Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini) “ (iki 2020-06-01 UAB „(duomenys neskelbtini) “) direktorė, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. N., būdama UAB „(duomenys neskelbtini) “ (iki 2020-06-01 UAB „(duomenys neskelbtini) “), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , direktore, per nustatytą laikotarpį, t.y. ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau –Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Šiuo savo neveikimu V. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

V. N., būdama UAB „(duomenys neskelbtini) “ (iki 2020-06-01 UAB „(duomenys neskelbtini) “), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , direktore, per nustatytą laikotarpį, t.y. ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau –Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Šiuo savo neveikimu V. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. N. buvo tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (bylos nagrinėjimo laikas ir vieta nurodyta administracinio nusižengimo protokole). V. N. pateikė sutikimą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka jai nedalyvaujant (b.l. 21), rašytinį paaiškinimą dėl nusižengimų (b.l. 20). Nesant procesinių kliūčių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka jai nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Rašytiniame paaiškinime V. N. kaip priežastį, jog buvo padarytas nusižengimas, nurodė, kad 2018-2019 metais įmonės veikla buvo laikinai sustabdyta. Pateikė tai patvirtinančius dokumentus (b.l. 27-30).

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

V. N. kaltę padarius administracinius nusižengimus, be jos pačios paaiškinimo, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš V. N. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-3). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (b.l. 5-7) matyti, kad V. N. nuo 2018 m. sausio 2 d. yra paskirta UAB „(duomenys neskelbtini) “ (iki 2020-06-01 UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) ) vadove. Kaip vadovė, ji yra vienasmeniškai juridinio asmens vardu veikiantis asmuo. Bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d. (t. y. bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, 37 straipsnio 12 dalies 10 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, o 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Tokiu būdu, sistemiškai žiūrint į šių teisės normų turinį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris turi įvykti ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 30 d.

Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Iš bylos medžiagos matyti, jog paskutinį kartą bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai (2017 m. finansinių ataskaitų rinkinys) buvo teikti 2018-03-28 (b.l. 6).

Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Bendrovės vadovas yra atsakingas už visos bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, todėl turi užtikrinti, jog finansinių ataskaitų paruošimui, patvirtinimui ir jų pateikimui JAR reikalingi procesai bendrovės viduje būtų organizuoti ir atlikti taip, kad nesudarytų kliūčių įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas, nepažeidžiant terminų.

Aptariami finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimo atvejai yra atskiri savarankiški trunkamieji nusižengimai, kurių atskaitos taškas – skirtingi finansiniai metai. Finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas tinkamu laiku užtraukia administracinę atsakomybę, kurios pradžios momento skaičiavimas prasidėjo skirtingu laiku, t. y. atitinkamai 2019 m. birželio 2 d. (kitą dieną po galutinio termino finansinei ataskaitai pateikti už 2018 m.) ir 2020 m. birželio 2 d. (kitą dieną po galutinio termino finansinei ataskaitai pateikti už 2019 m.) bei tęsiasi iki atitinkamų duomenų pateikimo dienos. Įmonės vadovas pažeidimą padaro kiekvieną kartą pažeisdamas nustatytus finansinių ataskaitų rinkinių pateikimo terminus ir tai yra atskiri administraciniai nusižengimai (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-20-898/2020).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad V. N., būdama UAB „(duomenys neskelbtini) “ (iki 2020-06-01 UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) ), vadove, yra atsakinga už juridinio asmens finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimą laiku, todėl pagrįstai traukiama atsakomybėn už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Nagrinėjamu atveju V. N. administracinį nusižengimą padarė dėl nepakankamo rūpestingumo, klaidingai manydama, jog įmonei nebevykdant veiklos, minėtų ataskaitų galima nebeteikti. Teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog 2018-05-18 UAB „(duomenys neskelbtini) “ vienintelio akcininko sprendimu įmonės veikla buvo sustabdyta nuo 2018-05-21 iki 2023-05-20 (b.l. 27), apie šį bendrovės akcininko sprendimą buvo pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai ir laikinas veiklos nevykdymas bei vėliau patikslintas veiklos nevykdymas buvo įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka (b.l. 28, 30). Tačiau ta aplinkybė, jog įmonė nebevykdo veiklos, vadovo kaltės dėl nagrinėjamo nusižengimo nešalina. Teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-312-557/2019; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Akcinės bendrovės pareiga teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui, ir vadovo atsakomybė už šios pareigos vykdymą nustatyta Akcinių bendrovių įstatyme, kurio nuostatos privalo būti žinomos bet kokios akcinės bendrovės vadovui. VĮ Registrų centras savo svetainėje taip pat teikia viešą paaiškinimą, jog Registrų centro tvarkomame Juridinių asmenų registre nėra registruojami juridinio asmens sprendimai dėl veiklos sustabdymo, todėl remiantis teisės aktais visi juridiniai asmenys (akcinės, uždarosios akcinės, kooperatinės, žemės ūkio bendrovės, valstybės ir savivaldybių įmonės, tikrosios ir komanditinės ūkinės bendrijos (jeigu sudaro metines finansines ataskaitas), individualios įmonės (jeigu sudaro), Europos ekonominių interesų grupės (jeigu sudaro), užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialai, Europos bendrovės, Europos kooperatinės bendrovės, mažosios bendrijos, labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos) turi teikti finansines ataskaitas. Juridinio asmens laikinas veiklos sustabdymas yra susijęs su juridinio asmens laikinu atleidimu nuo mokesčių deklaracijų ar kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo mokesčių administratoriui, bet ne Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

V. N. nebuvo pakankamai rūpestinga įmonės vadovė, nepasidomėjo teisės aktų reikalavimais ir nenumatė, kad dėl jos neveikimo gali atsirasti administracinio nusižengimo kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu nagrinėjamus nusižengimus padarė neatsargia kaltės forma.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais už padarytą nusižengimą gali būti skiriama mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda, švelnesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda arba nuobauda gali būti visai neskiriama. Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių nusižengimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies (iki 2017-01-01 ATPK 30¹ straipsnio) nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (nutartis byloje Nr. 2AT-37-2013, 2AT-54-2014).

Skirdamas administracines nuobaudas V. N., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį bei jų padarymo aplinkybes, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį (neatsargi kaltės forma), V. N. asmenybę (LITEKO duomenimis, anksčiau už šios rūšies nusižengimus administracinėn atsakomybėn netraukta), jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (iš esmės pripažino administracinio nusižengimo padarymą ir gailisi dėl jo, ANK 35 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad iki įmonės veiklos sustabdymo finansinės ataskaitos Registrų centrui visada buvo teikiamos laiku, kas rodo, jog nagrinėjamą nusižengimą iš tiesų lėmė klaidingas, bet nuoširdus įmonės vadovės įsitikinimas, jog po veiklos sustabdymo finansinių ataskaitų rinkinių teikti būtinybės nebėra. Pažymėtina, jog įmonės vadovė apie bendrovės veiklos sustabdymą pranešė mokesčių administratoriui teisės aktų nustatyta tvarka ir tikėjosi, jog apie tai automatiškai taps žinoma visoms suinteresuotoms valstybės institucijoms. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog baudos skyrimas nagrinėjamu atveju nebūtų proporcinga priemonė padarytų nusižengimų ir juos padariusio asmens pavojingumui, ir V. N. už kiekvieną iš nusižengimų skirtina švelnesnė nei ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas (ANK 34 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. N. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje (2018 m. finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą), paskirti įspėjimą.

V. N. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje (2019 m. finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą), paskirti įspėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti, galutinę nuobaudą V. N. skirti įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.