- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-13
- Bylos Nr.
- N-444-1018-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00073-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. nutarties A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2010 m. sausio 14 d. nutarimu A. B. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir, nustačius sunkinančią aplinkybę – teisės pažeidimas sukėlė sunkias pasekmes ir didelį turtinį nuostolį (ATPK 35 str. 1 d. 4 p.) paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams. Nuobauda skirta už tai, kad jis, 2009 m. birželio 28 d., apie 13.19 val., vairuodamas automobilį BMW 316, Gariūnų g. – Jočionių g. sankryžoje buvo neatidus ir neatsargus, nesilaikė atstumo nuo priekyje važiavusio ir sustojusio automobilio Ford Excursion, atsitrenkė į jo galinę dalį, o jis nuo smūgio atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį, dėl ko buvo apgadinti automobiliai. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 132 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
A. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties ir paskirti pakartotinę ekspertizę, siekiant išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes – ar pirmas smūgis buvo automobilio Audi A6 į priekyje stovėjusį automobilį BMW 316, ar automobilio BMW 316 į priekyje stovėjusį automobilį Ford Excursion bei patraukti G. T. ir Ž. T. atsakomybėn už melagingų parodymų davimą administracinės bylos tyrimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tik 2010 m. sausio 14 d., t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo eismo įvykio dienos. Nei Institucija, nei teismas nesvarstė administracinės nuobaudos skyrimo terminų pratęsimo klausimo jiems dar nepasibaigus, todėl byla turi būti nutraukta. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės akto išvadomis, kadangi jos yra tik tikėtinos. Apelianto teigimu, ekspertams buvo netinkamai suformuluoti klausimai. Atkreipia dėmesį, kad ant jo automobilio yra likusi tik viena Ford Excursion gale esančio kablio priekabai žymė. Tuo tarpu, jei tikėti ekspertizės išvadomis (kad automobilis BMW į automobilį Ford atsitrenkė 2 kartus), turėtų būti likę 2 susidūrimo su kabliu žymės. Nei ekspertas, nei pareigūnai dėl to nepasisakė. Atkreipia dėmesį, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams pradžioje nekilo abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė apklausti jo nurodytą liudytoją V. V., be to, turėjo skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
A. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad vairuodamas automobilį BMW, atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį automobilį Ford Excursion, o pastarasis nuo smūgio atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį automobilį. Apeliantas savo kaltę neigia motyvuodamas tuo, kad ne jis, o automobilio Audi A6 vairuotojas pirmiausia atsitrenkė į jo vairuotą automobilį BMW ir tik po to jis atsitrenkė į priekyje sustojusį Ford.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotą įvykių seką, t. y. kad visų pirma automobilis BMW, vairuojamas A. B., atsitrenkė į priekyje buvusį Ford, o vėliau į BMW atsitrenkė automobilis Audi A6, dėl ko BMW antrą kartą trenkėsi į priekyje sustojusį Ford, patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktas ekspertizės aktas (b. l. 114-118), liudytojų L. B. (b. l. 72), Ž. T. (b. l. 82), G. T. (b. l. 86), kito atsakomybėn patraukto asmens V. M. (b. l. 97) pirminiai paaiškinimai pareigūnams, G. T. prašymas išmokėti draudimo išmoką (b. l. 101), šių asmenų parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 165-167). Pažymėtina, kad paaiškinimuose liudytojai nuosekliai teigia, jog juto du smūgius, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ekspertų padaryta išvada, jog būtent BMW automobilis pirmas atsitrenkė į automobilį Ford, yra pagrįsta. Teisėjų kolegija, įvertinusi ekspertui suformuluotus klausimus (b. l. 112) sprendžia, kad jie yra aiškūs, tikslūs, leidžiantys visapusiškai įvertinti eismo įvykio kilimo mechanizmą. Aplinkybė, kad pateiktoje ekspertizės išvadoje yra nurodoma tikėtina įvykių seka, nepaneigia šio akto tikrumo ir pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad eksperto išvada yra tik vienas iš byloje surinktų įrodymų, tuo tarpu teismas, priimdamas procesinį sprendimą, vadovaujasi ištirtų įrodymų visuma. Pažymėtina, kad iš byloje esančių automobilio BMW nuotraukų (b. l. 59-60, 116, 139) matyti, kad jo priekis yra visas sudaužytas, be to, ekspertas, įvertinęs šio automobilio apgadinimų pobūdį, padarė išvadą, kad jie padaryti automobiliui BMW du kartus kontaktavus su Ford (b. l. 117). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių fotografijų nematyti (b. l. 116, 139), jog automobilio Ford galinėje dalyje būtų buvęs pritvirtintas kablys priekabai. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl automobilių apgadinimų netinkamo įvertinimo bei dėl naujos teismo ekspertizės skyrimo būtinybės.
Apelianto argumentai dėl liudytojos V. V. apklausos taip pat atmestini – visų pirma, byloje apklausti nukentėjusieji nurodė, jog ši liudytoja eismo įvykio vietoje atsirado praėjus tam tikram laiko tarpui, paties eismo įvykio nematė, apie jos egzistavimą A. B. nenurodė pareigūnams iš karto. Be to, sutinkamai su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įrodinėjimo procesas byloje negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Nagrinėjamuoju atveju surinktų įrodymų visiškai pakanka, todėl šios liudytojos apklausa nebebuvo būtina.
A. B. taip pat nurodo, jog nuobauda jam paskirta praleidus terminus. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė pratęsti nuobaudos skyrimo terminą iki vienerių metų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad 2009 m. gruodžio 18 d. nutarimu Institucijos įgaliotas pareigūnas nuobaudos terminą pratęsė 6 mėnesiams (b. l. 111). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, gali būti pratęsti ir nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo (2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, P. 145–155). Terminas administracinei nuobaudai skirti gali būti pratęstas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą arba organo, nagrinėjančio administracinę bylą iš esmės atitinkamu procesiniu sprendimu, kuriame turi būti nurodytos aplinkybės, įstatymo (ATPK 35 str. 3 d.) siejamos su galimybe pratęsti terminą skirti administracinę nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad toks sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju ir tada, kai pats terminas skirti nuobaudą dar nėra suėjęs (2001 m. spalio 23 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. 162911/2001, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 2, P. 122–125). Inkriminuojama veika padaryta 2009 m. birželio 28 d., nuobauda turėjo būti paskirta arba terminas pratęstas iki 2009 m. gruodžio 28 d., todėl nuobaudos skyrimo terminą pratęsus 2009 m. gruodžio 18 d., ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas dar jam nesuėjus, todėl nuobauda A. B. buvo paskirta nepraleidus termino.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. B. (A. B.) apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartį A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.