Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių M. Š. ir M. Š. ieškinį atsakovui J. U. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė M. Š., tuo pačiu būdama ir ieškovės M. Š. atstovė pagal įgaliojimą, ieškinio reikalavimus palaikė, paaiškino, kad atsakovas iki šiol nėra žalos atlyginęs, iškirstas miškas nėra atsodintas, nes ieškovės tam neturi lėšų. Sužinojus apie miško iškirtimą, ieškovės patyrė didelį stresą. Jos mama, kuriai šiuo metu yra devyniasdešimt metų, iki tol buvusi guvi, pradėjo sirgti, pakilo spaudimas, nuo ko ji viena akimi apako, sutriko atmintis, po miško iškirtimo visiems skųsdavosi, kad iškirstas jos miškas, ją piktino, kaip galėjo iškirsti jos ąžuolus. Miškas buvo šimtametis, priklausęs seneliams. Ji pati taip pat patyrė problemų su sveikata, ėmė kilti spaudimas, ko iki tol nebuvo, prasidėjo rankų tirpimas, vartoja vaistus, patyrė moralinius išgyvenimus. Ilgas procesas taip pat turėjo įtakos sveikatai, nes institucijose reikėjo ieškoti savo interesų gynimo. Mama turi pirmos grupės neįgalumą, ji samdo iš savo lėšų mamai prižiūrėtoją. Jeigu miškas nebūtų buvęs iškirstas, galėtų jį parduoti ir taip gauti pajamų geresnei mamos priežiūrai.

Ieškovių atstovė advokatė E. G. palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai ir pranešimas apie teismo posėdį įteikti viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

VĮ Registrų centro pažyma nustatyta, kad M. Š. ir M. Š. nuosavybės teise priklauso miškų ūkio paskirties 0,5 ha žemės sklypas, unikalus Nr.d (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) . (32 b.l.). Iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr.84-1-00061-05 matyti, kad 2005-04-13 M. Š. kreipėsi į policijos įstaigą dėl jai priklausančio miško iškirtimo, Neteisėtai nukirstų medžių taškavimo ir taksavimo lapu matuojant pagal kelmus nustatyta, kad iškirsta 10 vnt. eglių, 18 vnt. ąžuolų, 4 vnt. drebulių (ikiteisminio tyrimo bylos 1 t., 27, 45 l.). 2005-06-14 papildomos įtariamojo apklausos metu J. U. parodė, kad pjovė ąžuolus iš savo miško neturėdamas leidimo, o kitam asmeniui nurodžius neteisingas ribas, išpjovė medžius iš Š.miško (ikiteisminio tyrimo bylos 2 t. 47-49 l.). Klaipėdos apygardos prokuratūros Plungės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Bronislovo Razmos 2012-08-30 nutarimu ikiteisminis tyrimas J. U. atžvilgiu buvo nutrauktas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, J. U. atžvilgiu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 62 (1) str. 2 d., Klaipėdos apygardos teismas 2012-12-11 nutartimi paliko nutarimą nepakeistą, nutartyje konstatuota, kad atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose numatyta ATPK 62 (1) str., M. Š. ir M. Š. išaiškinta teisė dėl patirtos žalos J. U. iškirtus medžius iš joms priklausančio miško, atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka (ikiteisminio tyrimo bylos 4 t. 47-50, 60-62 l.). Iš paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad J. U. nevykdė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, todėl privalo atlyginti padarytą žalą (CK 6.263 str. 1, 2 d., CK 6.246 str. 1 d.).

Turtinė žala suprantama kaip turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Prašomą priteisti 8647,02 Eur turtinę žalą už iškirstą ir išvežtą medieną ieškovės grindžia pagal 2004-12-31 VĮ Kretingos miškų urėdijos apvalios medienos kainininką Nr.1/A7-239, įsigaliojusį 2005-01-02, atliktus paskaičiavimus (44, 45, 46-48 b.l.). iš paskaičiavimų matyti, kad už iškirstus 18 ąžuolų žala sudaro 7351,30 Eur (25382,57 Lt)), už 10 eglių - 905,87 Eur (3127,80 Lt), už 4 drebules - 389,85 Eur (1346,09 Lt), iš viso 8647,02 Eur. Medžiai iškirsti 2005 metų balandžio mėnesį, medienos vertė nustatyta atsižvelgiant į rinkos vertę jų iškirtimo metu, todėl paskaičiavimai laikytini pagrįstais. Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę (Miškų įstatymo 23 str. 1 d.). I. M. Šikšnytė paaiškino, kad iškirsto miško plotas yra iki šiol neatsodintas, nes tam neturėjo lėšų. Ieškovės pateikė į bylą Miško želdinimo projektą ir Kirtavietės apželdinimo mišku sąmatą, pagal kurią miško želdinimo išlaidų suma yra 3536,89 Eur (12214,17 Lt), tad ši suma priteistina iš atsakovo. Ieškovės prašo priteisti turtinę žalą lygiomis dalimis, tad kiekvienai iš jų priteistina po 4323,51 Eur turtinę žalą už iškirstą medieną, 1768,45 Eur miško želdinimo išlaidų.

Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.), kuri atlyginama įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.), taip pat atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.) (LAT 2006-06-12 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-394/2006).

Ieškovės prašo priteisti kiekvienai jų po 5792,40 Eur neturtinės žalos.

Ieškovės ieškinyje nurodo, kad jos patyrė didelį stresą, emocinę depresiją, pažeminimą, nepatogumus, procesas truko ilgai, atsakovas išvyko iš Lietuvos, nors jam buvo paskirtas pasižadėjimas neišvykti. M. Š. patyrė dvasinį sukrėtimą, nes miškas buvo paveldėtas iš tėvų, tai buvo jos brangiausias turtas. Ji yra silpnos sveikatos, trūksta lėšų gydymui, pragyvenimui, tuo tarpu žala neatlyginta iki šiol, M. Š. nurodė taip pat suprastėjus jos sveikatą ir sieja tai su miško iškirtimu. Nustatyta, kad M. Š. yra neįgali, jai reikalinga priežiūra. Atsižvelgiant į M. Š. amžių (90 metų), nėra pagrindo teigti, jog tai susiję su jos turtui padaryta žala. M. Š. apie savo sveikatos būklę į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad atsakovas būtų siekęs atlyginti ieškovėms žalą, jo atžvilgiu buvo paskelbta paieška, ikiteisminis tyrimas truko ilgą laiką. Tačiau teismas atkreipia dėmesį tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakovo tyčia pagrobti būtent ieškovėms priklausančią medieną nebuvo įrodyta, ikiteisminio tyrimo dalis pagal BK 178 str. 2 d. buvo nutraukta būtent dėl J. U. tyčios nebuvimo, nes buvo konstatuota, kad ieškovių miškas buvo iškirstas dėl to, jog J. U. buvo suklaidintas kitam asmeniui nurodžius ne tokias ribas, ši aplinkybė paneigta nebuvo. Teismų praktikoje net ir baudžiamosiose bylose dėl vagystės nepriteisiami tokie neturtinės žalos dydžiai, kokius prašo priteisti ieškovės šioje civilinėje byloje. Tačiau nėra abejonės, kad ieškovės, sužinojusios apie joms priklausančio šimtamečio miško ploto iškirtimą, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, nustatytina, kad kiekvienai ieškovei buvo padaryta po 300 Eur neturtinė žala, kuri priteistina iš atsakovo.

Ieškovės patyrė šias išlaidas – 4,64 Eur VĮ Registrų centrui (49 b.l.), 2,90 Eur už pažymą iš Gyventojų registro tarnybos apie atsakovo gyvenamąją vietą (51 b.l.), 300 Eur už advokato pagalbą (108 b.l.), 50 Eur už žyminį mokestį (68 b.l.), iš viso 357,54 Eur, šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis. Kadangi nurodytos išlaidos susijusios iš esmės su turtinės žalos priteisimu, ieškovės buvo iš dalies atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, visos jų patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovo, kadangi ieškinio pateikimu ir visais dokumentais rūpinosi M. Š., kuri mokėjo ir už advokato suteiktas paslaugas, 357,54 Eur išlaidos priteistinos M. Š. (CPK 93 str.). Iš atsakovo priteistina 333 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovės buvo atleistos, valstybei (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškovių M. Š. ir M. Š. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti M. Š. ir M. Š. iš J. U. kiekvienai po 4323,51 Eur turtinės žalos už iškirstą medieną, po 1768,45 Eur miško želdinimo išlaidų bei po 300 Eur neturtinės žalos.

Priteisti M. Š. iš J. U. 357,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš J. U. 333 žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.