Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei, atsakovės UAB „Valdela“ atstovui advokatui Kęstučiui Dzedulioniui, trečiojo asmens UAB „Restatum“ ir UAB „Arūno projektai“ atstovui A. D., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ekvada“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Valdela“, tretiesiems asmenims BUAB „Restructus“, UAB „Arūno projektai“, UAB „Restatum“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas 2013-04-15 nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones - atsakovei UAB „Valdela“ priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jo nesant, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ar esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, areštą už 24740,00 Lt (b. l. 22-23).

Apie posėdžio vietą bei laiką ieškovei pranešta tinkamai. Tačiau ieškovės atstovė advokatė Ingrida Krolienė į posėdį paaiškinti byloje susidariusių aplinkybių neatvyko. Gautas prašymas dėl posėdžio atidėjimo. Teismo posėdžio metu teismas vadovaujantis proceso koncentracija, ekonomiškumu ir rungimosi principu, atsakovės prašymu, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, nusprendė bylą nagrinėti ieškovės atstovei nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 7, 12 straipsniai).

Trečiajam asmeniui BUAB „Restructus“ apie posėdžio vietą bei laiką buvo pranešta tinkamai (b. l. 127), tačiau į posėdį paaiškinti byloje susidariusių aplinkybių neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Pagal Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Civilinio proceso kodekse nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009.).

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Arūno projektai“ (vykdytojas) ir UAB „Mažeikių betonas“ (šiuo metu BUAB „Restructus“) (užsakovas) 2007-05-04 pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria vykdytojas įsipareigojo paruošti metalinių konstrukcijų, darbo projekto brėžinius spausdinimui už 23600,00 Lt (b. l. 40-43). Sutarties pagrindu buvo surašytas 2008-02-05 atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 44) bei išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) 23600,00 Lt sumai (b. l. 45). Tarp tų pačių šalių 2007-11-05 buvo pasirašyta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria vykdytojas įsipareigojo paruošti statybos medžiagų ir gaminių metalinių konstrukcijų darbo projekto brėžinius už 59000,00 Lt (b. l. 46-48). Sutarties pagrindu buvo surašytas 2008-02-05 atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 49) bei išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) 59000,00 Lt sumai (b. l. 50). UAB „Restructus“ pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga UAB „Arūno projektai“ 21100,00 Lt sumą. Tai patvirtina 2010-01-10 aktas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolų suderinimo (b. l. 124).

Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2012-01-10 UAB „Arūno projektai“ (pradinis kreditorius) perleido UAB „Restatum“ (naujajam kreditoriui) reikalavimo teisę į UAB „Restructus“ (buvęs pavadinimas UAB „Mažeikių betonas“) (skolininkas) 21100,00 Lt skolą (b. l. 36-37) ir apie tai informavo UAB „Restructus“ (b. l. 58). Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2012-10-10 UAB „Restatum“ (pradinis kreditorius) perleido UAB „Valdela“ (naujajam kreditoriui) reikalavimo teisę į UAB „Restructus“ (buvęs pavadinimas UAB „Mažeikių betonas“) (skolininkas) 21100,00 Lt skolą (b.l. 38-39). UAB „Restatum“ 2013-01-09 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo UAB Restructus“, kad UAB „Restatum“ perleido reikalavimo teisę į UAB „Restructus“ 21100,00 Lt dydžio skolą naujajam kreditoriui UAB „Valdela“ (b. l. 57).

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad trečiajam asmeniui BUAB „Restructus“ atsirado pareiga atsiskaityti su naujuoju kreditorium, t. y. atsakove UAB „Valdela“.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012-10-22 UAB „Restructus“ ir UAB „Valdela“ sudarė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „Restructus“ atsakovei atliko statybos – montavimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini), už 43000,00 Lt (b. l. 6-8). UAB „Valdela“ įsipareigojo su subrangovu atsiskaityti per 25 dienas nuo pilno ir kokybiško darbų pridavimo, pasirašant atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą ir pateikiant sąskaitą faktūrą (Sutarties 3.4. p.). 2012-12-21 sutarties šalys pasirašė pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už 2012 m. gruodžio mėn. (b. l. 10) bei UAB „Restructus“ išrašė UAB „Valdela“ PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) 43000,00 Lt sumai (b. l. 9). Atsakovė sumokėjo 15000,00 Lt, tačiau liko skolinga 28000,00 Lt. UAB „Restructus“ 2013-02-04 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido reikalavimo teisę UAB „Ekvada“ į UAB „Valdela“ skolos dalį už 24740,00 Lt (b.l. 11-12). UAB „Restructus“ surašė atsakovei pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą, kuriame nurodė, jog skola turi būti sumokėta naujajam kreditoriui (b. l. 13). UAB „Restructus“ kreipėsi į antstolį A. S. dėl dokumentų įteikimo skolininkei, tačiau jų nepavyko įteikti, net susisiekus su bendrovės vadovu telefonu ir nuvykus jo nurodytu adresu bei laiku, durų niekas neatidarė (b. l. 14-16). Dokumentai taip pat buvo siunčiami elektroniniu paštu bei registruota pašto siunta, tačiau atsakovė neatsiliepė į pranešimus (b. l. 17-18).

Kaip matyti, UAB „Restructus“ 2013-04-12 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo UAB „Valdela“, jog perleido reikalavimo teisę UAB „Ekvada“ į 24740,00Lt skolą ir UAB „Valdela“ visus klausimus turi spręsti su UAB „Ekvada“. Pažymėjo, kad reikalavimo teisės perleidimus tarp UAB „Arūno projektai“ ir UAB „Restatum“ bei tarp UAB „Restatum“ ir UAB „Valdela“ nepripažįsta, kadangi nėra gavę reikalavimo perleidimo sutarčių ir informavo apie atsakovės 3260,00 Lt skolos likutį (b. l. 89).

UAB „Valdela“ 2013-05-30 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo UAB „Ekvada“, kad turėdama priešpriešinį reikalavimą UAB „Restructus“, įskaito šį reikalavimą UAB „Ekvada“ reikalavimo daliai, t. y. 21100,00 Lt sumai bei pareiškė, jog likusią 3640,00 Lt skolą ieškovei sumokės artimiausiu metu (b. l. 52). TYokiu būdu, UAB „Valdela“ 2013-06-03 bankiniu pavedimu pervedė 3640,00 Lt sumą ieškovei UAB „Ekvada“, pagal skolos perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 51).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog tarp šalių nėra ginčo dėl susidariusios skolos sumos ar paties skolos fakto. Ginčas kilo dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo teisėtumo.

Ieškovė vienarūšių reikalavimų įskaitymo neteisėtumą argumentuoja tuo, kad: 1. atsakovės priešpriešinis reikalavimas pradiniam kreditoriui negalėjo būti užskaitytas, nes pranešimas dėl įskaitymo buvo surašytas jau iškėlus bylą teisme, o Civilinio kodekso 6.134 straipsnis draudžia įskaityti reikalavimus, kurie yra ginčijami teisme; 2. kadangi atsakovei apie reikalavimo perleidimą buvo pranešta, pastaroji turėjo pareigą reikalavimą įvykdyti naujajam kreditoriui, ne pradiniam.

Svarbu paminėti, kad įskaitymas – vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. Civilinio kodekso 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (Civilinio kodekso 6.131 straipsnio 1 dalis). Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai. Kad įskaitymas įvyktų, pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo kitai prievolės šaliai (Civilinio kodekso 6.131 straipsnio 1, 2 dalys). Iš įstatyme duotos prievolės pabaigos įskaitymu sąvokos matyti, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti tam tikros sąlygos. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.130 straipsniu, tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2010-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010; 2011-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011; kt.).

Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų darytina išvada, jog reikalavimo perleidimo sutartimis UAB „Arūno projektai“ perleido reikalavimo teisę UAB „Restatum“, pastaroji reikalavimą perleido UAB „Valdela“ į UAB „Restructus“ susidariusią skolą, tikintis, kad skolininkė UAB „Restructus“ naujiems kreditoriams atliks tam tikrus darbus ir šalių susitarimu įskaitys jų turimus vienarūšius priešpriešinius reikalavimus. Dar iki 2013-02-04 reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo dienos, atsakovė turėjo galiojančią ir neįvykdytą reikalavimo teisę į UAB „Restructus“ skolą 21100,00 Lt sumai.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, suformuotą teismų praktiką bei byloje esančią medžiagą, nustatyta, kad šioje konkrečioje situacijoje įskaitymas buvo atliktas teisėtai, kadangi yra visos sąlygos: UAB „Restructus“ yra skolinga UAB „Valdela“, o UAB „Valdela“ yra skolinga UAB „Restructus“, reikalavimai yra vienarūšiai, galiojantys ir vykdytini, todėl darytina išvada, kad įskaitymas buvo atliktas nepažeidžiant teisės aktų bei yra teisėtas ir atsakovė neturi pareigos atsiskaityti su ieškove.

Ieškovė nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą, įskaitymas nagrinėjamoje byloje nebuvo galimas, nes jau vyko ginčas teisme.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio. Civilinio kodekso 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas taikytinas tais atvejais, kai skolininkas apskritai ginčija savo prievolę kreditoriui, o kai skolininkas dalį reikalavimo pripažįsta, tai nurodytas įstatymo draudimas įskaityti reikalavimus netaikomas, tik būtina nustatyti neginčijamos prievolės apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009).

Teismas nesutinka su ieškovės poziciją, jog vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas buvo neteisėtas, šioje byloje nėra ginčijama nei reikalavimo suma, nei pats skolos faktas, reikalavimas yra aiškus ir konkretus dėl jo ginčo nėra. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką bei bylos aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė įskaitymą atliko teisėtai 2013-05-30 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informuodama atsakovę, kad turėdama priešpriešinį reikalavimą UAB „Restructus“, įskaito šį reikalavimą UAB „Ekvada“ reikalavimo daliai, t. y. 21100,00 Lt sumai (b. l. 52).

Nepagrįstu laikytinas ir ieškovės teiginys, jog atsakovė turėjo pareigą reikalavimą įvykdyti naujajam kreditoriui, kadangi apie reikalavimo perleidimą atsakovei buvo pranešta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010 yra aiškiai nurodęs, jog skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą, kurį įgijo iki reikalavimo perleidimo, pradiniam kreditoriui gali įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą (Civilinio kodekso 6.108, 6.136 straipsniai). Vadinasi, atsakovė pasinaudojo jai suteikta teise įskaityti naujojo kreditoriaus, t. y. ieškovės reikalavimą jos turimu vienarūšiu priešpriešiniu reikalavimu pirminiam kreditoriui UAB „Restructus“, taip sumokėdama ieškovei dalį skolos.

Išnagrinėjęs objektyviai, išsamiai ir visapusiškai visus esamus įrodymus, šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, t. y. 3640,00 Lt, šioje dalyje byla nutrauktina (Civilinio proceso kodekso 140 straipsnis).

Atsakovė šioje byloje patyrė 2500,00 Lt advokato pagalbos išlaidų. Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškinį atmetus bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovei iš ieškovės.

Pagal Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalį, jei pradėjus bylą nagrinėti iš esmės ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, šalims grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos. Žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisakė dalies ieškinio, t. y. 3640,00 Lt, ieškovei gražintina 75 procentai žyminio mokesčio nuo atsisakytos ieškinio sumos 81,75 Lt (109x75 proc.= 81,75 Lt).

Ieškinį atmetus iš ieškovės priteistina 27,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma į Valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-15 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei UAB „Valdela“ priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jo nesant, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ar esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, areštą už 24740,00 Lt). Priėmus nagrinėjamoje byloje procesinį sprendimą ir ieškinį atmetus, sprendimui įsiteisėjus laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (Civilinio proceso kodekso 144, 145 straipsniai, 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 140, 150, 259, 260, 263-268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priimti ieškovės UAB „Ekvada“ atsisakymą nuo 3640,00 Lt skolos iš atsakovės UAB „Valdela“ priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Ekvada“ 2500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Valdela“.

Sugrąžinti ieškovei UAB „Ekvada“ 81,75 Lt žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2013-04-08 elektroninės bankininkystės būdu AB SEB banke, mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-15 nutartimi atsakovės UAB „Valdela“ atžvilgiu, sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.