Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-01-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-481-1130/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-01-15
Bylos Nr.
1-481-1130/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38954-2023-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis
Kaltinamasis
V. R.
Kategorijos
  • 1.2.25.6Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
  • 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-481-1130/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38954-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Čepkauskei,kaltinamajam V. R. (V. R.),

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R. (V. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis, 2023 m. spalio 9 d., apie 15.33 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,64 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis teismo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nurodė, kad gailisi dėl padaryto, prašė nekonfiskuoti automobilio, nes jis reikalingas šeimos reikmėms.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Kaltinamasis V. R. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. spalio 8 d., vakare, namuose išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės, po to dar gėrė alų. 2023 m. spalio 9 d., apie 9.00 val., namuose išgėrė 2 l alaus. Jam žmona priminė, kad apie 14.00–15.00 val. turi nuvežti mamą pas gydytojus. Jautėsi gerai, be to, nuo alkoholio vartojimo 9.00 val. iki išvažiavimo 15.00 val. jau buvo praėjusios kelios valandos, todėl manė, kad yra blaivus. 2023 m. spalio 9 d., apie 15.00 val., jis savo automobiliu iš namų važiavo pas motiną V. R., gyvenančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. Važiuojant Laisvės prospektu, prieš jį važiavo tamsios spalvos automobilis. Vairuotojas važiavo keistai, tai stabdydamas, tai vėl važiuodamas. Jam šiek tiek pažiūrėjus į šoną, priekyje važiuojantis automobilis sustabdė, jis (V. R.) taip pat staigiai stabdė ir šiek tiek prisilietė prie šio automobilio. Jokio smūgio nebuvo, tik prisilietė, kito automobilio neapgadino, nebuvo jokių įbrėžimų. Į įvykio vietą atvyko pareigūnai, kurie, patikrinę jo blaivumą, nustatė 2,64 promilių girtumą. Dėl to, kad už vairo atsisėdo neblaivus, labai gailisi. Prašo nekonfiskuoti jo automobilio, nes turi 4 vaikus, kuriuos reikia vežioti į mokyklą, darželius, būrelius. Automobilį vairuos jo sutuoktinė.

Liudytoja I. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. spalio 9 d., apie 15.00 val. baigė darbą ir važiavo automobiliu „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nuomoja. Stovėdama Laisvės prospekto sankryžoje, pajuto smūgį į galinį bamperį. Ji iškart įjungė avarinį signalą ir išlipo iš automobilio. Pamatė, kad į jos automobilį įvažiavo sidabrinės spalvos automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio vairuotojo vietos išlipo apie 45 metų amžiaus vyras, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, kalbėjo su akcentu, kuris jai pasiūlė 50 Eur ir pasakė „skiriamės“. Ji atsakė, kad reikia pildyti deklaraciją. Kalbėdama su šiuo vyru, ji pajuto alkoholio kvapą. Ji paklausė vairuotojo, ar jis girtas, šis tai paneigė. Vairuotojas minėjo, kad automobilis yra jo sutuoktinės ir čia nieko nenutiko. Ji iškart paskambino 112 ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei policiją. Minėtas vyras automobilyje buvo vienas, daugiau žmonių nebuvo. Kai atvažiavo policija, jie patikrino jo blaivumą ir, kiek žino, jam buvo nustatytas 2,67 promilių girtumas. Dėl kaklo skausmų greitoji medicinos pagalba ją išvežė į Lazdynų ligoninę.

2023 m. lapkričio 22 d. apžiūros protokole nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. R., apžiūrėjęs pateiktus I. U. medicininius dokumentus – VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės I. U. ambulatorinio apsilankymo aprašymą (2023-10-09) (duomenys neskelbtini) ir asmens sveikatos istoriją iš UAB „P“ – pateikė išvadą, kad I. U. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui.

2023 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC). Jame užfiksuotas BPC darbuotojo pokalbis su pranešėja. Pranešėja nurodo, kad ties „Kardiolita“ įvyko avariją, į jos automobilio galą įvažiavo kitas automobilis ir ji timptelėjo kaklą, dabar jai akyse temsta, keista savijauta, mano, kad jai reikalingi medikai. Pranešėja nurodo, kad jos automobilis „Kia Optima“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o kaltininko automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykis prie „Kardiolitos“, link „Mados“, iš tos pusės. Pranešėja prisistato I. U..

2023 m. lapkričio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas 2023 m. spalio 9 d. vaizdo įrašas, pateiktas SĮ „Susisiekimo paslaugos“, pavadinimu „119(K766_1Laisvės pr.-Rygos g.)“. Vaizdo įraše užfiksuota kelio atkarpa tarp medicinos centro „Kardiolita” ir autobusų stotelės „Rygos“. 15:10:30 val. matyti, kad trečioje eismo juostoje važiuoja tamsios spalvos automobilis, paskui jį – šviesios spalvos automobilis. 15:10:36 val. tamsios spalvos automobilis sustoja ir į jį atsitrenkia šviesios spalvos automobilis. 15:10:48 val. iš tamsios spalvos automobilio išlipa žmogus (galimai I. U.), iš šviesios spalvos automobilio taip pat išlipa žmogus (galimai V. R.). Dėl didelio atstumo nuo vaizdo kameros, neįmanoma įžiūrėti automobilių modelių, valstybinių numerių ir ką daro asmenys, išlipę iš automobilių. 15:28:33 val. prie minėtų automobilių atvažiuoja policijos automobilis.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VAVPK) Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiojo specialisto M. L. 2023 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. spalio 9 d., apie 15.20 val., patruliuodamas kartu su VAVPK Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiąja patrule A. L., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) susidūrė automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo minėtus automobilius. Automobilį „Kia“ vairavo I. U., o „Toyota“ vairavo V. R.. Paklausus asmenų, kas nutiko, jie abu paaiškino, kad važiuojant kamštyje V. R. nespėjo sustoti ir atsitrenkė į I. U. vairuojamo automobilio galą. I. U. skundėsi kaklo skausmais, ją greitoji medicinos pagalba apžiūrai išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Nuo V. R. sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus alkotesteriu pirmu pūtimu jam nustatytas 2,64 promilių girtumas, antru pūtimu – 2,90 promilių girtumas.

2023 m. spalio 9 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu automobilio gale, dešinėje pusėje, keleivio sėdynės kišenėje buvo rastas ir paimtas alkoholinis gėrimas – alus, 1 l talpos butelis, kuris buvo pradarytas ir puspilnis.

2023 m. spalio 9 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad V. R. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 12 val., alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM 0451 (patikros sertifikatas Nr. 1940918), V. R. pirmu pūtimu, 15.33 val., nustatytas 2,64 promilių girtumas; antruoju pūtimu, 15.56 val., nustatytas 2,90 promilių girtumas. Analogiški tikrinimo rezultatai užfiksuoti ir byloje esančiuose alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM 0451 kvituose. Iš 2023 m. liepos 12 d. patikros sertifikate Nr. 1940918 nurodyta, kad minėtas alkotesteris yra tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2024 m. sausio 9 d.

VĮ ,,Regitra“ pateiktoje informacijoje nurodyta kad automobilio ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra V. R..

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio ,,Toyota Avensis 2.0 D4D“, 2007 m., kaina Lietuvoje 2023 m. spalio mėnesį buvo 3 190 Eur su PVM.

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog V. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojos I. U. parodymai, neblaivumo aktas ir vairuotojo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, tarnybinis pranešimas bei apžiūros protokolai.

Kaltinamasis nurodė, kad buvo išgėręs, vartojo alkoholį tiek dieną prieš įvykį, vakare, tiek įvykio dienos ryte, apie 9.00 val., o apie 15.00 val. vairavo transporto priemonę „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol sukėlė eismo įvykį atsitrenkdamas į kitą automobilį. Jo automobilio vairavimo faktą patvirtino liudytoja I. U.. Alkoholio kiekio matuoklio ir neblaivumo nustatymo akto duomenimis, jam nustatytas sunkus – 2,64 promilių girtumas. Atsižvelgiant į tai, kad V. R. alkoholį vartojo tiek dieną prieš įvykį, tiek įvykio dieną, įvykio dienos išvakarėse vartojo ir stipraus alkoholinio gėrimo rūšį – degtinę, o įvykio dienos ryte išgėrė didelį kiekį alaus – 2 litrus, jis turėjo suprasti, kad yra neblaivus. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad KET draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

IV. Dėl bausmės skyrimo

V. R. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Spręsdamas dėl V. R. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad transporto priemonės vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei. Nagrinėjamu atveju, vairuodamas neblaivus, kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo rimtesnių padarinių. Kaltinamasis tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. V. R. yra dirbantis, vedęs, auginantis keturis vaikus, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas tris kartus, visi nusižengimai susiję su KET pažeidimais, paskirtos baudos sumokėtos. Teismas ypatingai įvertina tai, kad praeityje kaltinamasis neblaivus vairavo transporto priemonę – 2019 m. liepos 23 d. nutarimu jis baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,44 prom. girtumas. Taigi, kaltinamasis jau antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kas leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad iš anksčiau padaryto teisės pažeidimo jis nepasimokė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. R. skiriant baudos bausmę, jos dydį nustatant didesnį už baudos bausmės, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, minimumą, bet artimą jam – 75 MGL (3 750 Eur).

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, V. R. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtina 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina galutinė 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Analizuojant BVK 6 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo finansinę padėtį (yra daugiavaikės šeimos tėvas – augina 4 vaikus), skirtinos baudos dydį bei tai, kad yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį – vienerius metus. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020).

Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nagrinėjamu atveju įvertintina tai, kad V. R. praeityje yra baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, jam jau buvo taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau tai jo nesulaikė nuo pakartotinio vairavimo neblaiviam, šį kartą V. R. iškvėptame ore nustatytas alkoholio kiekis – 2,64 promilės, siekė ne tik vidutinio, bet ir sunkaus girtumo ribą (daugiau nei 2,50 prom.), ir daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, taip pat tai, kad V. R. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kito asmens turtas, V. R. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas ilgesnis už minimalų – dveji metai. Kadangi V. R. 2023 m. spalio 11 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas, darytina išvada, kad jis nuo šios dienos realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemones, todėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. spalio 11 d.

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Nagrinėjamu atveju V. R. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios V. R. nebūtų turėjęs galimybės padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Iš byloje pateiktų VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso V. R..

Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020). Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Teisiamojo posėdžio metu V. R. prašė nekonfiskuoti minėto automobilio, motyvuodamas savo šeimynine padėtimi, kad automobilis liktų šeimoje ir jį galėtų vairuoti jo žmona, vežioti vaikus į darželį, mokyklą, medicinos įstaigas ir kitur. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad kaltinamajam V. R. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Kaip jau minėta, pagal byloje esančius VĮ „Regitra“ pateiktus duomenis, automobilio savininkas yra pats V. R.. Pažymėtina, kad net jei minėtas automobilis bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso V. R. ir jo sutuoktinei, pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudoją turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (šiuo atveju kaltinamojo žmona) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje NR. 2K-237/2011). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė Lietuvoje 2023 m. spalio mėnesį buvo 3 190 eurų su PVM. Teismo vertinimu, konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Vertinant kaltinamojo argumentus dėl automobilio būtinumo vežioti vaikus į ugdymo ar medicinos įstaigas, teismas pažymi, kad šios aplinkybės kaltinamajam buvo žinomos ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jo tai nesulaikė nuo tyčinio automobilio vairavimo esant neblaiviam. Kaip jau minėta, nusikalstamos veikos aplinkybės (kaltinamasis sėdo vairuoti automobilį, kai alkoholį buvo vartojęs ir tą pačią, ir praeitą dienomis, o jam nustatytas girtumo laipsnis viršijo ne tik vidutinio, bet ir sunkaus girtumo laipsnio ribą) nesudaro jokio pagrindo manyti, jog jis galėjo sąžiningai klysti vertindamas savo blaivumą, priešingai, jis privalėjo suvokti, kad tokiu atveju automobilio vairavimas yra pavojingas, neatsakingas ir draudžiamas. Taip pat įvertintina tai, kad kaltinamasis automobilį vairavo būdamas neblaivus jau nebe pirmą kartą. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo nurodytos šeimyninio pobūdžio aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis esminį pagrindą jo atžvilgiu netaikyti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio konfiskavimo, kadangi asmuo, suvokdamas, kad transporto priemonė jam yra būtina dėl šeimyninių ar kitų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas šia transporto priemone naudotis atsakingai ir nedaryti KET pažeidimų, galinčių lemti transporto priemonės konfiskavimą.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo V. R. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, V. R. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo V. R. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos. Atsižvelgiant į tai, kad V. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš V. R. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas kompetentingai institucijai – VĮ „Regitra“.

2023 m. spalio 11 d. Prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. R. į jam priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2023 m. spalio 11 d. iki 2024 m. balandžio 11 d.), atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plastikinis 1 l talpos alaus butelis „Švyturys“, paimtas 2023 m. spalio 9 d. automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. R. (V. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. R. paskirti galutinę 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti V. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 11 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti V. R. priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).

V. R. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Iš V. R. paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti kompetentingai institucijai – VĮ „Regitra“.

2023 m. spalio 11 d. Prokuroro nutarimu paskirtą laikiną V. R. nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki šiuo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plastikinį 1 l talpos alaus butelį „Švyturys“, paimtą 2023 m. spalio 9 d. automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti V. R., kad nuosprendžiu paskirta bauda per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis