- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-947-460/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02034-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Bronius Valius
- Ieškovas
- S. D.
- Atsakovas
- R. B., V. B.
- Trečiasis asmuo
- M. S., R. G., A. L.
- Kategorijos
- 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-947-460/2011
2011 m. lapkričio 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Broniaus Valiaus, kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-947-460/2011 pagal ieškovo S. D. ieškinį atsakovams R. B., V. B., tretiesiems asmenims M. S., R. G., A. L. bei atsakovų (apeliantų) R. B. ir V. B. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-01-28 sprendimo ir 2011-02-17 papildomo sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad 1999-05-06 nusipirko iš J. M. 0,0627 ha žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „Šyša“`, sklypo Nr. 56, Macikų kaime. 2004-05-13 atsakovai V. ir R. B. įsigijo iš J. Ž. 0,0612 ha žemės sklypą, esantį sodų bendrijoje „Šyša“, sklypo Nr. 57, Macikų kaime. UAB „Agrometra“ padarė jo sklypo kadastrinius matavimus, sudarė du brėžinius – vieną pagal esamą faktinį naudojimą, kitą pagal tai, kaip turėtų būti teisingai nustatytos žemės sklypų ribos. Nusipirko didesnį žemės sklypą negu naudojasi. Atsakovai savo žemės sklypo kairės pusės ribas naudojasi neteisingai, naudojasi jam priklausančio žemės sklypo ribomis. Atsakovai naudoja didesniu žemės sklypu negu nusipirko. Prašė atsakovų nusistatyti tinkamai sklypų ribas, tačiau jie nesutiko. 2009-09-23 atsakovams buvo įteiktas notarinis patvirtintas pareiškimas, bet į šį pareiškimą nieko neatsakė. Prašė gera valia nusistatyti sklypų ribas, siūlė, jog jis pats atstatys tvorą ir persodins pušeles savo lėšomis, tačiau atsakovai nesutiko. Kiti sodo kaimynai yra sklypų Nr. 33, 55 savininkai, t. y. R. G. ir A. L., o atsakovų sklypo kaimynė yra sklypo Nr. 32 savininkė M. S. 2010-01-13 UAB „Agrometra“ atliko jo sklypo kadastrinius matavimus ir sudarė šio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Šie kadastriniai matavimai atitinka brėžinyje Nr. 2 nurodytas jo sklypo ribas. Jo žemės sklypo plane pažymėta, kad sklypo galo ilgis yra 22 m. UAB „Agrometra“ atliktų jo sklypo kadastrinių matavimų skaičiavimais šis ilgis yra mažesnis - 20,76 m. Atsakovų sklypo galo ilgis pagal jų žemės sklypo planą yra 24 m., o pagal UAB „Drava“ atliktus šio sklypo kadastrinius matavimus šis plotas yra jau virš 1 metro daugiau - 25,05 m. Jeigu UAB „Drava“ būtų tiksliai skaičiavusi, remdamasi žemės sklypo planu bei kitais reikiamais dokumentais, tai ir būtų teisingai nustatytos sklypo ribos, tačiau ši bendrovė atsakovų sklypo ribas apskaičiavo pagal faktinį naudojimą. R. G. ir A. L. sutiko su sklypo ribų paženklinimu ir pasirašė ant 2010-01-13 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 8.
Atsakovai išrovė iš jam priklausančio sklypo arčiau nei 3 m atstumu nuo jo sklypo ribos pasodintas pušeles, todėl šio ieškinio reikalavimo nebereiškia ir patikslintu ieškiniu prašo nustatyti jam priklausančio žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje „Šyša“, sklypo Nr. 56 Macikų k. Šilutės r., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas taip, kaip jos yra nustatytos UAB „AGROMETRA“ 2010-01-13 atliktų šio sklypo kadastrinių matavimų byloje, ir priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Apie sodo sklypo kadastrinių matavimų netikslumus sužinojo tuomet, kai geodezininkas A. G. sudarė brėžinius pagal esamą faktinį naudojimą ir kaip turėtų būti pagal kadastrinius matavimus. 2009-09-09 pareiškė notarine tvarka pareiškimą atsakovams. Todėl netaikytina ieškinio senatis.
Atsiliepimas
Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad 2004-05-13 nusipirko žemės sklypą tokį, koks dabar yra. Jie sklypo ribų nenustatė. Tiek ieškovas, tiek jie iki šiol žemės sklypais naudojosi pagal faktines ribas. Nebuvo jokio ginčo. Kai ieškovas pasidarė kadastrinius matavimus, tuomet prasidėjo ginčas, kad jam per mažai yra žemės, pareikalavo nugriauti tvorą, išrauti pušeles. Visame sode neatitinka kadastriniai matavimai, anksčiau pamatuodavo apytiksliai ir taip visi žmonės naudojosi. Jiems įregistruotas žemės sklypo plotas yra 0,0612 ha, turėtų būti 0,0622, yra blogai skaičiuota, faktiškai valdo 0,0630 ha. Atliekant žemės matavimus yra galimi tam tikri netikslumai ir nukrypimai. Pagal 2002-12-30 Žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 522, būtų leidžiama jo sklypo ribose suklysti net 48 kv. m. Faktiškai rasta 624 kv. m pagal dokumentus, jis turėtų valdyti 612 kv. m, tai paklaida gaunasi 12 kv. m. Kaimynų R. G., A. L., M. S. sklypų kadastriniai matavimai neatlikti, gal jų sklypai didesni ir iš jų reikia paimti S. D. žemės? Be to, yra pažeistas 10 metų ieškinio senaties terminas, o šio termino atnaujinti ieškovas neprašė, todėl turi būti atmestas ieškinys. Nusipirkęs žemės sklypą jis nieko nedarė, buvo betoninė tvorelė, pasodintos pušelės, šiuo metu pušeles pasodintas išrovė.
Šalies argumentai
Tretieji asmenys M. S., R.G., A. L. teismo posėdyje nedalyvavo, parašė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, su ieškiniu sutiko ir prašė jį patenkinti (b. l. 35–37 ).
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-01-28 sprendimu nusprendė: ieškinį tenkinti; nustatyti S. D. priklausančio žemės sklypo, esančio sodų bendrijoje „Šyša“ , sklypo Nr. 56, Macikų kaime, Šilutės rajone, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas taip, kaip jos yra nustatytos UAB „Agrometra“ 2010-01-13 atliktų šio sklypo kadastrinių matavimų byloje; priteisti solidariai iš R. B. ir V. B. S. D. turėtas bylinėjimosi išlaidas 131 Lt ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti 3 300 Lt ir 97 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Nurodė, jog palyginus ieškovo ir atsakovų pateiktus sodo žemės sklypų kadastrinius planus nustatyta, kad šių sklypų dydžiai neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų, todėl atsižvelgė į šalių įgytų sklypų plotus, į faktiškai naudojamus sklypus, į teisiškai registruotus sklypus, nustatant jų ribas, atsižvelgė į tai, kad atsakovai naudojasi didesniu sklypu negu turėtų naudotis, o ieškovas mažesniu sklypu negu turėtų naudotis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nusprendė sumažinti atsakovų sodo sklypą ieškovo naudai.
Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-02-17 papildomu sprendimu nusprendė priteisti iš R. B. ir V. B. solidariai 504 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo S. D. naudai. Nurodė, jog byloje 2011-01-28 buvo priimtas teismo sprendimas, kuriame ne iki galo buvo išspręstas iš atsakovų priteistinų bylinėjimosi išlaidų klausimas. Ieškovas byloje yra pateikęs 2010-06-28 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei 2010-06-29 kasos pajamų orderį Nr. 366149, kuriame buvo nurodyta, kad už faktinių aplinkybių konstatavimą ieškovas antstoliui sumokėjo 504 Lt, tačiau teismas šių bylinėjimosi išlaidų klausimo neišsprendė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai (apeliantai) prašo panaikinti 2011-01-28 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą ir prašo priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai prašo panaikinti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-02-17 papildomą sprendimą. Nurodo, jog teismas nepagrįstai netaikė sutrumpinto10 metų senaties termino. Pažymėjo, kad priėmus sprendimą taip ir liko neaišku, kokia konkrečiai žemės sklypo dalimi buvo sumažintas atsakovų sklypas. Šalia esančių sklypų savininkai kadastrinių matavimų nėra pasidarę iki šiol. Pagal 1992-04-28 pirminiame žemės sklype nustatytas ribas, faktiniai pirminio žemės sklypo neatitikimo parametrai nuo dabar atsakovo valdomo skiriasi 5,25 kv. m, sklypo ribos nekeičiamos atliekant kadastrinius matavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepime su apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka, prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-01-28 sprendimą ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-02-17 papildomą sprendimą palikti nepakeistus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog akivaizdžiai matyti, kad atsakovų žemės sklypo galo ilgis yra daugiau nei 1 metru ilgesnis, nei nustatyta pirminiame žemės sklypo plane. Pažymėjo, jog sklypo kadastriniai matavimai atlikti pagal norminius aktus, žemės sklypo įsigijimo aktus, pirminį žemės sklypo planą ir kitus dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Nekilnojamojo turto registre ieškovo įregistruotas žemės sklypo plotas 0.0627 ha (b. l. 6 ), atsakovų – 0.0612 ha (b. l. 8 ). Pagal UAB „Agrometra“ žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, ieškovas faktiškai naudojasi 0,0597 ha (b. l. 49), atsakovai pagal žemės sklypo kadastrinius matavimus faktiškai naudojasi 0,0630 ha (b. l. 60).
Dėl ieškinio senaties
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. ) . Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2009 metais, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliantų prašymą taikyti ieškinio senatį (46–53).
Dėl sklypų ribų
Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apeliantų argumentą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu atlikta apeliantų dalies sklypo nacionalizacija. Nustačius žemės sklypo ribas taip, kaip jos nustatytos apeliantams priklausančio sklypo kadastrinių matavimų byloje, apeliantų sklypo žemės plotas atitiks ploto dydį, kuris yra nustatytas ir įtvirtintas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, t. y. 0,0612 ha (b. l. 8). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl žemės sklypų ribų nustatymo yra išaiškinta, kad, tobulėjant žemės matavimo prietaisams, dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Z. P. v. Č. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010; kt.).
Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apeliantų argumentą, jog sprendimu neliko išspręstas ieškovo sklypo ribų atkūrimo klausimas. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį apeliantams ir nurodė, kad šie nepagrįstai valdo ir naudojasi jo žemės sklypu. Be to, apeliantai nepagrįstai nurodo, jog reikėjo atlikti visų sklypų kadastrinius matavimus. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdžiai matyti, kad apeliantai naudojasi didesniu žemės sklypu, t. y. apeliantų faktiškai naudojamo sklypo galo ilgis yra daugiau kaip 1 metru ilgesnis, nei jis nubraižytas pirminiame jo žemės sklypo plane, todėl ir teismai ginčą sprendžia neperžengdami ieškinio ribų (CPK 178 str., CPK 197 str. 1 d.).
Apeliantai apeliaciniame skunde remiasi 2002-12-30 Žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 522 23 straipsnio nuostatomis nurodydami, jog pagal šias nuostatas jų sklypo ploto skirtumas neviršija leistinos maksimalios žemės sklypo ribos paklaidos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo įsakymu buvo patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Taigi nagrinėjamoje byloje matavimo paklaidų išsiaiškinimas nėra nagrinėjamas dalykas šioje byloje, šios bylos dalykas yra ieškovo prarastas dalies žemės sklypo valdymas, t. y. jis nuosavybės teise įsigijęs 0,0627 ha sklypą valdo 0,0597 ha (b. l. 49), o apeliantai šalia esantį sklypą valdo didesnį, nei įgytas. 2002-12-30 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis privalo vadovautis visi kadastrinius matavimus atliekantys specialistai. Pirmosios instancijos teismo posėdyje specialistai L. Ž. ir A. G., atlikę sklypų matavimus, patvirtino, kad vadovavosi minėtomis taisyklėmis, atsižvelgė į žemės sklypo įsigijimo dokumentus, pirminį žemės sklypo planą bei specialųjį planą, t. y. sodo planą, o apeliantų žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikęs geodezininkas G. K. nurodė, kad kadastrinius matavimus atliko tik pagal faktinį naudojimą, tai reiškia, kad apeliantų sklypo kadastriniai matavimai neatitinka 2002-12-30 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 ir 14 straipsnių reikalavimų (b. l. 77–80).
Apeliantai savo skundą pagrindė abejonėmis, spėlionėmis, tačiau patys nepateikė jokių duomenų ar skaičiavimų, kaip, jų manymu turėtų būti teisingai išspręstas klausimas dėl ieškovo žemės sklypo ribų (CPK 178 str., CPK 197 str. 1 d.).
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-01-28 sprendimo atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-02-17 papildomo sprendimo
Bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškovas byloje yra pateikęs 2010-06-28 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei 2010-06-29 kasos pajamų orderį Nr. 366149, pažymintį, kad už faktinių aplinkybių konstatavimą ieškovas antstoliui sumokėjo 504 Lt.
Esant nurodytoms aplinkybėms Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-02-17 papildomo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Ieškovas teismui pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 700 Lt teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 169).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą rekomenduojama maksimali suma yra 1,5 MMA, t. y. 1 200 Lt (nustatytas 1 MMA dydis yra 800 Lt). Nagrinėjamu atveju ieškovui advokatė paruošė 2 atsiliepimus į apeliacinius skundus. Šios išlaidos neviršija rekomendacijoje nurodytų išlaidų maksimalių dydžių, jos pagrįstai atitinka atliktų darbų apimtį, todėl priteistinos iš apeliantų ieškovui (CPK 88 str. 1 d. 6 p., CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-01-28 sprendimą ir 2011-02-17 papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Iš atsakovų R. B. ir V. B. priteisti po 850 Lt (iš viso 1 700 Lt) teisinės pagalbos išlaidų ieškovui S. D. apeliacinės instancijos teisme.