Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi, skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. VDI-ANR­_N-282-2023 (ROIK: 23203962149).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valdemaras M. V. darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste ir/arba – VDI, Darbo inspekcija, Institucija) 2023 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-828-2023 (toliau ir - nutarimas) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, jam skirta administracinė nuobauda – 1 000 EUR bauda. Nutarime nurodyta, kad V. M., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi/atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, o būtent: esant darbo sutarties požymiams leido įmonėje vairuotojų pareigose dirbti: nuo 2022 m. liepos 18 d. 5.20 val. iki 2023 m. vasario 11 d. 00.00 val. Baltarusijos Respublikos piliečiams P. S., gim. 1991 m. lapkričio 3 d., D. P., gim. (duomenys neskelbtini)., S. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), D. U., gim. (duomenys neskelbtini)., V. S., gim. (duomenys neskelbtini). Teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė darbo sutarčių ir nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinei įstaigai apie aukščiau nurodytų darbuotojų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis bei UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą padarydamas ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. M. palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad visi tie asmenis, kuriems buvo patikėti automobiliai, išskyrus A. S. nėra jam ir įmonei žinomi. Automobilį jie vairavo be jo žinios, tai buvo pilnai įmonės darbuotojo iniciatyva, ką jis ir parašė savo pasiaiškinime. Tiek įmonė, tiek jis, jokių tikslų nelegaliai įdarbinti arba naudotis nelegaliai darbuotojais neturėjo. Tachografų duomenis jie kiekvieną kartą parsisiunčia, bet kadangi jie yra užkoduoti, visa informacija nebuvo iškoduojama ir tikrinama, tiesiog saugo ją, kaip reikalauja transporto inspekcija. Jeigu iš karto būtų pastebėta, kad naudoja automobilius be jų žinios, tai tam dalykui būtų užkirstas kelias, kadangi įmonė dirba 9 metus ir tai buvo visiška staigmena ir netikėtumas visai įmonei. Jie žinojo, kada A. S. išvažiuoja į reisą ir kiek dienų dirba, jo darbo laiko apskaitai tachografo duomenys nereikalingi. Pas juos visi vairavimai, važiavimai buvo labai trumpi, kiekviena mašina per mėnesį padaro ne daugiau 500 km. Jų automobiliai nevažiuoja į Europą, nevažiuoja toli. Važiuoja tik iki sienos ir atgal, beveik visi pakrovimai vyksta Lietuvoje. Dėl to buvo labai lengva ir paprasta žinoti, kada išvažiuoja ir grįžta vairuotojas, toks buvo darbo principas. Kas dėl nelegalių darbuotojų, tai net jeigu teoriškai ir būtų jiems mokamas atlygis, tai nežino, kuo jis būtų naudingas įmonei. Supranta, jeigu vairuotojas išvažiuotų į tolimą reisą ir jam reikėtų sumokėti nemažai pinigų, bet tokiose reisuose tikslo keisti žmogų, kuriam yra mokami pinigai, net teoriškai nelabai suprastų tikslo. Pripažįsta, kad netinkamai kontroliavo darbą, nes yra duomenys byloje, kurių paneigti jis negali. Sutinka, kad reikia žiūrėti atsakingiau, tuo labiau, kad tie nelegalus darbuotojai deda į tachografus savo korteles. Jeigu jis žinotų, tai ateitų tas laikas, kai duomenys būtų išaiškinti. Tie vairuotojai taip darydavo, kad nebūtų patikrinti kelių policijos, transporto inspekcijos. Mano, kad buvo nepakankamai kontrolės, buvo galvota, kad važiuoja transportu A. S.. Nebūtinai vairuotojai naudodavo tik A. S. kortelę. Jo duomenimis dažniausia išvažiuodavo pats A. S. ir, kaip suprato, kad jis naudojo kaip sienos kirtimui, nes pagrindinis darbas buvo stovėjimas eilėse ir sienos kirtimas. Darbuotojas ir savaitę laiko gali būti komandiruotėje, bet apskaitai tachografas nereikalingas. Tachografo kontrolė, tai darbo ir poilsio režimo kontrolė, t. y. kiek turi važiuoti, kiek turi ilsėtis pagal nustatytas taisykles. Tuo tarpu darbo užmokesčio apskaita vykdoma pagal komandiruojamų dienų skaičių. Kada žmogus išvyksta į reisą, kiek važiuoja, jie nustato pagal dienas. Pavyzdžiui, pirmadienį išvažiuoja ir penktadienį grįžta, tada paskaičiuoja, kiek jis dienų buvo Lietuvoje, kiek Baltarusijoje. Vairuotojas, sugrįžęs priduoda dokumentus ir įmonė apskaičiuoja.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, tai pat numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Darbo sutarties sąvoka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais, įtvirtinta DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje.

Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos A. T. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25-942/2018, 2AT-19-2013).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis numato, jog bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla butų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3284/2011).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad administracinio nusižengimo padarymo momentu V. M. ėjo UAB „Didneriai“ vadovo pareigas, nėra ginčo ir dėl to, kad laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 18 d. iki 2023 m. vasario 11 d. P. S., D. P., S. V., A. K., D. U. ir V. S. vežė krovinius tarptautiniais maršrutais, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną su UAB „Didneriai“ transporto priemonėmis SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad būtų pavedęs atlikti darbo organizavimo funkcijas UAB (duomenys neskelbtini) kokiam nors įmonės darbuotojui, todėl darytina išvada, kad būtent V. M. buvo atsakingas už darbuotojų priėmimą ir atleidimą iš darbo, darbo organizavimą įmonėje taip, kad laiku būti išsiųsti pranešimai valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų įdarbinimą. Spręstina, kad VDI, priimdama skundžiamą nutarimą, pagrįstai nusprendė, jog V. M. yra tinkamas subjektas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjamu atveju Valstybinė darbo inspekcija, tirdama nelegalaus darbo atvejį, rėmėsi tik rašytiniais įrodymais – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės migracijos skyriaus (toliau – ir Migracijos skyrius) 2023 m. vasario 28 d. pateikta informacija, ir galimai nelegaliai dirbusių asmenų paaiškinimų byloje nėra. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog visi Migracijos skyriaus rašte nurodyti asmenys yra Baltarusijos Respublikos piliečiai, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, taip pat nebuvo pateikta jų kontaktinių duomenų, o susižinojimas su Baltarusijos Respublika pastaruoju metu yra ypatingai apsunkintas. Be to, pažymėtina, kad teismas taip pat ėmėsi visų įmanomų priemonių nustatyti P. S., D. P., S. V., A. K., D. U. ir V. S. buvimo vietą, gauti kontaktinius duomenis ir iškviesti į teismą tikslu apklausti liudytojais. 2023 m. birželio 7 d. buvo užklausta Migracijos skyriaus apie turimus minėtų asmenų duomenis ir asmens dokumentų kopijas, tačiau Migracijos skyrius pateikė tik V. S. asmens dokumento kopiją ir duomenis apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Asmeniui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųstas šaukimas grįžo neįteiktas, nusiuntus šaukimą elektroniniu paštu, asmuo jo gavimo nepatvirtino, nurodytu telefonu neatsiliepė. Kitų asmenų - P. S., D. P., S. V., A. K., D. U. taip pat nepavyko apklausti liudytojais, kadangi jie šaukimų, siųstų elektroniniu paštu nepriėmė/nepatvirtino gavimo, nurodytais telefonais neatsiliepė, jų asmens kodų teismui sužinoti nepavyko. Taip pat buvo imtasi priemonių tiesiogiai ar vaizdo konferencijos būtų apklausti UAB (duomenys neskelkbtini) darbuotoją A. S., kuris pareiškėjo paaiškinimais, savavališkai leido vairuoti jam patikėtas transporto priemones tretiesiems asmenims, tačiau A. S. iš pradžių elektroniniu paštu ir telefonu teismui nurodė, jog yra patyręs traumą, gydosi gyvenamojoje vietoje Baltarusijos Respublikoje ir atvykti negali, vėliau telefonu nebeatsiliepė, elektroniniu paštu siunčiamų pranešimų gavimo nepatvirtino.

Įvertinęs minėtas aplinkybes ir konstatavus, jog visos priemonės nustatyti liudytojų kontaktinius duomenis bei apklausti juos apie bylos aplinkybes buvo išnaudotos, tačiau rezultatų nedavė, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės gali būti vertinamos tik remiantis rašytiniais įrodymais, esančiais byloje.

Pareiškėjas savo skundą grindžia ir nutarimą panaikinti bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti prašo iš esmės tuo, kad jis nieko nežinojo apie tai, jog bendrovės darbuotojas A. S. savavališkai leido kitiems asmenims vairuoti jam patikėtas įmonei priklausančias transporto priemones, todėl jis su nutarime nurodytais asmenimis dėl darbo nesitarė, atlyginimo jiems nemokėjo, jie įmonės labui nedirbo, todėl jokių darbo santykių nebuvo, taip pat nėra jo kaltės, kaip būtino nusižengimo sudėties požymio, jis negali atsakyti dėl civilinių santykių, susiklosčiusių tarp kitų asmenų.

Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi, kaip minėta, sutinkamai su Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio nuostatomis, būtent bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, atsako už įmonės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstaigos vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai. Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kai šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti. Įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3202/2011, N575-704/2012).

Pastebėtina, kad Pareiškėjas neginčija, jog P. S., D. P., S. V., A. K., D. U. ir V. S. vairavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias transporto priemones ir kirto Lietuvos Respublikos sieną, veždami krovinius. Tą patvirtina, be kita ko, Migracijos skyriaus raštas, CMR važtaraščių kopijos ir kita byloje esanti medžiaga.

Nagrinėjamu atveju nutarime nurodyti Baltarusijos Respublikos piliečiai, vairuodami įmonei priklausančius automobilius, valstybės sieną kirto gana ilgu laikotarpiu – nuo 2022 m. liepos 18 d. iki 2023 m. vasario 11 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad P. S., D. P., S. V., A. K., D. U. ir V. S. atliko realų darbą UAB (duomenys neskelbtini) naudai, kuriam yra reikalingi tam tikri gebėjimai ir žinios – vairavo sunkiasvores transporto priemones, o UAB (duomenys neskelbtini) vadovas savo neveikimu leido jiems tą daryti, kadangi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, įmonė, besiverčianti krovinių pervežimu, privalo nuolat ir periodiškai (kas 3 mėnesius arba kas 28 dienas) tikrinti valdomų transporto priemonių tachografų duomenis. Su įmone nesusiję (pareiškėjo teigimu) asmenys automobiliais naudojosi beveik 7 mėnesius ir, pareiškėjo teigimu, jam apie tai nebuvo žinoma, todėl konstatuotina, kad V. M. netinkamai atliko/neatliko savo, kaip vadovo, pareigos kontroliuoti įmonės veiklą, tikrinti tachografų duomenis, kuriuose atspindėjo, kad automobilius vairavo P. S., D. P., S. V., A. K., D. U. ir V. S., su kuriais įmonė nėra sudariusi darbo sutarčių, tokiu būdu savo neveikimu leido susidaryti situacijai, kai įmonės labui dirbo joje nustatyta tvarka neįdarbinti trečiosios šalies piliečiai.

Pareiškėjas skunde ypatingai akcentuoja, kad jis nežinojo apie A. S. veiksmus, susijusius su leidimu minėtiems asmenims vairuoti UAB (duomenys neskelbtini)transporto priemones ir vežti krovinius, pats su jais nebendravo. Teismas dar kartą primena, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek neatsargiai. ANK 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos A. T. nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-39-648/2016, 2AT-16-489/2023). Taip pat dar kartą pabrėžtina, kad kiti asmenys įmonės transporto priemones vairavo ir krovinius vežė UAB „Didneriai“ naudai net 7 mėnesius, kas neabejotinai rodo ypatingą vadovo aplaidumą ir nerūpestingumą kontroliuojant įmonės darbą ir darbo priemonių panaudojimą.

Nors administracinio nusižengimo byloje nėra nustatytas atlygintinumas santykyje tarp P. S., D. P., S. V., A. K., D. U. ir V. S. ir UAB (duomenys neskelbtini), tačiau teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2068/2011, N575-3202/2011). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 2AT-87-895/2015, 2AT-25-942/2018). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nutarime nurodyti Baltarusijos piliečiai vairuotojų darbą atliko kelis mėnesius, todėl neabejotinai jiems turėjo būti už tai atlyginama.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad P. S., D. P., S. V., A. K., D. U. ir V. S. laikotarpiu 2022 m. liepos 18 d. iki 2023 m. vasario 11 d. atliko realų konkrečios kvalifikacijos – vairuotojų darbą, dirbo UAB (duomenys neskelbtini) naudai, kadangi vežė įmonės krovinius pagal išrašytus CMR važtaraščius - užsakymus. Atsižvelgiant į tai, kad su minėtais asmenimis nebuvo sudarytos darbo sutartys ir apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta Sodrai įstatymų nustatyta tvarka, tarp darbo santykių šalių susiklostę santykiai pagrįstai Nutarime kvalifikuoti kaip nelegalus darbas. Teismas taip pat daro išvadą, kad Nutarime teisėtai ir pagrįstai nustatyta, jog Pareiškėjas neužtikrino ir nekontroliavo, kad bendrovės transporto priemones asmenims būtų leista vairuoti ir krovinius vežti, tai yra dirbti bendrovės naudai, tik sudarius su jais darbo sutartis ir pranešus Sodros teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jų numatytos darbo pradžios, dėl to jie Nutarime nurodytu laikotarpiu dirbo nelegaliai UAB (duomenys neskelbtini) naudai.

ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų dydį. ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios nuobaudos skyrimo taisykles, numato, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu V. M. buvo paskirta nuobaudos minimumą atitinkanti bauda, buvo įvertintos visos nuobaudos individualizavimui reikšmingos aplinkybės, pateikti jų motyvai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. VDI-ANR­_N-282-2023 buvo priimtas surinkus pakankamai patikimų duomenų, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl jame buvo pagrįstai pripažinta, kad V. M. savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta tinkamai individualizuota nuobauda, todėl pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais skundžiamo nutarimo naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio nuostatomis,

nutaria:

V. M. skundą atmesti.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. VDI-ANR­_N-282-2023 (ROIK: 23203962149) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.