-106), teisiamajame posėdyje sutiko duoti parodymus. Jo parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisme buvo nuoseklūs, neprieštaringi. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę.

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje savikritiškai žiūrėjo į buvusį elgesį, neigiamai vertino savo poelgį vairuoti automobilį išgėrus. Ji teigė, kad niekada nėra sėdęs už vairo tokios būklės, nurodė, kad anksčiau niekada neturėjo problemų su alkoholiu, aplamai anksčiau iš vis nevartojo alkoholio. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Byloje nenustatyta, kad kaltinamojo veiksmai būtų sukėlę žalą kitiems eismo dalyviams, byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamasis teigė, kad dėl alkoholio vartojimo problemų neturi, anksčiau iš vis nevartojo alkoholio. Rašytiniai bylos duomenys – išrašai iš registrų – patvirtina, kad kaltinamasis nebuvo gydytas dėl priklausomybės nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, administracinių nusižengimų, susijusių su alkoholio vartojimu, jo atžvilgiu nefiksuota, jis anksčiau neteistas. Jo padaryta veika vertintina kaip nesunkus tyčinis nusikaltimas. Nustatyta viena lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, tai, jog nėra byloje neigiamai charakterizuojančių duomenų, rodančių didesnį kaltinamojo pavojingumą visuomenei, tai, kad kaltinamasis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys nepareikštas, kad kritiškai vertina savo padarytą veiką, pažada laikytis įstatymų ir gyventi pagal nusistovėjusias moralės normas, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamojo veika buvo atsitiktinė, O. V. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Prašymą atleisti kaltinamąjį nuo atsakomybės pagal laidavimą pateikęs A. D. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad neigiamai vertina kaltinamojo padarytą veiką, su kaltinamuoju kalbėjo apie įvykį po jo, kad negalima vairuoti išgėrus, mano galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Galimas laiduotojas yra neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau pažeidimai nėra susiję su vairavimu esant neblaiviam. A. D. yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Vertintina, kad A. D. yra pareigingas ir drausmingas, gebantis gerai tvarkytis su įvairiausiomis atsakomybėmis ir prioritetų nustatymu. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą A. D. vertinti kaip vertą teismo pasitikėjimo asmenį.

Kaltinamasis, teisiamajame posėdyje patvirtino, kad A. D. vertina gerai, jis jį paima į žvejybą, jo klauso, jis jam yra autoritetas. Teisiamajame posėdyje galimas laiduotojas parodė, kad su kaltinamuoju susipažino darbe, kartu dirba (duomenys neskelbtini) 4 mėnesius. O. V. yra darbuotojas, o jis darbų vadovas, jie yra kolegos. A. D. paaiškino, kad nuo jo priklauso, ar O. V. bus skiriami paskatinimai darbe, be to jis gali rekomenduoti atleisti O. V. iš darbo. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui spręsti, A. D. turi galimybę daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kadangi kaltinamąjį su galimu laiduotoju sieja darbo santykiai, taip pat jie asmeniškai bendrauja ir po darbo, kaltinamasis yra darbo pavaldumo santykiais priklausomas nuo laiduotojo, o ši aplinkybė gali kaltinamajam neleisti prieštarauti galimo laiduotojo teigiamai įtakai jo veiksmams.

Vis tik teismas sutinka su prokurorės argumentais, kad šiuo atveju laidavimą tikslinga skirti su užstatu. Kaltinamasis ir galimas laiduotojas teisiamajame posėdyje patvirtino, kad O. V. su A. D. vos 4 mėnesius, taigi jie nėra nesusiję tvirtais, ilgalaikiais ryšiais. Be to, laiduotojo ir kaltinamojo darbo santykių pobūdis (darbuotojas-darbų vadovas) gali, bet kada nutrūkti, tai gali apsunkinti galimybę betarpiškai prižiūrėti kaltinamojo veiksmus. Todėl užstatas šiuo atveju būtų kaip papildoma garantija užtikrinanti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad pats laiduotojas teisiamajame posėdyje teismui patvirtino, kad galėtų sumokėti iki 500 Eur dydžio užstatą, jeigu jis būtų paskirtas.

Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją O. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikant 500 Eur užstatą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą A. D. atsakomybėn, taikant 500 Eur užstatą, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, kad byloje nėra jį neigiamai charakterizuojančių duomenų, teismas sprendžia, kad laidavimo tikslams pasiekti yra pakankamas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas, kuris nustatytinas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio trečiojoje dalyje numatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise.

Prokurorė teisiamajame posėdyje siūlė skirti baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti naudotis specialia teise 2 metams, konfiskuoti automobilį, per 6 mėnesius sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

Kaltinamojo gynėjas teisiamajame posėdyje nesutiko su prokurorės siūlomomis priemonėmis. Prašė skirti kuo trumpesnį uždraudimo vairuoti terminą, kadangi pirmą kartą žmogus padarė nusikaltimą. Nesutinka su prokurorės prašymu skirti kažkokias tai paskaitas nuo alkoholizmo, kadangi nėra duomenų, kad asmuo turėtų kažkokių problemų su alkoholiu.

Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę kaltinamajam O. V. įvertintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, kaltinamajam nustatytas neblaivumas (2,12 promilių) gerokai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilių). Atsižvelgtina taip pat į tai, kad O. V., būdamas neblaivus vairuodamas automobilį, neabejotinai sukėlė padidintą pavojų kitiems eismo dalyviams, vairavo miesto teritorijoje, judriose gatvėse, esant tamsiam paros metui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka, išvengė rimtesnių padarinių ir nebuvo sutrikdyta žmonių sveikata ar padaryta turtinė žala. Iš tarnybinio pranešimo (b. l. 48-49) matyti, kad automobilis buvo sustabdytas pareigūnams pastebėjus, kad automobilis lėtai važiuodamas vingiuoja važiuojamąja kelio juosta. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą.

Įvertinus tai, kad padarytas vienas tyčinis nusikaltimas, kuris susijęs su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones panaudojimu, dėl nusikaltimo padarymo kaltinamasis prisipažino ir gailėjosi, praeityje neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metų terminui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-155-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-357-489/2018, 2K-363-222/2018, 2K-99-628/2020) yra išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-155-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-357-489/2018, 2K-363-222/2018, 2K-99-628/2020) yra išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Šiose nutartyse kasacinės instancijos teismas pasisakė dėl pagrindo įskaičiuoti kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo – terminą į paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – terminą. Juo teismai įvardijo aplinkybę, kad šios kardomosios priemonės turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones.

Tačiau šioje byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo priimtas nutarimas dėl specialios teisės (vairuoti transporto priemones) sustabdymo. Taip pat nebuvo priimtas nutarimas dėl kardomosios priemonės dokumento (šiuo atveju vairuotojo pažymėjimo) paėmimo. Vairuotojo pažymėjimas O. V. buvo paimtas 2026 m. kovo 3 d. užpildžius savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (b. l. 92-93).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 15 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020 yra išaiškinta, kad nėra pagrindo laikyti, jog teisė vairuoti transporto priemones asmeniui buvo apribota, kai jo vairuotojo pažymėjimas liko policijos pareigūnų sulaikytame automobilyje. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 1 d.) 6 dalyje nurodyta, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Vis dėl to Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nuostatos yra taikomos Lietuvos Respublikoje išduotiems vairuotojo pažymėjimams. O. V. savanoriškai pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra išduotas Ukrainoje.

Todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į nurodytus teismų praktikos išaiškinimus, laikytina, kad O. V. buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemones iš karto po to, kai iš jo buvo paimtas Ukrainoje išduotas vairuotojo pažymėjimas užpildžius savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (b. l. 92-93), t.y. nuo 2026 m. kovo 3 d. Būtent nuo šios datos skaičiuotinas uždraudimo naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones – 2 metų terminas.

Transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

Rašytiniai bylos įrodymai (automobilio registracijos liudijimas, VĮ Regitra registro duomenys) patvirtina, kad O. V. yra automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis patvirtino, kad tai yra jo automobilis, automobiliu naudojasi jis vienas.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022, 2K-49-489/2025), darytina išvada, kad nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą šioje byloje, kaltinamajam skirtinas transporto priemonės konfiskavimas.

BK 72-5 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Kaltinamasis O. V. teisiamajame posėdyje kategoriškai neigė, kad turi alkoholio vartojimo problemų, teigė, kad anksčiau iš vis nevartojo alkoholio. Byloje nėra duomenų, kad O. V. turėtų sveikatos problemų susijusių su priklausomybe alkoholiui ar būtų padaręs teisės pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu.

Tačiau pagal BK 72-5 straipsnio nuostatas, įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje yra prevencinė priemonė ir jos skyrimas nėra susijęs su medicininės priklausomybės nuo alkoholio konstatavimu.

Šioje byloje nustatyta, kad O. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. K. O. V. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, taigi asmens neblaivumo būsena yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nusikalstamos veikos padarymu, todėl teismo vertinimu, yra pagrindas kaltinamajam skirti BK 72-5 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesius sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, kuri savo pobūdžiu yra skirta ne gydyti priklausomybę, bet mokyti asmenį kontroliuoti impulsus ir suprasti žalingas alkoholio vartojimo pasekmes.

VI. Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. kovo 18 d. pažyma Nr. APD-2026-03181 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam O. V. baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 125,00 Eur išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pagreitinto proceso bylose ir kai kaltinamasis nemoka lietuvių kalbos yra privalomas, taip pat įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios valstybei nepriteistinos (BPK 103–106 straipsniai).

VII. Kiti klausimai

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamajam O. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 107-108), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

2026 m. kovo 2 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo O. V. automobiliui, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas galioti iki konfiskacijos pradžios.

Automobilis „Toyota Corolla“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliu, saugomas aikštelėje adresu Technikos g. 18A, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas turto konfiskaciją vykdančiai institucijai.

Automobilio „Toyota Corolla“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas konfiskaciją vykdančiai institucijai.

Kaltinamojo O. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas Ukrainos ambasadai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 1 vnt. CD laikmena su garso ir vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia : O. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriant 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatą, ir perduoti jį laiduotojo A. D., (duomenys neskelbtini), atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą O. V. atžvilgiu nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti laiduotoją A. D. per 1 (vieną) mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstato sumą į Kauno apylinkės teismo depozitinę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo sistemoje VIKSVA), gavėjas: Kauno apylinkės teismas, įmonės kodas: 302942349, reikalinga nurodyti mokėjimo paskirtį: užstatas bei baudžiamosios bylos numerį. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinei. Užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, jei O. V. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Išaiškinti O. V., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. D., kad jis gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7, 10 punktais, 68 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 72 straipsnio 2 dalimi, 72⁵ straipsniu, paskirti kaltinamajam O. V. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo 2026 m. kovo 3 d.;

- konfiskuoti kaltinamajam O. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini), aikštelėje adresu Technikos g. 18A, Kaunas.

- įpareigoti O. V. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2026 m. kovo 2 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamojo O. V. automobiliui „Toyota Corolla“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti galioti iki konfiskacijos pradžios. O. V. paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Automobilį „Toyota Corolla“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliu, saugomą aikštelėje adresu Technikos g. 18A, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti turto konfiskaciją vykdančiai institucijai.

Automobilio „Toyota Corolla“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti konfiskaciją vykdančiai institucijai. O. V. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Ukrainos ambasadai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo O. V. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 1 vnt. CD laikmenos su garso ir vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantai skunde turi nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.