Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-06-23 · Civilinė byla Nr. 2S-513-544/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-23
Bylos Nr.
2S-513-544/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Kategorijos
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-513-544/2015

Rimvydas Žukauskas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00120-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija: 114.4; (S) 122.3;128.11;129.17; 129.20.1;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) J. S. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-217-477/2015 pagal pareiškėjo (skolininko) J. S. skundą dėl antstolio S. O. G. veiksmų ir 2014-11-26 patvarkymo Nr. R2-2491 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas (skolininkas) J. S. pateikė skundą dėl antstolio S. O. G. 2014-11-26 patvarkymo Nr. R2-2491 vykdomojoje byloje Nr. 0168/12/01545 vykdyti išieškojimus iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjas prašė grąžinti nurašytas lėšas, neviršijančias 300 eurų. Nurodė, kad antstolis, maždaug nuo 2014-12-15 nuo jo sąskaitos nurašydamas visas sesers jam pervedamas lėšas, pažeidė CPK 668 str. 1 d., nes išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), kuri šiuo metu yra 300 eurų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis nebuvo supažindintas su 2014-11-26 patvarkymu vykdyti išieškojimą iš jam priklausančių lėšų.

Žemesnės instancijos teismas

Zarasų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad iš skolininko J. S. vykdomojoje byloje Nr. 0168/12/01545 išieškoma 966,57 Lt skola išieškotojo AB „Bobutės paskola“ naudai. Skolininkui J. S. per raginime numatytą terminą nesumokėjus nurodyto dydžio skolos ir vykdymo išlaidų, antstolis S. O. G. 2014-11-26 patvarkymu Nr. R2-2491 areštavo J. S. priklausančias pinigines lėšas, esančias Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo jam priklausančioje sąskaitoje. Areštuotas lėšas antstolis nurodė pervesti į jo depozitinę sąskaitą. Teismas darė išvadą, kad antstolis S. O. G. turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas (CPK 688 str. 3 d., Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p.). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje piniginės lėšos būtų priskirtos CPK 739 str. nurodytų rūšių pinigų sumoms, iš kurių išieškojimas yra negalimas. J. S. atstovas nurodė, kad lėšas pareiškėjui perveda sesuo T. S., todėl akivaizdu, kad lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pareiškėjui priklausančios pinigų negalima. Teismas sprendė, jog šiuo atveju lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai šiuo atveju yra teisėti. Teismo nuomone, pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodė, kad antstolis pažeidė CPK 668 str. nuostatas, nes piniginės lėšos nuo trečiųjų asmenų pavedimo momento atlikimo pareiškėjui tampa pareiškėjo asmeninėmis lėšomis, į kurias, vadovaujantis CPK normomis, antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą. J. S. atlieka bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir yra visiškai išlaikomas valstybės, jam yra užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Pareiškėjas, prašydamas naikinti antstolio patvarkymą, kuriuo areštuotos jam priklausančios lėšos, privalėjo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias ir reikalingas išlaidas, šių išlaidų dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis. Tokių duomenų ir įrodymų pareiškėjas ir jo atstovas teismui nepateikė. Vadovaudamasis išdėstytu ir šiuo klausimu susiformavusia teismų praktika, teismas laikė, kad antstolis S. O. G. pagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. R2-2491 vykdomojoje byloje Nr. 0168/12/01545, todėl pareiškėjo J. S. atstovo adv. P. Vinklerio skundo dėl antstolio veiksmų netenkintino.

Šalies argumentai

Apeliantas (skolininkas) J. S. atskiruoju skundu prašo antstolio S. O. G. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0168/12/01545 areštuojant jo sesers T. S. – S. lėšas, esančias jo LTI-K sąskaitoje, pripažinti neteisėtais ir įpareigoti antstolį grąžinti jo seseriai priklausančius pinigus į jo LTI-K sąskaitą. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į CPK 688 str. 2 d., kuri numato, kad asmenys antstolio reikalavimu privalo jam pranešti, ar pas juos yra skolininko turto, pinigų, mokėtinų sumų. Nurodo, jog sesuo jokio jo turto ir pajamų nevaldo, o į sąskaitą vedami pinigai taip pat priklauso ne jam, o seseriai T. S. – S. Todėl antstolis neteisėtai jo sąskaitoje areštavo ir nuo jos nurašė 127,62 Eur. Net jeigu būtų nustatyta, kad sesuo valdo jo pinigus, tai teismas neatsižvelgė į CPK 736 str. 2 p., kuris numato, kad išskaitų dydis nuo sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, yra 20 procentų.

Atsiliepimas

Antstolis Sigitas O. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta išanalizavus vykdomosios bylos medžiagą, įvertinus antstolio atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Piniginės lėšos nuo trečiųjų asmenų pavedimo momento atlikimo pareiškėjui tampa pareiškėjo asmeninėmis lėšomis, todėl yra pagrindas teigti, jog antstolis pagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas. Apeliantui sesers pervestos lėšos nėra skolininko darbo užmokestis ar pajamos, prilygintintos darbo užmokesčiui, dėl to vykdyti išlaikymus iš šių lėšų, darant išskaitas CPK 736 str. nustatyta tvarka pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad iš pareiškėjo (skolininko) J. S. vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0168/12/01545 išieškoma 279,94 Eur skolos su palūkanomis suma išieškotojui AB „Bobutės paskola“. Kadangi skolininkas per raginime numatytą terminą geruoju skolos nesumokėjo, antstolis S. O. G. 2014-11-26 patvarkymu Nr. R2-2491 areštavo pareiškėjui J. S. priklausančias pinigines lėšas, esančias Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo sąskaitoje, priklausančioje J. S., ir nurodė jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Apeliantas kreipėsi su skundu į antstolį, nes nesutiko, kad į jo sesers T. S. – S. jam į sąskaitą pervedamas pinigines lėšas būtų nukreiptas išieškojimas bei nurodė, jog pervedama pinigų suma neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos ir ją negali būti nukreiptas išieškojimas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Šie pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenines sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. CPK 739 straipsnis nustato, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; išeitinės išmokos. CPK 739 straipsnyje nurodytas sąrašas yra baigtinis. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad pareiškėjui sesers T. S. – S. pervedamos ir jo asmeninėje sąskaitoje esančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą turto ir lėšų sąrašą, iš kurio išieškojimas yra negalimas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas (CPK 178 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad CPK nedraudžia nukreipti išieškojimo į lėšas, patenkančias į atliekančio laisvės atėmimo bausmę pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga.

Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atlikdamas bausmę pataisos namuose apeliantas yra visiškai išlaikomas valstybės. BVK 173 straipsnyje, kuris reglamentuoja terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, yra nustatyta, kad nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (kodekso 173 str. 1 d.); nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (173 str. 2 d.); nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną (173 str. 3 d.); nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas, maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (173 str. 4 d.); terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (174 str. 4 d.). Taigi apeliantui valstybė garantuoja ir užtikrina jo būtiniausių poreikių patenkinimą. Byloje neįrodyta, kad bausmės atlikimo vietoje apeliantui tenka apmokėti išlaidas, kurios yra pagrįstos ir reikalingos jo būtiniems minimaliems interesams ir poreikiams tenkinti (CPK 178 str.).

Apeliantas nurodo, jog pinigai, kurie yra pervedami į jo sąskaitą, esančią Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjime, tiesiogiai priklauso jo seserei T. S. – S. Su tokiais atskirojo skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Piniginės lėšos nuo trečiųjų asmenų pavedimo momento atlikimo apeliantui tampa jo asmeninėmis lėšomis. Jeigu sesers apeliantui į sąskaitą pervestos lėšos jam nepriklauso, tada netenka prasmės ir pats skundas dėl antstolio veiksmų, kadangi antstolio sprendimai dėl išieškojimo iš lėšų, kurios apeliantui nepriklauso, vien dėl šios priežasties negalėtų pažeisti jo teisių ir teisėtų interesų, nes negalima prarasti to, kas ir taip tam asmeniui nepriklausė. Todėl antstolis, vadovaudamasis CPK normomis, pagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, esančias Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo sąskaitoje.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė CPK 736 str. 1 d. 2 p. nuostatas, numatančias, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davimų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, bet kuriuo atveju galėjo būti išlaikyta ne daugiau 20 procentų. CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį, o šioje byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas laisvės atėmimo vietoje dirbo ir gavo darbo užmokestį, iš kurio galėtų būti daromos CPK 736 str. numatyto dydžio išskaitos pagal vykdomuosius dokumentus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Čeknienė