Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjui V. B., atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei šios institucijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiajai specialistei Martynai Lukauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.2. Dėl neteisėtų prašančiosios valstybės veiksmų

Remiantis kartu su raštu Nr. (23.1-08)-RNAV-7692 pateiktu VFR tarnybos prašymu vykdyti reikalavimą ir / arba imtis prevencinių priemonių (toliau – ir Prašymas) galima preziumuoti, kad pareiškėjo tariama mokėtina suma kildinama iš įvykio, susijusio su pareiškėjo buvusiu darbu ir darboviete. Prašyme nurodoma, kad pareiškėjas nesumokėjo tabako akcizo mokesčių už įvykį, įvykusį 2009 m. birželio 18 d. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2009 m. dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, paprastai veždavo maisto produktus iš Lietuvos į Airiją. Viename iš eilinių reisų, 2009 m. birželio 18 d. vežant maisto produktus iš Lietuvos į Airiją, Kylyje, muitinės patikros poste, buvo patikrintas pareiškėjo vairuojamas krovininis automobilis ir paaiškėjo, kad maisto produktų pakuotėse buvo paslėptos kontrabandinės cigaretės, apie tai, pasak pareiškėjo, jis nežinojo (jos buvo labai profesionaliai paslėptos, todėl net kraunant pakuotes į krovininį automobilį nekilo jokio įtarimo, kad pakuotėse gali būti kažkas daugiau negu oficialiai vežami maisto produktai). Tai, kad cigaretės buvo paslėptos itin profesionaliai, liudija ir faktas, jog pareigūnai cigaretes aptiko tik nuosekliai apieškoję, t. y. išardę maisto produktų pakuotes. Pareiškėją tą pačią dieną apklausė Vokietijos policijos pareigūnai, vėliau jis buvo paleistas, pažadėta, kad bus informuotas apie tolimesnę eigą. Pareiškėjas po šio įvykio kurį laiką dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau apie 2009 m. birželio 18 d. įvykį daugiau nieko nežinojo: niekas nepranešė apie tai, kas elgėsi neteisėtai, į krovinį įdėjęs kontrabandinių cigarečių, pareiškėjui nežinoma, ar kas nors buvo nubaustas dėl neteisėto cigarečių vežimo, ar buvo atlikti tyrimai, iškeltos bylos, o galbūt tokia byla galėjo būti iškelta net pareiškėjui. Taigi, daugiau kaip 6 m. iki skundžiamo sprendimo gavimo negavo jokios informacijos, būtent todėl nesuprantama, kodėl pareiškėjas, kurio pagrindinės darbo funkcijos buvo prekių pervežimas iš vienos vietos į kitą, VFR tarnybos nuomone, turi sumokėti akcizą už nelegaliai krovinyje paslėptas cigaretes, nors nei vežti maisto produktai, nei tuo labiau cigaretės nebuvo pareiškėjo nuosavybė, o apie nelegaliai paslėptas cigaretes pareiškėjas nieko nežinojo ir negalėjo žinoti. Teigtina, jog prašančioji valstybė, t. y. Vokietijos kompetentinga institucija, neatliko jokių veiksmų, kad pareiškėjui, kaip tariamam akcizo mokėtojui, būtų tinkamai pranešta apie jo atžvilgiu pradėtas vykdyti ir / ar vykdomas, apskaičiuojant mokėtinus mokesčius, apie priimtus procesinius sprendimus. Pažymėtina, kad pareiškėjui nebuvo įteiktas joks dokumentas, leidžiantis išieškojimo vykdymą Vokietijoje, kurio pagrindu pareiškėjas galėtų numanyti, kad iš jo bus vykdomas išieškojimas, dėl to pareiškėjui nesuteikta galimybė pasinaudoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teise į teisingą klausimo dėl teisių ir pareigų nagrinėjimą ir 13 straipsnyje įtvirtinta teise ginti savo pažeistas teises, reiškiant pretenzijas / ginčijant pradėtas ir / ar vykdomas procedūras, priimtus procesinius sprendimus prašančioje valstybėje.

2.3. Dėl skundžiamo rašto neteisėtumo it nepagrįstumo

2.3.1. Skundžiamas raštas turi atitikti visus individualaus / administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Individualaus administracinio akto turinio reikalavimai susiję su teisinio santykio, kuriam taikomas šis aktas, esme ir asmens, kuriam adresuotas šis aktas, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę. Esant šiam individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo ryšiui, pagrįstumo reikalavimo nesilaikymas kartu lemia ir akto neteisėtumą. Skundžiamas raštas yra nepagrįstas, jame nenurodytos jokios faktinės aplinkybės, lėmusios jame išvardytų teisės normų taikymą. Aiškumo reikalavimas taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad, nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų, neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija yrą taikytos tinkamai; kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu. Skundžiamas raštas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų pagrįstumo, teisėtumo, aiškumo reikalavimų, nes jame nenurodytos jokios faktinės aplinkybės, įpareigojimas sumokėti atitinkamo dydžio akcizo mokestį yra visiškai nemotyvuotas, neaišku, kokiu pagrindu kildinamas reikalavimas, kaip jis yra apskaičiuotas bei panašios aplinkybės.

2.3.2. Be to, skundžiamas raštas neatitinka gero valdymo principo. Pažymėtina, kad pareiškėjas su medžiaga, kurios pagrindu priimtas raštas Nr. (23.1-08)-RNAV-7692, buvo supažindintas tik po jo priėmimo, t. y. prieš priimant šį sprendimą pareiškėjui nesuteikta teisė būti išklausytam, neleista pateikti paaiškinimus bei apsiginti nuo pat mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūros pradžios.

2.3.3. Nėra aišku, ar šis Prašymas apskritai buvo surašytas dėl pareiškėjo: nors Prašyme teisingai nurodyti pareiškėjo vardas ir pavardė, tačiau gyvenamosios vietos adresas neatitinka tikrosios gyvenamosios vietos adreso (pareiškėjas registruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), o Prašyme nurodytas adresas – (duomenys neskelbtini). Nors Prašyme vienareikšmiškai nurodyta, kad Vokietijos institucijai žinomas pareiškėjo adresas, tačiau jų nurodytoje gatvėje jis negyvena, nėra ten registruotas ir neturi jokio nekilnojamojo turto. Tokia netiksli informacija bei kitos paminėtos faktinės aplinkybės kelia abejones, ar Prašymas tikrai buvo surašytas pareiškėjo atžvilgiu ir taikytinas būtent jam.

2.4. Dėl senaties termino

Prašyme įvykdyti reikalavimą nurodyta, kad data, nuo kurios leidžiamas išieškojimo vykdymas, yra 2011 m. gegužės 31 d., todėl senaties terminas baigiasi 2017 m. gruodžio 12 d. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracine byla Nr. A756-183/2008), nurodo, kad, jo nuomone, Vokietijos kompetentinga institucija, kreipdamasi į kompetentingą Lietuvos Respublikos instituciją dėl akcizo mokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo, privalėjo pateikti tokius dokumentus (informaciją), iš kurių būtų galima aiškiai nustatyti, ar nėra suėjęs 5 m. senaties terminas (Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau pareiškėjui nebuvo pateikti jokie dokumentai (pavyzdžiui, Vokietijos kompetentingos institucijos sprendimo dėl akcizo mokesčio išieškojimo kopija), kurių pagrindu būtų galima aiškiai nustatyti, ar Prašyme nurodytos leidimo vykdyti išieškojimą ir senaties termino datos yra teisingos.

2.5. Dėl beviltiškumo sumokėti reikalaujamą sumą

Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nurodo, kad atsakovė, tenkindama Prašymą, visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo socialinę ir ekonominę padėtį, o pareiškėjas neturėjo galimybės pats pranešti VMI apie tokią savo padėtį, nes, kaip minėta, su medžiaga, kurios pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas, buvau supažindintas tik po jo priėmimo. Tenkinant Prašymą visiškai neatsižvelgta į tai, kad pareiškėjas nepajėgs sumokėti tokios sumos ir kad ji traktuotina kaip beviltiška. Šiuo metu pareiškėjo darbo užmokestis (neatskaičiavus mokesčių) tesiekia apie 500 Eur per mėnesį, o šeimoje auga 3 vaikai, kuriuos su žmona auga ir išlaiko, be to, pareiškėjas daugiau neturi jokio kito turto, kuriuo galėtų padengti reikalavimą. Akivaizdu, kad pareiškėjo ekonominė (socialinė) padėtis yra sudėtinga, o padengti 84 179, 08 Eur reikalavimą jis neturi jokių galimybių, taigi, VMI turėjo taikyti MAĮ 113 straipsnį ir pripažinti mokestinę prievolę beviltiška.

II

1. Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administratorių (kompetentingų institucijų) prašymai dėl pagalbos, išieškant mokestines nepriemokas, nagrinėjami ir vykdomi pagal Įstatyme nustatytą tvarką. VMI 2015 m. rugsėjo 29 d. gautas VFR tarnybos prašymas vykdyti reikalavimą Nr. DE_LT_15044542015_20151203G1_20150928_c_RR.xml byloje RK-0000-084833-07-2011-6200 kartu su 2015 m. rugsėjo 28 d. Suvienodintu dokumentu Nr. DE_15044542015_20150928_UIPE_1.xml, kuriame leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, išieškoti iš V. B. 84 639,08 Eur (tabako akcizų) mokesčio ir su juo susijusių sumų skolą. Prašymas pateiktas vadovaujantis 2010 m. kovo 16 d. Tarybos Direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusios su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (toliau – ir Direktyva 2010/24/ES) bei 2011 m. lapkričio 18 d. Komisijos įgyvendinimo Reglamentu, kuriame nustatomos išsamios taisyklės, susijusios su tam tikromis Tarybos direktyvos 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis, nuostatomis Nr. 1189/2011 (toliau – ir Reglamentas). Būtent šių dokumentų gavimas yra pagrindas vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo. Remiantis Įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje, todėl VMI privalės pradėti išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo.

2. VMI pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), registruotu laišku išsiuntė skundžiamą raštą, informavo pareiškėją apie gautą Prašymą ir pranešė, kad per 30 dienų nuo sprendimo gavimo dienos nesumokėjus mokestinės nepriemokos, ji bus išieškoma iš pareiškėjo banko sąskaitose esančių lėšų. Pareiškėjas informuotas, kad VFR tarnybos prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta, vadovaujantis Vokietijos Federacinės Respublikos įstatymais, pateikiant skundą Vokietijos Federacinės Respublikos įstaigai. Kaip priedai buvo pateiktos VFR tarnybos prašymo vykdyti reikalavimą Nr. DE_LT_15044542015_20151503G1_20150928_c_RR.xml suvienodinto dokumento ir 2015 m. rugsėjo 28 d. Suvienodinto dokumento Nr. DE_15044542015_20150928_UIPE_1.xml popierinės kopijos. Korespondencijos, t. y. 2015 m. spalio 20 d. rašto Nr. (23.1-08)-RNAV-7692 su priedais įteikti nepavyko, 2015 m. lapkričio 27 d. grįžo siuntėjui neįteikta siunta su Lietuvos pašto atžyma. VMI interneto tinklalapio paskyroje „Mano VMI“ 2015 m. lapkričio 30 d. paskelbtas viešas skelbimas, kuriame nurodoma atsiimti paminėtus dokumentus. Vadovaujantis MAĮ 164 straipsnio 5 dalimi, dokumentai laikomi įteiktais dokumento paskelbimo dieną.

2015 m. gruodžio 7 d. pareiškėjui kartu su lydraščiu Nr. (23.1-08) RNA-45268 jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) registruotu paštu išsiųstas VMI viršininko 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 491-30 išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą (toliau – ir sprendimas Nr. (23.31-08) 491-30), 2015 m. gruodžio 11 d. pareiškėjo ankstesnės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) kartu su lydraščiu Nr. (23.1-08) RNA-46338 dar kartą išsiųstas sprendimas Nr. (23.31-08) 491-30. Sprendimas Nr. (23.31-08) 491-30 vykdymui antstoliams nėra pateiktas.

Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 17 d. atvyko į VMI padalinį Kaune ir atsiėmė raštą Nr. (23.1-08)-RNAV-7692 su pridedamais dokumentais.

3. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad nėra aišku, ar VFR tarnybos prašymas surašytas dėl pareiškėjo, nes nors ir teisingai nurodyti jo vardas ir pavardė, tačiau gyvenamosios vietos adresas neatitinka tikrosios jo gyvenamosios vietos adreso. Pareiškėjas nuo 2009 m. sausio 19 d. iki 2011 m. gegužės 25 d. gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), todėl nesutinkama su pareiškėjo argumentu, kad raštas Nr. (23.1-08)-RNAV-7692 neatitinka individualiam aktui keliamų pagrįstumo, teisėtumo, aiškumo reikalavimų, nes jame nurodyta, kam jis adresuotas, nurodoma pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta, kokiu klausimu jis siunčiamas, kokių veiksmų bus imamasi ateityje, pateikiama papildoma informacija dėl Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos sprendimo ginčijimo ir siunčiamo sprendimo apskundimo tvarka, pateikiamos Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos išduotų dokumentų popierinės kopijos. Be to, VMI nėra pradėjusi Prašyme ir Suvienodintame dokumente nurodytos mokesčio skolos išieškojimo, o raštas Nr. (23.1-08)-RNAV-7692 yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.

4. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad pagal Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą Vokietijos kompetentinga institucija, kreipdamasi į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją, privalėjo pateikti dokumentus (informaciją), iš kurios būtų galima aiškiai nustatyti, ar nėra suėjęs 5 m. senaties terminas.

Suvienodintame dokumente Nr. DE_15044542015_20150928_UIPU_1.xml nurodyta, kad išieškojimo vykdymas leidžiamas nuo 2011 m. gegužės 31 d., pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad pirminis dokumentas, kurio pagrindu apskaičiuoti mokesčiai, buvo ginčytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje nuo reikalavimo nustatymo datos iki Suvienodinto dokumento pateikimo, nėra suėjęs 5 m. senaties terminas nuo datos, kada leidžiamas išieškojimo vykdymas, t. y. 2011 m. gegužės 31 d., todėl VMI neturėjo teisinio pagrindo taikyti Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

5. Mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą gali būti pripažinta beviltiška, kai netikslinga ją išieškoti dėl sunkios fizinio asmens padėties. Mokesčių mokėtojų mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiška, jos revizavimo bei apskaitos tvarką nustato VMI viršininko 2004 m. gegužės 12 d. įsakyme Nr. VA-92 patvirtintos Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, jos revizavimo bei apskaitos taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Sunkią asmens ekonominę (socialinę) padėtį liudijančios aplinkybės turi būti patvirtintos kompetentingų institucijų išduotais dokumentais, patvirtinančiais, jog fizinis asmuo yra sulaukęs pensinio amžiaus, yra neįgalusis (kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme), jam reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą. Vien tik asmens priklausymas išvardytoms socialinės padėties asmenų grupėms negali būti pagrindu pripažinti jo mokestinę nepriemoką beviltiška; būtina įvertinti ir tokio asmens ekonominę padėtį, t. y. surinkti duomenis apie asmens ir jo šeimos gaunamas pajamas bei turimą turtą, nustatyti, ar asmuo (jo šeima) turi pajamų (ar turto), iš kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, galėtų būti išieškota mokestinė nepriemoka. Pagal Taisyklių 11.1 punktą asmens, jo sutuoktinio ir kitų šeimos narių mėnesio pajamos (jų sumos vidurkis per mėnesį einamaisiais metais arba per paskutinius 6 mėn., atskaičiavus išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas), skaičiuojant vienam šeimos nariui, neviršija 80 proc. minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiškėjas mokesčių administratoriui nėra pateikęs prašymo ir privalomų pateikti dokumentų dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, todėl apreiškėjo argumentas dėl prašomos išieškoti sumos pripažinimo beviltiška yra nepagrįstas.

6. Pareiškėjas, gavęs raštą Nr. (23.1-08)-RNAV-7692, galėjo įgyvendinti savo teisę skųsti Prašyme ir Suvienodintame dokumente nurodytos mokesčio skolos išieškojimą, pateikdamas skundą kompetentingai Vokietijos įstaigai. Pagal Įstatymo 12 straipsnį Lietuvos Respublikos institucija sustabdyti arba nutraukti išieškojimą gali tik gavusi prašančiosios institucijos pranešimą apie prašymo vykdyti išieškojimą pakeitimą arba jo atsiėmimą su nurodytais motyvais. Taigi, net jeigu skundžiamas informacinio pobūdžio raštas ir būtų panaikintas, VMI vis tiek privalėtų pradėti vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo Prašyme ir Suvienodintame dokumente nurodytais pagrindais.

7. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, taip pat (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymuose saugomiems interesams, teisėtumo. Sisteminis ABTĮ vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje; kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT administracinės bylos Nr. AS552-749/2013, Nr. AS502-356/2014).

Šiuo atveju VMI 2015 m. spalio 20 d. informacinio pobūdžio raštas Nr. (23.1-08)-RNAV-7692 pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl šis raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pažymėtina, kad VMI viršininkas 2015 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 491-30, kuris pareiškėjui išsiųstas kartu su 2015 m. gruodžio 7 d. lydraščiu Nr. (23.1-08) RNA-45268 ir 2015 m. gruodžio 11 d. lydraščiu Nr. (23.1-08) RNA-46338. VMI neturi duomenų, kad pareiškėjas šį sprendimą skundė ABTĮ nustatyta tvarka.

III

2. Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė šios institucijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Martyna Lukauskaitė (2016 m. rugsėjo 2 d. įgaliojimas dėl atstovavimo Nr. (1.27-04-2)-117-179 (b. l. 68)) rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1.1. VMI gavo VFR tarnybos prašymą vykdyti reikalavimą Nr. DE_LT_15044542015_20151203G1_20150928_c_RR.xml byloje RK-0000-084833-07-2011-6200 (kopija (b. l. 33–45)) ir 2015 m. rugsėjo 28 d. Suvienodintą dokumentą, leidžiantį vykdyti reikalavimus, vadovaujantis Tarybos direktyva 2010/24/ES Nr. DE_15044542015_20150928_UIPE_1.xml (kopija (b. l. 46–48)), kuriame leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, išieškoti iš V. B., gim. (duomenys neskelbtini) (adresas ž (duomenys neskelbtini)), 84 179,08 Eur tabako akcizų ir susijusių sumų skolą (laikotarpis – 2009 m. birželio 18 d., reikalavimo nustatymo data ir data, nuo kurios leidžiamas išieškojimo vykdymas – 2011 m. gegužės 31 d.)

1.2. VMI 2015 m. spalio 20 d. rašte Nr. (23.1-08)-RNAV-7692 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš V. B., vykdant užsienio valstybės prašymą“, be kita ko, nurodė (b. l. 49):

1.2.1. VMI 2015 m. rugsėjo 29 d. gautas Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos prie Hanoverio centrinės muitinės prašymas išieškoti iš pareiškėjo 84 179,08 Eur akcizų mokesčio ir su juo susijusių sumų bei su prašymu susiję dokumentai. Prašymas pateiktas, vadovaujantis Direktyva 2010/24/ES ir Reglamentu.

1.2.2. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos neįvykdys mokestinės prievolės, ji bus išieškoma iš pareiškėjo kredito (mokėjimo) įstaigų sąskaitose esančių lėšų ar / ir turto, sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą pateikus įvykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Įstatymo 11 straipsniu, nuo užsienio valstybės kompetentingos institucijos prašomų išieškoti mokesčių MAĮ nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai, jie pridedami skaičiuoti nuo prašymo išieškoti VMI gavimo dienos.

1.2.3. VFR tarnybos prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta, vadovaujantis Vokietijos Federacinės Respublikos įstatymais, pateikiant skundą kompetentingai Vokietijos Federacinės Respublikos įstaigai.

1.3. Pareiškėjui siųstas raštas Nr. (23.1-08)-RNAV-7692 buvo grąžintas, neįteikus siuntos (b. l. 50), todėl „Mano VMI“ 2015 m. lapkričio 30 d. paskelbtas viešas skelbimas, kuriame nurodoma atsiimti raštą (b. l. 51).

1.4. VMI viršininkas, vadovaudamasis, be kita ko, VFR tarnybos prašymu vykdyti reikalavimą Nr. DE_LT_15044542015_20151203G1_20150928_c_RR ir Suvienodintu dokumentu, leidžiančiu vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, Nr. DE_15044542015_20150928_UIPE_1, 2015 m. gruodžio 7 d. sprendime Nr. (23.31-08) 491-30 išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą nusprendė MAĮ nustatyta tvarka išieškoti iš pareiškėjo 84 610,68 Eur (b. l. 52; prievolių ataskaita (b. l. 53)).

1.5. Pareiškėjui sprendimas Nr. (23.31-08) 491-30 siųstas su 2015 m. gruodžio 7 d. lydraščiu Nr. (23.1-08) RNA-45268 jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) ir su 2015 m. gruodžio 11 d. lydraščiu Nr. (23.1-08) RNA-46338 – pareiškėjo ankstesnės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 54, 55).

1.6. Pareiškėjas nuo 2009 m. sausio 19 d. iki 2011 m. gegužės 25 d. gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. gegužės 25 d. – adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 56).

1.7. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2015 m. gruodžio 28 d. sprendime Nr. 2R-298(4R-749) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“ atsisakė priimti nagrinėjimui pareiškėjo skundą dėl VMI rašto dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, vykdant užsienio valstybės prašymą, kaip nežinybingą, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjas šiuo klausimu galėtų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 67).

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą sprendžiama, ar Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. spalio 20 d. raštas Nr. (23.1-08)-RNAV-7692 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš V. B., vykdant užsienio valstybės prašymą“ (b. l. 49) yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo vertinimu, šis raštas yra administracinis aktas, skųstinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (jame tai yra nurodyta): šio rašto antroje pastraipoje yra aiškiai nurodomas įpareigojimas pareiškėjui geruoju įvykdyti mokestinę prievolę per nurodytą terminą, taip pat išaiškinamos tokio įpareigojimo nevykdymo pasekmės.

Tačiau, teismo vertinimu, šis aktas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo abejonės dėl mokestinės prievolės, kilusios Vokietijos Federacinėje Respublikoje, turinio nėra šio administracinio ginčo dalyku, nes rašte Nr. (23.1-08)-RNAV-7692 paaiškinta, jog Vokietijos Federacinės Respublikos tarnybos prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta, vadovaujantis Vokietijos Federacinės Respublikos įstatymais, pateikiant skundą kompetentingai Vokietijos Federacinės Respublikos įstaigai. Pareiškėjo argumentai, kad raštas Nr. (23.1-08)-RNAV-7692 nėra aiškus, kad jo gyvenamosios vietos adresas nurodytas netiksliai, kad pareiškėjas su medžiaga, kurios pagrindu priimtas raštas Nr. (23.1-08)-RNAV-7692, buvo supažindintas tik po jo priėmimo, t. y. prieš priimant šį sprendimą pareiškėjui nesuteikta teisė būti išklausytam, neleista pateikti paaiškinimus bei apsiginti nuo pat mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūros pradžios, nėra tokio pobūdžio, kurie įgalintų teismą panaikinti skundžiamą administracinį aktą. Teismo vertinimu, skundžiamas aktas yra visiškai aiškus, be to, pareiškėjas nuo 2009 m. sausio 19 d. iki 2011 m. gegužės 25 d. gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 56), todėl nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad raštas Nr. (23.1-08)-RNAV-7692 neatitinka individualiam aktui keliamų pagrįstumo, teisėtumo, aiškumo reikalavimų, nes jame nurodyta, kam jis adresuotas, nurodoma pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta, kokiu klausimu jis siunčiamas, kokių veiksmų bus imamasi ateityje, pateikiama papildoma informacija dėl Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos sprendimo ginčijimo ir siunčiamo sprendimo apskundimo tvarka, pateikiamos Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos išduotų dokumentų popierinės kopijos. Pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjas su medžiaga, kurios pagrindu priimtas raštas Nr. (23.1-08)-RNAV-7692, buvo supažindintas tik po jo priėmimo, t. y. prieš priimant šį sprendimą pareiškėjui nesuteikta teisė būti išklausytam, neleista pateikti paaiškinimus bei apsiginti nuo pat mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūros pradžios, yra teisiškai bereikšmiai, nes raštas Nr. (23.1-08)-RNAV-7692 nustato pareigą mokestinę prievolę, kuri nustatyta Vokietijoje, įvykdyti geruoju. Be to, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad pagal Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą Vokietijos kompetentinga institucija, kreipdamasi į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją, privalėjo pateikti dokumentus (informaciją), iš kurios būtų galima aiškiai nustatyti, ar nėra suėjęs 5 m. senaties terminas. Suvienodintame dokumente Nr. DE_15044542015_20150928_UIPU_1.xml nurodyta, kad išieškojimo vykdymas leidžiamas nuo 2011 m. gegužės 31 d., pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad pirminis dokumentas, kurio pagrindu apskaičiuoti mokesčiai, buvo ginčytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje nuo reikalavimo nustatymo datos iki Suvienodinto dokumento pateikimo, nėra suėjęs 5 m. senaties terminas nuo datos, kada leidžiamas išieškojimo vykdymas, t. y. 2011 m. gegužės 31 d., todėl VMI neturėjo teisinio pagrindo taikyti Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Be to, teismas ex officio įvertina ir VMI 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 491-30 (b. l. 52) teisėtumą ir pagrįstumą, padarydamas išvadą, kad šis sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis (VFR tarnybos prašymu vykdyti reikalavimą Nr. DE_LT_15044542015_20151203G1_20150928_c_RR ir Suvienodintu dokumentu, leidžiančiu vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, Nr. DE_15044542015_20150928_UIPE_1), taip pat teisės aktų normomis, jo naikinti taip pat nėra jokio teisinio pagrindo.

3. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad yra beviltiška sumokėti nurodytą sumą. Teismas paaiškina pareiškėjui, kad šio prašymo mokesčių administratorius nesprendė, pareiškėjas su tokiu prašymu gali kreiptis į mokesčių administratorių, todėl teismas, peršokdamas mokesčių administratoriaus administracinę kompetenciją, šio klausimo tenkinti negali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.