- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-29
- Bylos Nr.
- I1-4012-394/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02878-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė (pran.), Deimantė Andrulytė, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimui
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos kalėjimų tarnyba
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, kolegijos narių teisėjų Deimantės Andrulytės ir Žano Kubecko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimui dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kalėjimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (1-3, 13-14, 25 b. l.), prašydamas panaikinti Šiaulių kalėjimo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. SN-24-824 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 2S-6214.
Pareiškėjas skunduose nurodė, kad 2023 m. sausio 16 d. Šiaulių kalėjimui įteikė prašymą, reg. Nr. NPS-24-496, suteikti jam darbo vietą Šiaulių kalėjimo ūkio aptarnavimo būryje. Šiaulių kalėjimas 2023 m. vasario 13 d. raštu Nr. SN-24-157 atsisakė pasiūlyti darbo vietą, nes pagal jo turimą specialybę, įgytą profesiją ir turimus darbo įgūdžius darbinės veiklos neturi. Šiaulių kalėjimas nenurodė, kad nuteistieji iš uždaro tipo kalėjimo nepriimami, nes iki 2023 m. balandžio mėn. į ūkio būrį priiminėjo visus. 2023 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas Šiaulių kalėjimui pateikė kitą prašymą, reg. Nr. NPS-24-6665, priimti į darbą ūkio aptarnavimo būryje. Šiaulių kalėjimas 2023 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. SN-24-824 informavo, kad į ūkio būrį priimami tik nuteistieji, bausmę atliekantys pusiau atviro tipo kalėjime. 2023 m. spalio 16 d. Lietuvos kalėjimų tarnybai įteikė skundą dėl Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 21 d. atsakymo. Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. lapkričio 7 d. atsakyme atsisakyta pasiūlyti vietą Šiaulių kalėjimo ūkio aptarnavimo būryje, tačiau šis atsakymas prieštarauja Bausmių vykdymo kodekso ir Kalėjimų taisyklių nuostatoms, nes BVK numatyta, jog bausmių vykdymą reglamentuojančių įstatymų kolizijos atveju taikomos BVK nuostatos, taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį nustatantis įstatymas. Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. VO-24-20 3 ir 3.1 punktai, kuriais remdamasi Kalėjimų tarnyba argumentavo atsisakymą pasiūlyti darbo vietą ūkio aptarnavimo būryje, nėra įstatymas. Šis Šiaulių kalėjimo viršininko įsakymas yra vienintelis dokumentas, kurį Kalėjimų tarnyba cituoja, pasirašytas po 2023 m. balandžio mėn. Iki 2023 m. balandžio mėn. nuteistieji iš uždaro tipo kalėjimo buvo priiminėjami į ūkio aptarnavimo būrį. Pareiškėjo asmens byloje nėra duomenų apie jo daromą neigiamą įtaką kalėjimo veiklai ir jame laikomiems asmenims. Nuteistasis darbine veikla turėtų užsiimti ne mažiau kaip 80 val. per mėnesį. Trumpalaikė darbinė veikla neužtikrina nei 5 val. per parą, nei 80 val. per mėnesį. LR Kalėjimų taisyklių 274 straipsnyje nurodyta, kad konkrečią darbinę veiklą užimtumo organizatoriai parenka atsižvelgdami į nuteistojo turimą prievolę išlaikyti savo vaikus. Šiaulių apylinkės teismo 2022-01-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1336-874/2022 ir Šiaulių apygardos teismo 2022-02-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-562-372/2022 nustatytas išlaikymas nepilnamečiui vaikui.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (2, 68, 70 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovui Šiaulių kalėjimui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kalėjimų tarnybai apie teismo posėdį pranešta tinkamai (68 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (32-35 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad konkrečius laisvės atėmimo bausmę Šiaulių kalėjime atliekančių nuteistųjų priėmimo į ūkio aptarnavimo būrį ir pašalinimo iš jo kriterijus nustato Nuteistųjų priėmimo į ūkio būrį ir pašalinimo iš jo tvarkos aprašas, patvirtintas Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. VO-24-20. Aprašo 3.1. papunktis numato, kad Aprašas parengtas atsižvelgiant į tai, jog ūkio aptarnavimo būryje nuteistieji, vykdydami pavestus darbus, turi didesnes galimybes ir sąlygas, negu gyvenamosiose kamerose laikomi asmenys (jiems taikomi mažesni priežiūros reikalavimai, jie turi didesnes mobilumo galimybes, naudojasi įvairiais įrankiais, kuriuos turėti gyvenamosiose kamerose draudžiama ir kt.). Vadovaujantis Aprašo 3.1. papunkčiu, siekiama užtikrinti skaidrų nuteistųjų atrankos į ūkio aptarnavimo būrį procesą, sudarant vienodas galimybes kalėjime laikomiems asmenims atlikti bausmę ir dirbti ūkio aptarnavimo būryje pusiau atviro režimo sąlygomis, atsižvelgiant į paskirtą bausmę, profesinę patirtį, įgytą specialybę, asmenines savybes ir kt. Vadovaujantis nurodytais punktais, į ūkio aptarnavimo būrį Šiaulių kalėjime priimami tik asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos sąlygomis. Toks teisinis reguliavimas negali būti laikomas diskriminuojančiu, kadangi atitinka Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 274.4. papunkčio nuostatą, pagal kurią konkrečią darbinę veiklą užimtumo organizatorius parenka atsižvelgdamas į suimtojo ar nuteistojo paties ar kitų suimtųjų ar nuteistųjų saugumui galinčias kilti rizikas, jei darbine veikla reikės užsiimti kartu su kitais suimtaisiais ar nuteistaisiais. Atsakovai pažymėjo, kad asmenų, kurie atlikdami laisvės atėmimo bausmę Šiaulių kalėjime uždaro tipo bausmės atlikimo vietos sąlygomis, būtų priimti į ūkio aptarnavimo būrį, nėra.
Atsakovai nurodo, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių kalėjimas gavo pareiškėjo prašymą Nr. NPS-24-6665 dėl darbinės veiklos Šiaulių kalėjimo ūkio aptarnavimo būryje pasiūlymo pareiškėjui. 2023 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. SN-24-824 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ įstaigos administracija informavo pareiškėją, kad į ūkio aptarnavimo būrį priimami tik nuteistieji, kuriems paskirta bausmę atlikti pusiau atviro tipo kalėjimuose, o kadangi pareiškėjui yra paskirta atlikti bausmę uždaro tipo kalėjime, jo kandidatūra dėl įdarbinimo ūkio aptarnavimo būryje nesvarstytina. Tuo pačiu sprendimu pareiškėjui kaip alternatyvi užimtumo forma buvo pasiūlyta užsiimti trumpalaike darbine veikla (tvarkyti rėžiminio korpuso bendro naudojimo patalpas: koridorius, laiptines, dušo patalpas ir kt.), į kurią pareiškėjas būtų įtrauktas pagal grafiką, pareiškėjui pateikus atitinkamo pobūdžio prašymą. Nesutikdamas su Šiaulių kalėjimo sprendimu pareiškėjas skundu kreipėsi į Kalėjimų tarnybą, kuri 2023 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 2S-2614 išaiškino pareiškėjui BVK, Aprašo bei Taisyklių normų, reglamentuojančių nuteistųjų įtraukimą į darbinę veiklą, turinį bei pažymėjo, kad Šiaulių kalėjimo 2023-09-21 raštas yra teisėtas ir pagrįstas, parengtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.
Atsakovai nurodo, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba savo 2023-11-07 rašte akcentavo, jog vadovaujantis Nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. V-368, 7.5 papunkčiu, nuteistųjų užimtumo darbine veikla organizavimo forma yra ir nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos patalpų, teritorijos ar aplinkos tvarkymas (trumpalaikio pobūdžio darbinė veikla, taikoma pagal poreikį), o pagal Taisyklių 276 p., suimtajam ar nuteistajam gali būti siūloma nuolatinio ar nenuolatinio pobūdžio darbinė veikla. Pareiškėjui papildomai buvo išaiškinta, jog įstaigos administracija neprivalo pastarajam siūlyti tik nuolatinio pobūdžio darbinę veiklą, nuteistieji yra asmenys, turintys specifinį teisinį statusą, todėl tam tikras asmeninių laisvių ir teisių suvaržymas yra neišvengiamas. LKT taip pat atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad nors jam buvo pasiūlyta nenuolatinio pobūdžio darbinė veikla, tačiau jis nėra pateikęs prašymo dėl įtraukimo į minėta darbinę veiklą.
Atsakovai nurodo, kad pareiškėjo skundžiami Šiaulių kalėjimo ir Lietuvos kalėjimų tarnybos raštai priimti operatyviai įvertinus reikšmingus faktus, vadovaujantis gero viešojo administravimo principu. Sprendimai argumentuoti ir motyvuoti, priimti remiantis galiojančiais teisės aktais bei aktualia teismų praktika, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, yra aiškūs ir suprantami, sprendimuose aiškiai nurodyta prašymo netenkinimo priežastis, apskundimo tvarka, sprendimai pasirašyti juos priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo.
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių kalėjimo 2023 m. rugsėjo 21 d. rašto Nr. SN-24-824 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 2S-2614 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių kalėjimo administracijai pateikė prašymą (reg. Nr. NPS-24-6665) pasiūlyti jam darbinę veiklą ūkio aptarnavimo būryje, vadovaujantis LR BVK 59 straipsnio 3 dalimi (41 b. l.).
Atsakydamas į šį prašymą Šiaulių kalėjimo saugumo valdymo skyriaus viršininkas, atliekantis kalėjimo viršininko funkcijas, P. B. 2023 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. SN-24-824 (skundžiamas aktas) informavo pareiškėją, kad į ūkio aptarnavimo būrį priimami tik nuteistieji, kuriems paskirta bausmę atlikti pusiau atviro tipo kalėjimuose, o pareiškėjui bausmę paskirta atlikti uždaro tipo kalėjime, dėl šios priežasties pareiškėjo kandidatūra dėl įdarbinimo ūkio aptarnavimo būryje nesvarstytina; šiuo metu Šiaulių kalėjime pareiškėjui gali pasiūlyti trumpalaikę darbinę veiklą (tvarkyti rėžiminio korpuso bendro naudojimo patalpas: koridorius, laiptines, dušo patalpas ir kt.); pareiškėjui pateikus prašymą minėtai darbinei veiklai, Šiaulių kalėjimas įtrauks jį į grafiką ir eilės tvarka sudarys sąlygas dirbti trumpalaikio pobūdžio darbą (16 b. l.).
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo atsakymu, pareiškėjas 2023 m. spalio 16 d. pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybai (reg. data 2023-10-17, Nr. 2G-2467, 45-49 b. l.). Skunde nurodė, kad 2023-01-16 Šiaulių kalėjime gautas ir išnagrinėtas jo prašymas pasiūlyti darbo vietą Šiaulių kalėjimo ūkio aptarnavimo būryje. Šiaulių kalėjimas 2023-02-13 raštu atsisakė priimti jį į ūkio aptarnavimo būrį, motyvuodamas nepakankamu darbingumu, įgyta profesija, turimais darbo įgūdžiais, akivaizdu, kad nebuvo peržiūrėta jo asmens byla, kurioje buvo pakankamai duomenų apie turimą išsilavinimą, darbo patirtį ir įgūdžius. Tuo metu laisvų darbo vietų ūkio aptarnavimo būryje buvo pakankamai ir į ūkio aptarnavimo būrį buvo priimti mažiausiai du nuteistieji, atliekantys bausmę uždaro tipo kalėjime. Šio skundo surašymo metu nėra jokio įstatymo, draudžiančio įdarbinti nuteistuosius iš uždaro tipo kalėjimo. 2023-09-12 Šiaulių kalėjime gautas ir išnagrinėtas jo prašymas pasiūlyti jam darbinę veiklą ūkio aptarnavimo būryje, tačiau jam buvo atsakyta argumentuojant, kad priimtų tik nuteistuosius iš pusiau atviro tipo kalėjimo. Rašte nebuvo nurodyti teisė aktai, kurie pasikeitė po 2023-02-13, kada buvo priiminėjami nuteistieji iš uždaro tipo kalėjimo. Baudžiamojoje byloje teismai įpareigojo R. B. atlyginti valstybei ir kitiems suinteresuotiems asmenims ženklias pinigų sumas, Šiaulių kalėjimo administracija nesilaiko teismų įsakymo sudaryti R. B. sąlygas atlyginti valstybės patirtas išlaidas. Jam siūlomas trumpalaikio pobūdžio darbas 1-2 savaitės į 2-3 mėn. neatitinka pareiškėjo asmeninių aplinkybių, nes teismų nuosprendžiais nustatyti atlyginti žalos dydžiai neproporcingai dideli lyginant su galimomis pajamomis dirbant 1-2 sav. per 3 mėn.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos kalėjimų tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir pateiktą dokumentinę medžiagą, 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 2S-2614 (skundžiamas aktas) nurodė, kad pagal bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio 1 dalį, nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą tvarką nustato teisingumo ministras. Nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. V-368, 7 p. nurodoma, kad nuteistiesiems užimtumas darbine veikla gali būti organizuojamas įvairiomis formomis, viena iš jų ir trumpalaikio pobūdžio – laisvės atėmimo vietų įstaigos patalpų, teritorijos ar aplinkos tvarkymas. Aprašo 5.1 p. apibrėžiama „Būrio“ sąvoka. Šiaulių kalėjime didžiausias leidžiamų laikyti asmenų skaičius neturi viršyti 487, iš kurių asmenų, atliekančių bausmę pusiau atviro tipo sąlygomis – 34, asmenų, atliekančių bausmę uždaro tipo sąlygomis – 80. Nuteistųjų priėmimo į ūkio aptarnavimo būrį ir pašalinimo iš jo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. VO-24-20, 3 p. ir 3.1. p. įtvirtinta, kad į ūkio aptarnavimo būrį Šiaulių kalėjime priimami tik pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos sąlygomis bausmę atliekantys asmenys. Šie punktai atitinka Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 274.4 p. įtvirtintą sąlygą, kad skiriant darbinę veiklą atsižvelgiama ir į paties ar kitų suimtųjų ar nuteistųjų saugumui galinčias kilti rizikas, jei darbine veikla reikės užsiimti kartu su kitais suimtaisiais ar nuteistaisiais. Taisyklių 276 p. nurodyta, kad suimtajam ar nuteistajam gali būti siūloma nuolatinio ar nenuolatinio pobūdžio darbinė veikla. Šiaulių kalėjimo darbuotojai neprivalo pareiškėjui siūlyti tik nuolatinio pobūdžio darbinę veiklą, atsakyme aiškiai siūloma užsiimti trumpalaike darbine veikla, nurodant, kad pareiškėjas gali pateikti prašymą, ko jis nėra padaręs. Įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, Lietuvos kalėjimų tarnyba konstatavo, kad Šiaulių kalėjimo viršininko atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.
Bausmių vykdymo kodekso 32 straipsnis numato, kad nuteistieji jiems paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka uždaro, pusiau atviro ir atviro tipo bausmės atlikimo vietose. Pagal BVK 33 straipsnio 1 dalį, į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems yra paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
Motyvuojamoji dalis
BVK 33 straipsnio 3 dalis numato, kad uždaro tipo bausmės atlikimo vietose nuteistieji bausmę atlieka paprastojoje grupėje arba drausmės grupėje, o pagal 4 dalį, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) per mėnesį gauti tris pasimatymus, kurie nuteistojo pasirinkimu vyksta nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu, ir vieną pasimatymą, kuris nuteistojo pasirinkimu vyksta prižiūrint arba neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui; 2) kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nėščios moterys ir ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – tris valandas; 3) keturis kartus per savaitę paskambinti.
Pagal BVK 55 straipsnį, bausmę atliekantiems nuteistiesiems šio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla. Nuteistųjų užimtumo prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla formos yra: 1) nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje; 2) nuteistųjų darbas ne bausmės atlikimo vietoje;
3) bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas; 4) individuali veikla. BVK 56 straipsnio 1 dalis numato, kad organizuodama nuteistųjų užimtumą, laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo siekti, kad kiekvienas nuteistasis ne mažiau kaip penkias valandas per parą užsiimtų šio kodekso 55 straipsnyje nurodytų užimtumo formų veiklomis.
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbinę veiklą bausmės atlikimo vietoje reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) šeštasis skirsnis, kurio 59 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, savarankiškai neįsidarbinęs ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, privalo užsiimti bausmės atlikimo vietoje jam pasiūlyta darbine veikla ir taip prisidėti prie jo išlaikymo bausmės atlikimo vietoje sąnaudų mažinimo. Nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą tvarką nustato teisingumo ministras.
Pagal BVK 59 straipsnio 4 dalį, neturintys teisės išvykti iš bausmės atlikimo vietos nuteistieji darbine veikla gali užsiimti tik bausmės atlikimo vietos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos teritorijoje ar laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytose jų prieigose. Paprastai šie nuteistieji užsiima bausmės atlikimo vietos ūkio priežiūra, nuteistųjų buities sąlygų gerinimu, bausmės atlikimo vietos ar nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos teritorijos ar jų aplinkos tvarkymu, produkcijos gamyba. BVK 61 straipsnio 1 dalis numato, kad Laisvės atėmimo vietų įstaiga, sudarydama nuteistųjų užimtumo darbine veikla grafikus, užtikrina, kad kiekvienas nuteistasis, išskyrus į darbinę veiklą neįtrauktus ar nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistus nuteistuosius, darbine veikla užsiimtų ne mažiau kaip aštuoniasdešimt valandų per mėnesį.
Suimtųjų ir nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą tvarka numatyta Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (galioja nuo 2023-01-01, toliau - Taisyklės), 271-281 punktuose, pagal kuriuos užimtumą darbine veikla organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigos užimtumo organizatoriai. Konkrečią darbinę veiklą užimtumo organizatorius parenka atsižvelgdamas į suimtojo ar nuteistojo darbingumo lygį ir kitus dėl jo sveikatos būklės taikomus apribojimus vykdyti konkrečią darbinę veiklą; turimą profesiją ar specialybę, darbo patirtį ir turimus įgūdžius; turimą prievolę išlaikyti savo vaikus, išmokėti nukentėjusiajam (-siesiems) nusikaltimu (-ais) padarytą žalą ir (ar) kitų finansinių prievolių; paties ar kitų suimtųjų ar nuteistųjų saugumui galinčias kilti rizikas, jei darbine veikla reikės užsiimti kartu su kitais suimtaisiais ar nuteistaisiais; elgesį, asmenines savybes, gebėjimą bendradarbiauti ir dirbti kolektyve, jei darbine veikla reikės užsiimti kartu su kitais suimtaisiais ar nuteistaisiais; asmeninę motyvaciją įsitraukti į prasmingas jo paties ir visuomenės interesus atitinkančias veiklas.
Taisyklių 275-276 punktuose numatyta, kad konkrečią darbinę veiklą užimtumo organizatorius parenka ir laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam pasiūlo per vieną mėnesį nuo jo atvykimo į bausmės atlikimo vietą; kol laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šioje dalyje nustatyta tvarka parenkama konkreti darbinė veikla, užimtumo organizatorius jam paveda atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos patalpų ir (ar) teritorijos tvarkymo veiklas. Suimtajam ar nuteistajam gali būti siūloma nuolatinio ir (ar) nenuolatinio pobūdžio darbinė veikla. Jeigu laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis atsisako užsiimti jam pasiūlyta darbine veikla arba pageidauja pradėti ja užsiimti, tokį savo atsisakymą (pageidavimą) užimtumo organizatoriui jis turi pateikti raštu.
Kalėjimų departamento direktorius 2022 m. spalio 21 įsakymu Nr. V-368 patvirtino Nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą tvarkos aprašą (aktuali redakcija nuo 2022-10-22, toliau - Aprašas), kuriame apibrėžtos sąvokos „Nuolatinio pobūdžio darbinė veikla“ ir „Trumpalaikio pobūdžio darbinė veikla“. Nuolatinio pobūdžio darbinė veikla – ilgesnės trukmės darbinė veikla, kurią pavedama atlikti nuteistajam laisvės atėmimo vietų įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu. Trumpalaikio pobūdžio darbinė veikla – laikinos trukmės darbinė veikla, kurią pavedama atlikti nuteistajam pagal laisvės atėmimo vietų įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintus užimtumo darbine veikla grafikus.
Aprašo 7 punkte numatyta, kad nuteistiesiems užimtumas darbine veikla gali būti organizuojamas tokiomis formomis: laisvės atėmimo vietų įstaigos ūkio priežiūra ir aptarnavimas (nuteistieji skiriami nuolatinio pobūdžio darbinei veiklai atlikti); nuteistųjų buities sąlygų gerinimas (darbinė veikla, atliekama remonto, patalpų ar teritorijos atnaujinimo, įrengimo, apstatymo srityse); laisvės atėmimo vietų įstaigos patalpų, teritorijos ar aplinkos tvarkymas (nuolatinio pobūdžio darbinė veikla arba trumpalaikio pobūdžio darbinė veikla, taikoma pagal poreikį); nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos patalpų, teritorijos ar aplinkos tvarkymas (trumpalaikio pobūdžio darbinė veikla, taikoma pagal poreikį); produkcijos gamyba; kitų paslaugų, kurių teikimas nuteistiesiems nėra ribojamas ar draudžiamas teisės aktais, suteikimas. Pagal Aprašo 11 punktą, įtraukiant nuteistuosius į darbinę veiklą, atsižvelgiama į laisvės atėmimo vietų įstaigoje esančias laisvas pareigybes ir darbo vietas.
Šiaulių kalėjimas skundžiamame 2023 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. SN-24-824 nurodė, kad į ūkio aptarnavimo būrį priimami tik nuteistieji, kuriems paskirta bausmę atlikti pusiau atviro tipo kalėjimuose. Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. 2S-2614 nurodė, kad į ūkio aptarnavimo būrį Šiaulių kalėjime priimami tik pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos sąlygomis bausmę atliekantys asmenys, vadovaujantis Nuteistųjų priėmimo į ūkio aptarnavimo būrį ir pašalinimo iš jo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. VO-24-20, 3 ir 3.1 punktais.
Šio aprašo 3 punkte numatyta, kad atsižvelgiant į tai, jog ūkio aptarnavimo būrio (ŪAB) nuteistieji, vykdydami pavestus darbus turi didesnes galimybes ir sąlygas, negu gyvenamosiose kamerose laikomi asmenys (jiems taikomi mažesni priežiūros reikalavimai, jie turi didesnes mobilumo galimybes, naudojasi įvairiais įrankiais, kuriuos turėti gyvenamosiose kamerose draudžiama ir kt.) daryti neigiamą įtaką kalėjimo veiklai ir jame laikomiems asmenims, šis aprašas parengtas siekiant: 3.1. užtikrinti skaidrų nuteistųjų atrankos į ŪAB procesą, sudarant vienodas galimybes kalėjime laikomiems nuteistiesiems atlikti bausmę ir dirbti ŪAB pusiau atviro rėžimo sąlygomis, atsižvelgiant į paskirtą bausmę, profesinę patirtį, įgytą specialybę, asmenines savybes ir kt.
Nuteistųjų priėmimo į ūkio aptarnavimo būrį ir pašalinimo iš jo tvarkos aprašo 4 punktas numato, kad nuteistieji paliekami Šiaulių kalėjime atlikti ūkio darbus, jei ŪAB yra laisvų vietų. Resocializacijos skyriaus specialistas, atsakingas už ŪAB, informaciniame stende skelbia informaciją apie laisvas ir numatomas atsirasti darbo vietas ir reikalavimus pretendentams. Pagal šio aprašo 5 punktą, pagrindiniai nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijai yra jų darbingumas ir turima specialybė (profesija). Aprašo 6 punktas numato, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų elgesio kontrolę į ŪAB nepriimami nuteistieji: 6.1. kuriems taikomi sustiprintos priežiūros reikalavimai; 6.2. kurie įrašyti į linkusių pabėgti įskaitą; 6.3. kurie įrašyti į linkusių užpulti įskaitą; 6.4. pagal aprašo 8.1. – 8.5. papunkčiuose nurodytų skyrių pateiktą informaciją (motyvuotus argumentus), kodėl asmens priėmimas į ŪAB negalimas.
Aprašo 7-8 punktuose nurodyta, kad nuteistieji dėl palikimo atlikti ūkio darbus kreipiasi į kalėjimo viršininką rašytiniu prašymu, kuris pateikiamas Resocializacijos skyriaus (RS) viršininkui. RS viršininkas organizuoja nuteistojo prašymo nagrinėjimo procedūrą bei kalėjimo viršininkui pateikia motyvuotą siūlymą dėl nuteistojo priėmimo į ŪAB ar pašalinimo iš jo. RS viršininkas ar jo paskirtas darbuotojas nuteistojo prašymą derina su Resocializacijos ir Saugumo valdymo skyrių vadovais, taip pat su Kriminalinės žvalgybos, Turto valdymo, Pirminės sveikatos priežiūros skyrių atstovais, kurie pateikia aprašo 8.1. – 8.5. punktuose nurodytą informaciją apie nuteistąjį. Pagal aprašo 9 punktą, sutikimą ar nesutikimą dėl leidimo palikti nuteistąjį atlikti ūkio darbus padalinių vadovai nuteistojo prašyme pažymi sutikimo faktą, jei nesutinka – prašyme nurodo nesutikimo argumentuotas priežastis. RS viršininkas, išnagrinėjęs pateiktą medžiagą, teikia kalėjimo viršininkui motyvuotą siūlymą dėl leidimo ar atsisakymo priimti nuteistąjį į ŪAB.
Taigi pagal išanalizuotą teisinį reglamentavimą, kiekvienas uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo užsiimti darbine veikla, o laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo sudaryti galimybę tokiems asmenims užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla, be kita ko, ir darbine veikla bausmės atlikimo vietoje. Į darbinę veiklą gali būti neįtraukiami tik Vidaus tvarkos taisyklių 272 punkte išvardinti laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji (neįgalieji; sulaukę socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus; ribotai pakaltinami; nepilnamečiai, kurie mokosi bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo įstaigose; nėščios nuteistosios; motinos, turinčios vaikų iki 3 metų, kuriuos jos augina bausmės atlikimo vietose; užsiimantys individualia veikla; dalyvaujantys kitų įstaigų ir organizacijų organizuojamoje veikloje). Konkreti darbinė veikla turi būti parenkama ir laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam pasiūloma per vieną mėnesį nuo jo atvykimo į bausmės atlikimo vietą. Nuteistajam gali būti siūloma nuolatinio ir (ar) nenuolatinio pobūdžio darbinė veikla; jeigu nuteistasis pageidauja ja užsiimti, tokį pageidavimą jis turi pateikti raštu. Įtraukiant nuteistuosius į darbinę veiklą atsižvelgiama į laisvės atėmimo vietų įstaigoje esančias laisvas pareigybes ir darbo vietas. Nuteistieji paliekami Šiaulių kalėjime atlikti ūkio darbus, jei ŪAB yra laisvų vietų. Pagal Nuteistųjų priėmimo į ūkio aptarnavimo būrį ir pašalinimo iš jo tvarkos aprašo 3.1 punktą, nuteistieji atlikti bausmę ir dirbti ŪAB gali pusiau atviro režimo sąlygomis.
Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 12 d. pateikė prašymą pasiūlyti jam darbinę veiklą būtent ūkio aptarnavimo būryje, vadovaujantis BVK 59 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, kad konkreti darbinė veikla nuteistajam parenkama, atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į jo darbingumą, įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją; laisvės atėmimo vietų įstaiga arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojanti įstaiga turi siekti, kad nuteistųjų darbinės veiklos pobūdis būtų reguliariai keičiamas ir nuteistieji įgytų įvairių darbo įgūdžių, taip pat kad darbinės veiklos atlikimo laikas netrukdytų nuteistiesiems įgyvendinti resocializacijos plane nurodytas priemones.
2023 m. rugsėjo 21 d. raštu pareiškėjui buvo atsakyta, kad Šiaulių kalėjime šiuo metu jam gali pasiūlyti trumpalaikę darbinę veiklą (tvarkyti rėžiminio korpuso bendro naudojimo patalpas), pateikus prašymą, o į ūkio aptarnavimo būrį priimami tik nuteistieji, kuriems paskirta bausmę atlikti pusiau atviro tipo kalėjimuose. Nors šis atsakovo teiginys rašte nepagrįstas jokiu teisės aktu, tačiau Kalėjimų tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nurodė, kad tokia tvarka numatyta Nuteistųjų priėmimo į ūkio aptarnavimo būrį ir pašalinimo iš jo tvarkos aprašo 3.1 punkte. Taigi pareiškėjui darbinė veikla buvo pasiūlyta ir nurodyta, kodėl jam negali būti pasiūlytas darbas ūkio aptarnavimo būryje. Teisės aktai nereglamentuoja, kokiais atvejais nuteistajam turi būti siūloma nuolatinio pobūdžio, o kokiais – trumpalaikio pobūdžio darbinė veikla, tik nurodoma, kad įtraukiant nuteistuosius į darbinę veiklą atsižvelgiama į laisvės atėmimo vietų įstaigoje esančias laisvas pareigybes ir darbo vietas.
Šiaulių kalėjimo administracija, 2023 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. SN-24-824 atsakydama į pareiškėjo prašymą, veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos atsakymas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šias VAĮ nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019 ir kt.).
Teismo nuomone, pripažinti skundžiamą Šiaulių kalėjimo 2023 m. rugsėjo 21 d. raštą Nr. SN-24-824 visiškai nemotyvuotu nėra pagrindo, nes rašte aiškiai nurodyta, kodėl pareiškėjo kandidatūra dėl įdarbinimo ūkio aptarnavimo būryje nebus svarstoma, taip pat pareiškėjas informuotas, kad Šiaulių kalėjime jam gali būti pasiūlyta trumpalaikė darbinė veikla, kokio pobūdžio ta veikla ir tokios darbinės veiklos suteikimo tvarka, šio sprendimo apskundimo tvarka, sprendimą priėmusio asmens duomenys. Nors skundžiamame rašte nenurodyti teisės aktai, kuriais savo atsakymą grindžia atsakovas, tačiau tai nesutrukdė pareiškėjui suprasti sprendimo esmę ir apskųsti jį Kalėjimų tarnybai. Kalėjimų tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, šiuos Šiaulių kalėjimo sprendimo trūkumus ištaisė, nurodydama, kokių teisės aktų pagrindu bausmę atliekantys nuteistieji įtraukiami į darbinę veiklą ir priimami į ūkio aptarnavimo būrį Šiaulių kalėjime. Įvertinus šias aplinkybes, naikinti skundžiamo Šiaulių kalėjimo sprendimo dėl jo turinio trūkumų nėra pagrindo. Nesant pagrindo naikinti Šiaulių kalėjimo 2023 m. rugsėjo 21 d. raštą, netenkintas ir išvestinis reikalavimas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 2S-2614, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo R. B. skundą dėl sprendimų panaikinimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.