Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2011-01-28 · Civilinė byla Nr. 2-11-164/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-01-28Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-11-24Klaipėdos apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2011-11-24Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-01-28
Bylos Nr.
2-11-164/2011
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-02034-2009-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Šimkienė
Ieškovas
S. D.
Atsakovas
R. B., V. B.
Trečiasis asmuo
M. S., R. G., A. L.
Advokatai
Valdas Andrijauskas, Irma Grikšelienė
Kategorijos
  • 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-146-164-2010.Proceso Nr. 2-43-3-02034-2009-2Procesinio sprendimo kategorija 30.12; 116.4. (S)
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS T EISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 28 d.Šilutė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Šimkienė,sekretoriaujant Redai Vingienei,

dalyvaujant ieškovui S. D. ir jo atstovei advokatei Irmai Grikšelienei, atsakovui R. B. ir jo atstovui advokatui Valdui Andrijauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. D. ieškinį atsakovams R. B., V. B., tretiesiems asmenims M. S., R. G., A. L. dėl žemės sklypo ribų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas S. D. nurodė, kad 1999-05-06 nusipirko iš J. M. 0,0627 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),. 2004-05-13 atsakovai V. ir R. B. įsigijo iš J. Ž. 0,0612 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), UAB ``Agrometra`` padarė jo sklypo kadastrinius matavimus, sudarė du brėžinius- vieną pagal esamą faktinį naudojimą, kitą-pagal, kaip turėtų būti teisingai nustatytos žemės sklypų ribos. Nusipirko didesnį žemės sklypą, negu naudojasi. Atsakovai savo žemės sklypo kairės pusės ribas naudojasi neteisingai, naudojasi jam priklausančio žemės sklypo ribomis. Atsakovai naudojasi didesniu žemės sklypu, negu nusipirko. Prašė atsakovų nusistatyti tinkamai sklypų ribas, tačiau jie nesutiko. 2009-09-23 atsakovams buvo įteiktas notarinis patvirtintas pareiškimas, bet į šį pareiškimą nieko neatsakė. Prašė gera valia nusistatyti sklypų ribas, siūlė, jog jis pats atstatys tvorą ir persodins pušeles savo lėšomis, tačiau atsakovai nesutiko. Kiti sodo kaimynai yra sklypų (duomenys neskelbtini), savininkai, t.y. R. G. ir A. L., o atsakovų sklypo kaimynė yra sklypo Nr(duomenys neskelbtini), savininkė M. S., šie asmenys neturi pasidarę kadastrinių žemės sklypo matavimų. 2010-01-13 UAB ``Agrometra `` atliko jo sklypo kadastrinius matavimus ir sudarė šio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą Šie kadastriniai matavimai atitinka brėžinyje Nr. 2 nurodytas jo sklypo ribas. Jo žemės sklypo plane pažymėta, kad sklypo galo plotas yra 22 m. UAB ``Agrometra `` atliktų jo sklypo kadastrinių matavimų paskaičiavimais šis plotas yra mažesnis- 20,76 m. Atsakovų sklypo galo plotas pagal jų žemės sklypo planą yra 24 m., o pagal UAB ``Drava `` atliktus šio sklypo kadastrinius matavimus šis plotas yra jau virš 1 metro daugiau- 25,05 m. Jeigu UAB ``Drava `` būtų tikslai paskaičiavusi, remdamasi žemės sklypo planu bei kitais reikiamais dokumentais, tai ir būtų teisingai nustatytos sklypo ribos, tačiau ši bendrovė atsakovų sklypo ribas apskaičiavo pagal faktinį naudojimą. R. G. ir A. L. sutiko su sklypo ribų paženklinimu ir pasirašė ant 2010-01-13 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 8.

Atsakovai išrovė iš jam priklausančio sklypo arčiau nei 3 m. atstumu nuo jo sklypo ribos pasodintas pušeles, todėl šio ieškininio reikalavimo nebereiškia ir patikslintu ieškiniu prašo nustatyti jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ribas taip, kaip jos yra nustatytos UAB ``AGROMETRA `` 2010-01-13 atliktų šio sklypo kadastrinių matavimų byloje ir priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apie sodo sklypo kadastrinių matavimų netikslumus sužinojo tuomet, kai geodezininkas A. G. sudarė brėžinius pagal esamą faktinį naudojimą ir kaip turėtų būti pagal kadastrinius matavimus. 2009-09-09 pareiškė notarine tvarka pareiškimą atsakovams. Todėl netaikytina ieškinio senatis.

Atsiliepimas

Atsakovai R. B. ir V. B. su ieškiniu nesutinka ir paaiškino, kad 2004-05-13 nusipirko žemės sklypą tokį, koks dabar yra. Jie sklypo ribų nenustatė . Tiek ieškovas, tiek jie iki šiol žemės sklypais naudojosi pagal faktines ribas. Nebuvo jokio ginčo. Kai ieškovas pasidarė kadastrinius matavimus, tuomet prasidėjo ginčas, kad jam per mažai yra žemės, pareikalavo nugriauti tvorą, išrauti pušeles. Visame sode neatitinka kadastriniai matavimai, ankščiau pamatuodavo apytiksliai ir taip visi žmonės naudojosi. Jiems įregistruotas žemės sklypo plotas yra 0,0612 ha, turėtų būti 0,0622, yra blogai paskaičiuota, faktiškai valdo 0,0630 ha.. Atliekant žemės matavimus, yra galimi tam tikri netikslumai ir nukrypimai. Pagal 2002-12-30 Žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 522 , būtų leidžiama jo sklypo ribose suklysti net 48 kv. m. Faktiškai rasta 624 kv. m. pagal dokumentus, jis turėtų valdyti 612 kv.m., tai paklaida gaunasi 12 kv. m. Jeigu iš jo ir paimtų S. D. 12 kv.m., S. D. vis tiek trūksta 15 kv. m. Kaimynų R. G., A. L., M. S. sklypų kadastriniai matavimai neatlikti, gal jų sklypai didesni ir iš jų reikia paimti S. D. žemės. Be to, yra pažeistas 10 metų ieškininis senaties terminas, o atstatyti procese S. D. neprašė, todėl turi būti atmestas ieškinys. Nusipirkęs žemės sklypą jis nieko nedarė, buvo betoninė tvorelė, pasodintos pušelės, šiuo metu pušeles pasodintas išrovė.

Šalies argumentai

Tretieji asmenys M. S., R. G., A. L. teismo posėdyje nedalyvavo, parašė prašymus, kad bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, su ieškiniu sutinka ir prašo jį patenkinti.( b.l. 35-37 ).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Nekilnojamojo turto registre ieškovo įregistruotas žemės sklypo plotas 0.0627 ha ( b.l. 6 ), atsakovų- 0.0612 ha ( b.l. 8 ) . Pagal UAB ``Agrometra`` žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, ieškovas faktiškai naudojasi 0.0597 ha ( b.l. 49 ), atsakovai pagal žemės sklypo kadastrinius matavimus faktiškai naudojasi 0.0630 ha. ( b.l. 60 ). Liudytojai geodezininkai A. G. ir L. Ž. paaiškino, kad kadastriniai matavimai ieškovo S. D. žemės sklype atlikti vadovaujantis bendru sodų bendrijos (duomenys neskelbtini), planu ir faktiniu naudojimu . S. D. žemės sklypas neatitinka pradinių planų pagal bendrą sodo planą, sklypas daug mažesnis lyginant su kitais sklypais. Liudytojas geodezininkas G. K. paaiškino, kad kadastrinius matavimus atsakovų R. ir V. B. žemės sklype atliko pagal faktinį naudojimą- naudojasi 0.0630 ha. žemės sklypu, pagal bendrą sodų bendrijos (duomenys neskelbtini), planą, geodezinių matavimų neatliko. Liudytojas A. Z., sodų bendrijos (duomenys neskelbtini), pirmininkas paaiškino, kad turi matavimai atitikti pagal sodo generalinį planą, matavimai buvo atlikti 1989 metais, matuojant metrais, matavimus darė projektavimo Institutas. Kol nebuvo geodezinių planų, tol nebuvo ginčo. Kiekvienas sklypo savininkas daro savo geodezinius matavimus, bet visi turėtų derinti su bendru sodo planu. Visame sode matavimai yra geri, žmonės sutaria, galėtų susitarti.

Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas A. J. paaiškino, kad atliekant kadastrinius matavimus, jei nustatomas ploto skirtumas, kuris viršija leistinus ar randamas mažesnis negu fiksuota, piliečiui atlyginama pinigais arba vertybiniais popieriais. 1998-04-01 žemės reformos kaimo vietovėse aprašas 385, 24 p. kalba taip pat apie paklaidas, jeigu paklaidos neviršija leistinos, tikslinant kadastro duomenis nei viena nei kita šalis neatlygina, o jei randamas didesnis už leidžiamą paklaidą, asmuo privalo atlyginti valstybei, pagal vidutinę rinkos kainą. Sodo ribas atžymint galėjo būti padarytos vienokios ar kitokios klaidos. Sklypo ribos nekeičiamos, atliekant kadastrinius matavimus , jeigu gretimi sklypai nėra kadastriškai matuoti, kviečiami gretimų sklypų savininkai, dėl ribų apžiūrėjimo ir suderinimo. Derinant sklypo ribas šiuo atveju ir iškilo ginčas. Darant kadastrinius matavimus, geodezininkai, jeigu nėra riboženklių, turi atsižvelgti į pirminį planą.

Liudytojas J. Ž. paaiškino, kad sodo sklypą pardavė R ir V. B., sklypas buvo suformuotas 1985-1987 metais, buvo sukalti kuolai, su kaimynais sutarė, pasidarė betoninę sienelę, nė vienas kaimynas nereiškė jokių pretenzijų, tame tarpe ir J. M., kuri pardavė sklypą S. D..

Liudytoja J. M. paaiškino, kad pardavė sodo sklypą S. D., kai pati sklypu naudojosi, kaimynas buvo J. Ž.. Sklypo ribos buvo nustatytos riboženkliais, buvo kuolai. Kaimyno J. Ž. tvora buvo žema, cementinė, neturėjusi jam jokių pretenzijų , bet jis statydamas tvorą su ja nederino ir nieko neprašė.

Pagal CK 4.45 straipsnį 1 dalį, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Teisiškai įtvirtintas ieškovo žemės sklypas yra 0.0627 ha, faktiškai valdo 0.0597 ha., atsakovų teisiškai įtvirtintas žemės sklypas yra 0.0612, faktiškai valdo-0.0630 ha.( b.l. 6, 8 )

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro Įsakymą 2002-12-30 Nr. 522 II dalies 11 p. kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, patvirtintus žemės sklypų planus.

S. D. sodo sklypo kadastriniai matavimai atlikti , kaip nurodė geodezininkai A. G. ir L. Ž. atsižvelgiant į sodų bendrijos (duomenys neskelbtini), sklypų bendrą planą. R. ir V. B. sodo sklypo kadastriniai matavimai atlikti, kaip paaiškino geodezininkas G. K., pagal faktinį naudojimą. Nebuvo laikytasi minėto LR Žemės ūkio ministro Įsakymo 2002-12-30 Nr. 522 nurodytų taisyklių.

Taip pat, atliekant kadastrinius matavimus R. ir V. B. sodo sklypo ir laikantis minėto Įsakymo taisyklių, būtų buvę rasta paklaida. LR ŽŪM Įsakymo 2002-12-30 Nr. 522, 23 punkte nurodyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina ( ribinė ) ploto paklaida , jei paklaida didesnė nei maksimali leistina, vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir žemėtvarkos skyriaus vedėją. Iš žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų matyti, kad kadastrinių matavimų vykdytojai nerado paklaidos didesnės nei maksimali leistina ir nesikreipė į žemėtvarkos skyrių, kaip numato minėtas Įsakymas. Iš to, darytina išvada, kad R. ir V. B. sodo sklypo atlikti kadastriniai matavimai pagal faktinį naudojimą nėra teisingi, bet yra teisingi ieškovo S. D. sodo sklypo atlikti kadastriniai matavimai , kurie atlikti laikantis minėto Įsakymo reikalavimų.

Sulyginus ieškovo ir atsakovų pateiktus sodo žemės sklypų kadastrinius planus ( b.l. 49, 60 ) nustatyta, kad šių sklypų dydžiai neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus.( b.l.6, 8 ). Esant tokiai situacijai bei šalims nesutariant tarpusavyje dėl žemės sklypų ribų žemėtvarkos skyrius nepatvirtino šių planų bei pasiūlė spręsti ginčą teisme.

Todėl atsižvelgiant į šalių įgytų sklypų plotus, į faktiškai naudojamus sklypus, į teisiškai registruotus sklypus, nustatant jų ribas, atsižvelgiama į tai, kad atsakovai naudojasi didesniu sklypu, negu turėtų naudotis, o ieškovas mažesniu sklypu, negu turėtų naudotis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, sumažintinas atsakovų sodo sklypas ieškovo naudai.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą ( CK 1.127 str. ) . Iš byloje esančios medžiagos ir ieškovo parodymų matyti, kad jis apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2009 metais, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Todėl atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies ( CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. , 2 d. ), prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 88 str. 1 d. 3 p. ).

.

Rezoliucinė dalis

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 268 str., 270 str.

Nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti S. D. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas taip, kaip jos yra nustatytos UAB ``Agrometra `` 2010-01-13 atliktų šio sklypo kadastrinių matavimų byloje.

Priteisti solidariai iš R. B. ir V. B. S. D. turėtas bylinėjimosi išlaidas 131 Lt. ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti 3300 Lt. ir 97 Lt. pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.

/Teisėja Nijolė Šimkienė