Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

2021 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas K. K. kelia ginčą dėl VĮ Registrų centras Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. NSPR4-4534 (14.5E), kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas išregistruoti pareiškėjui nuosavybės teise nepriklausančius pastatus: Tvarto patalpą 1-36, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Patalpą - sandėlį 1-50, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei dėl VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl šio prašymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2021 m. liepos 1 d.).

Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie šiuos juridinius faktus: įsiteisėjusius teismo sprendimus ir teismo nutartis, turinčius įtakos įregistruoto nekilnojamojo daikto teisiniam statusui.

Pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu.

Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymus įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus nagrinėja ir sprendimus priima teritorinio registratoriaus įgalioti darbuotojai.

Pagal Įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 1 punktą, išnagrinėjęs prašymą, Teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas gali priimti vieną iš šių sprendimų: prašymą tenkinti – daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

2019 m. liepos 23 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nuosavybės teisė į negyvenamąją patalpą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistruota K. K. vardu. Nuo 2002 m. liepos 17 d. įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą Tvarto perleidimo sandorį, įgijėjas H. K., gim. (duomenys neskelbtini). (b. l. 23).

2019 m. liepos 23 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, nuosavybės teisė į negyvenamąją patalpą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), K. (duomenys neskelbtini), įregistruota K. K. vardu. Nuo 2002 m. liepos 17 d. įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą Sandėlio perleidimo sandorį, įgijėjas H. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22).

Įsiteisėjusiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. e2-219-299/2017 H. K., gim. (duomenys neskelbtini) pripažintos asmeninės nuosavybės teisės į Tvartą ir Sandėlį po H. K., gim. (duomenys neskelbtini) mirties (b. l. 27-28).

2020 m. sausio 30 d. prašymu pareiškėjas prašė išregistruoti Nekilnojamojo turto registre į Tvartą ir Sandėlį įregistruotas pareiškėjo nuosavybės teises (b. l. 73-74). Kartu su prašymu pateikė 2020 m. sausio 6 d. atstovavimo sutarties kopiją (b. l. 78), 2019 m. gruodžio 3 d. įgaliojimo kopiją (b. l. 79), 2002 m. liepos 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 6396 kopiją (b. l. 80), 2002 m. liepos 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 6392 kopiją (b. l. 83-84), 2002 m. liepos 16 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 6398 kopiją (b. l. 82), 2002 m. liepos 16 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 6394 kopiją (b. l. 85), 2019 m. liepos 23 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų kopijas (b. l. 86-89).

2020 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. SPR4-1593 (14.5 E) Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktu, atmetė pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad perleistos nuosavybės teisės nekilnojamojo turto registre gali būti išregistruojamos tik įregistravus kitą daiktinės teisės turėtoją arba pateikus teismo priimtą sprendimą išregistruoti prašomas nuosavybės teises (b. l. 75-77).

Pareiškėjas 2020 m. vasario 13 d. sprendimo neskundė, tačiau 2020 m. spalio 19 d. pateikė analogiško turinio prašymą išregistruoti nuosavybės teises į Tvartą ir Sandėlį teritorinio registratoriaus sprendimo Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai. Iš prašymo turinio nustatyta, kad pareiškėjas prašyme jokių naujų aplinkybių nenurodė. Kartu su prašymu pateikė 2019 m. gruodžio 11 d. atstovavimo sutarties kopiją bei tuos pačius dokumentus, kaip ir su jau anksčiau teiktu prašymu (b. l. 90-105).

2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. NSPR4-4534 (14.5 E) Teritorinis registratorius, vadovaudamasis Įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 1, 2, 7 punktais, atmetė pareiškėjo prašymą. Sprendimas motyvuojamas tuo, jog Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, - šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktoje 2019 m. gruodžio 11 d. atstovavimo sutartyje nenumatytas įgaliojimas teikti prašymą išregistruoti K. K. nuosavybės teises į negyvenamąsias patalpas - Sandėlį ir Tvartą, esančias (duomenys neskelbtini) . Taip pat pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką reglamentuoja Įstatymas. Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatytą dokumentai, patvirtinantys, kad daiktinė teisė pasibaigė ar pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką numato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 69 punkte nustatyta, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas, arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Be to, pareiškėjo atstovas kartu su prašymu pateikė dokumentų (įgaliojimo, pirkimo- pardavimo sutarčių, priėmimo-perdavimo aktų) kopijas, tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi būti pateikiami dokumentų originalai arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti jų nuorašai (b. l. 11-12).

2020 m. lapkričio 17 d. pareiškėjas Komisijai pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Teritorinio registratoriaus 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo 2020 m. spalio 19 d. prašymą tenkinti pilna apimtimi (b. l. 23-24).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Komisija Teritorinio registratoriaus sprendimą pakeitė tik todėl, kad Teritorinis registratorius, priimdamas 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą, iš naujo pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą tų pačių dokumentų pagrindu, nors tokiu atveju Teritorinis registratorius, vadovaudamasis Įstatymo 29 straipsnio 9 punktu, privalėjo netenkinti pareiškėjo prašymo. Įstatymo 29 straipsnio 9 punktas numato savarankišką pagrindą atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymus dėl daiktinių teisių įregistravimo / išregistravimo, jei jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu.

Minėta, Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nei vienas asmuo, kuriam pareiškėjas perleido nuosavybės teisę į Tvartą ir Sandėlį, t. y. nei H. K., gim. (duomenys neskelbtini). (iki savo mirties), nei H. K., gim. (duomenys neskelbtini), į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl nuosavybės teisių į minėtus statinius įregistravimo nesikreipė.

Pareiškėjas teigia, kad Komisija visiškai nenagrinėjo jo skunde pateiktų argumentų ir teisinio pagrindimo. Su tokiu pareiškėjo teiginiu teisėjų kolegija nesutinka. Kaip matyti, Teritorinis registratorius dar 2020 m. vasario 13 d. sprendime Nr. SPR4-1593 (14.5 E) buvo pasisakęs dėl nuosavybės teisių į Tvartą ir Sandėlį išregistravimo, tačiau pareiškėjas šio sprendimo neskundė. Minėta, Komisijos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo esminis atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą argumentas yra tas, kad pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Teritorinį registratorių 2020 m. spalio 19 d. analogišku prašymu, užuot apskundęs 2020 m. vasario 13 d. Teritorinio registratoriaus sprendimą.

Įstatymo 22 straipsnis nustato, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai. Teritorinis registratorius pareiškėjo pateiktus dokumentus, kurie galėtų būti teisiniai pagrindai atlikti pakeitimus, susijusius su daiktinių teisių pasikeitimu, nekilnojamojo turto registre, jau buvo įvertinęs priimdamas 2020 m. vasario 13 d. sprendimą. Minėtame sprendime nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas ja nepasinaudojo, o pateikė analogiško turinio prašymą ir tas pačias dokumentų kopijas, išskyrus 2019 m. gruodžio 11 d. atstovavimo sutarties kopiją, tačiau pabrėžtina, kad atstovavimo sutartis nėra dokumentas, kurio pagrindu yra keičiami nekilnojamojo turto registro duomenys, ji tik įgalina atstovą pateikti prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui už pareiškėją. Kadangi Įstatymo 29 straipsnio 9 punktas numato savarankišką pagrindą atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymus dėl daiktinių teisių įregistravimo / išregistravimo, jei jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisija teisėtai ir pagrįstai skundžiame sprendime nurodė, jog Teritorinis registratorius turėjo atsisakyti tenkinti pareiškėjo 2020 m. spalio 19 d. prašymą būtent Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su Komisijos Skundžiamame sprendime nurodytais teiginiais, jog pareiškėjas, ne skųsdamas jau priimtą sprendimą, o pakartotinai teikdamas absoliučiai analogiško turinio prašymą, iš esmės piktnaudžiauja savo teisėmis, nesilaikydamas įstatyme numatytų terminų, per kuriuos asmenys gali ginti pažeistas teises priėmus jiems nepalankius sprendimus. Komisija teisingai atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, jog įstatymų leidėjo apriboti skundų padavimo terminai nėra betiksliai, kadangi jais yra siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalį prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda jų įregistravimu suinteresuotas asmuo, t. y. nekilnojamąjį daiktą įgijęs asmuo. Nekilnojamojo daikto pardavėjui nėra numatyta teisė teikti prašymą įregistruoti pirkėjo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre. Civilinio kodekso 6.393 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre, o 4 dalyje numatoma, kad jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Nuostatų 69 punktas numato, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Todėl akivaizdu, kad perleistos nuosavybės teisės nekilnojamojo turto registre gali būti išregistruotos tik įregistravus kitą daiktinės teisės turėtoją, o tuo atveju, kai šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą - pateikus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teismo priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių įregistravimo / išregistravimo.

Nesutiktina su pareiškėjo skunde išsakyta nuomone, kad aukščiau minėtas Nuostatų 69 punktas prieštarauja Civilinio kodekso 4.49 straipsnio 1 dalies normai, kuri numato, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių įregistravimas nekilnojamojo turto registre neturi su nuosavybės teisės įgijimu ar netekimu visiškai nesusiję. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad civilines teises ar pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, o įregistravimo ar išregistravimo Nekilnojamojo turto registre aktais pagal Registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-589/2010). Pažymėtina, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vykdydamas jam įstatymu pavestas funkcijas, viešojo administravimo veiksmais nekuria, nekeičia ir nepanaikina tarp civilinių teisinių santykių subjektų susiklosčiusių teisinių santykių turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas registruoja susiklosčiusius tarp atitinkamų subjektų civilinius teisinius santykius patvirtinančius juridinius faktus, tačiau pats nėra ir negali būti civilinių santykių dalyvis. Todėl darytina išvada, kad pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą nėra numatyta galimybė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui tik išregistruoti nuosavybės teisę ir neįregistruoti kito nekilnojamojo daikto savininko, kai nuosavybės teisės buvo perleistos (perėjo) kitam asmeniui.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Komisijos sprendime pareiškėjui buvo paaiškinta, jog jis renkasi netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą, kadangi teisės aktams imperatyviai reglamentuojant, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negali išregistruoti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą, tuo pačiu neįregistruojant nuosavybės teisių naujajam įgijėjui, pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, tai gali įgyvendinti teismine tvarka pareikšdamas ieškinį civilinėje byloje, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, kad būtų apginta jo pažeista teisė ir teismas įpareigotų turto įgijėją kreiptis į teritorinį registratorių dėl nuosavybės teisių į turtą įregistravimo arba teisių perleidėjui (pardavėjui) suteiktų teisę kreiptis į teritorinį registratorių teikti prašymą dėl kito asmens nuosavybės teisių registravimo į perleistą turtą.

Taip pat Komisija skundžiamame sprendime atkreipė pareiškėjo dėmesį ir į Nuostatų 28 punktą, numatantį, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše gali bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis. Atsižvelgiant į tai, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-219-299/2017, H. K., gim. (duomenys neskelbtini) pripažintos asmeninės nuosavybės teisės į Tvartą ir Sandėlį po H. K., gim. (duomenys neskelbtini) mirties, tai šiuo atveju prašymą dėl nuosavybės teisių įregistravimo pateikus proceso, kurio metu buvo priimtas Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimas, dalyviui (pareiškėjas nebuvo šio proceso dalyvis), įregistruojant turto įgijėjo nuosavybės teises būtų išregistruojamos ir perleidėjo (pareiškėjo) nuosavybės teisės. Komisija Skundžiamame sprendime pareiškėjui papildomai nurodė būdą, kaip neteismine tvarka jis galėtų pasiekti pageidaujamo rezultato, tačiau visiškai neaišku, kodėl pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, šiuo būdu nesinaudoja.

Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes. Tiek Teritorinio registratoriaus, tiek Komisijos sprendimai pripažintini pagrįstais ir teisėtais, todėl juos naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Netenkinus minėtų reikalavimų, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas - priimti naują sprendimą – išregistruoti K. K. vardu neteisėtai neišregistruotus nekilnojamojo turto objektus.

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, jis neįgyja teisės reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjui išaiškinama, kad jis turi teisę neteisimine tvarka kreiptis į Šilutės rajono apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-219-299/2017 proceso dalyvį, kad šis pateiktų prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dėl H. K., gim. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių įregistravimo ir atitinkamai pareiškėjo nuosavybės teisių į Tvartą ir Sandėlį išregistravimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo K. K. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimų panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo.

Atmesti pareiškėjo K. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.