Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties, kuria atmestas A. M. skundas ir paliktas galioti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybų skyriaus 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybų skyriaus 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 189³ straipsnio 1 dalį nubaustas 1 000 Eur bauda už tai, kad būdamas pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininku nesilaiko pastatų techninės priežiūros taisyklių. Pastatai ir teritorija nesaugūs, pastatų bei jų konstrukcijų savybės neatitinka esminių statinio reikalavimų, galimi nelaimingi atsitikimai dėl konstrukcijų griūties ar jų nuolaužų kritimo, gaisro kilimo, nukritimo ir t. t. Į pastatus, ant jų stogų ir kitų nesaugių konstrukcijų patenka (lankosi) pašaliniai asmenys, dėl kurių būklės kyla pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei, keliamas gaisro pavojus teritorijoje ir šalia jos esantiems pastatams. Nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais (neveikimu) A. M. pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ V skyriaus („Statinio techninės priežiūros organizavimas“) 30, 30.3., 30.4., 30.5., 33 punktų reikalavimus.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, A. M. jį apskundė Šiaulių apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Marazo apeliacinis skundas atmetamas.

A. M. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybų skyriaus 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimu pagal ATPK 189³ straipsnio 1 dalį nubaustas 1 000 Eur bauda už tai, kad savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ V skyriaus („Statinio techninės priežiūros organizavimas“) 30, 30.3., 30.4., 30.5., 33 punktų reikalavimus.

Apeliaciniu skundu A. M. prašo perkvalifikuoti jo veiką iš ATPK 189³ straipsnio 1 dalies į ATPK 189³ straipsnio 2 dalį ir skirti jam 150 Eur baudą.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad A. M. kaltė dėl ginčijamo jam inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta visiškai.

ATPK 189³ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Statinių techninės priežiūros taisyklėse numatytų priemonių netaikymas, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, užtraukia baudą nuo 289 iki 1 448 eurų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymas, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytą pažeidimą, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 57 iki 289 eurų.

Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ V skyriaus („Statinio techninės priežiūros organizavimas“) 30 punkte nurodyta, kad statinio technine priežiūra rūpinasi statinio naudotojas, kuris privalo: laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų ištaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus [8.6] [8.7] [8.8] [8.9] [8.10] [8.11] (30.3. punktas); organizuoti ir /ar atlikti statinio techninę priežiūrą (30.4. punktas); suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius [8.12], jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (30.5. punktas). To paties reglamento 33 punkte nurodyta, jog statinio naudotojas, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, privalo imtis priemonių žmonėms, aplinkai ir statiniui apsaugoti nuo galimų pasekmių, sustabdyti statinio naudojimą, uždrausti bet kokią veiklą statinyje (jei reikia, – ir statinio sklype).

Bylos duomenys liudija, kad pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. M. (9–10, 26–32 b. l.). Iš vyresniosios specialistės D. K. 2015 m. spalio 9 d. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių savininkas yra A. M., konstrukcijos suirusios, mechaninis atsparumas ir pastovumas neatitinka esminių statinio reikalavimų, pastatų angos neužaklintos (įėjimų durys išlaužytos, pastatų langai išdaužyti), per atviras angas į pastatus, ant jų stogų ir kitų nesaugių konstrukcijų patenka (lankosi) pašaliniai asmenys, kurių sveikatai ir gyvybei dėl tokios pastatų būklės kyla realus pavojus. Pastatai ir teritorija nesaugūs, yra tikimybė nelaimingiems atsitikimams (paslydimui, kritimui, konstrukcijų griūčiai ar jų nuolaužų kritimui) (53 b. l.). Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta specialistė D. K. nurodė, kad pastatas pavojingas, yra grėsmė griūčiai, akivaizdūs konstrukcijų pastatų defektai, savininkas jokių priemonių, kad to išvengti, nesiima. 2014 m. buvo atlikta ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad yra akivaizdūs pastatų defektai, įlūžusios medinės perdangos, neužkalti langai, plytų erozijos, stogas nudegęs, medinės konstrukcijos pakibusios. Po ekspertizės atlikimo niekas nebuvo daroma, pastatų būklė nuolat blogėja, į savivaldybės kiemą krenta plytos. Dalis pastatų yra avarinės būklės ir tai reiškia, kad gresia griūtis. Griūties grėsmė yra dėl netinkamo mechaninio atsparumo (78–79 b. l.). Siekiant objektyviai nustatyti visas reikšmingas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė daryti išvažiuojamąjį posėdį į objektą, esantį (duomenys neskelbtini) (126 b. l.). Teismo posėdyje, kuris buvo tęsiamas po pastatų apžiūros, ekspertas A. Z. paaiškino, kad jis prieš pusantrų metų, t. y. 2014 m. rugpjūčio 4 d., buvo atlikęs statinių techninės būklės tyrimą ir jau tuomet buvo nustatyti avariniai požymiai. Nurodė, kad atskirų konstrukcijų būklė netenkina statybos techninio reglamento, netenkina vieno iš esminių statinio reikalavimų – atsparumo, pastovumo. Nors perdanga yra nugriuvusi, tačiau ji taip ir palikta, ši perdanga drėksta, atskirose konstrukcijose yra avarinių požymių: pastatas be stogo, o taip neturi būti, konstrukcijos turi būti apsaugotos arba nugriautos. Po tyrimo akto surašymo pastatų fizinė būklė nepagerėjo, tiek pastatų būklė, tiek atskiros konstrukcijos neatitinka reglamento, atskiros konstrukcijos turi avarinius požymius (126–127 b. l.). Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl A. M. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Kadangi byloje nustatyta, kad A. M., būdamas pastatų savininku, nesirūpindamas pastatų technine priežiūra, neremontuodamas, nerekonstruodamas, nenugriaudamas pastatų, keliančių pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų statinių ir aplinkos saugumui pažeidė pirmiau minėto Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 30, 30.3., 30.4., 30.5., 33 punktų reikalavimus, jo veika yra teisingai kvalifikuota pagal ATPK 189³ straipsnio 1 dalį. Tenkinti apelianto prašymą ir jo veiką perkvalifikuoti į ATPK 189³ straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo. A. M. skunde nurodyta aplinkybė, kad atvykus į statinių vietą, buvo ne tik apžiūrėti pastatai, bet ir nustatyta, kad yra aptvėrimai, tvoros, trukdančios patekti į teritoriją jo kaltės padarius ATPK 189³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą nepaneigia.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija ir naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Iš bylos taip pat matyti, kad administracinė nuobauda A. M. paskirta įvertinus visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes ir ši nuobauda nėra per griežta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.