- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-07-26
- Bylos Nr.
- e1-2619-1189/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24214-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės J. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:
A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis ((duomenys neskelbtini) procentų nedarbingumas), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A. kaltinamas tuo, kad 2023 m. liepos 1 d. apie 06.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, be priežasties, tyčia, ranka sudavė vieną smūgį į veidą savo šeimos narei – sutuoktinei O. A., po to, suėmęs už plaukų ir kairės rankos tempė iš kambario į virtuvę bei įspyrė vieną kartą į kairę koją, taip padarydamas poodines kraujosruvas nosyje, pereinant į kaktą, kairiame žaste, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai O. A. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. A. apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su savo sutuoktine O. A. santuokoje gyvena (duomenys neskelbtini) metus. Jie gyvena tik dviese, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 1 d. ryte, valandos tikslios neatsimena, jis atsikėlęs nerado savo vaistų, kuriuos geria kiekvieną dieną. O. miega kitame kambaryje. Jis pagalvojo, kad O. kažkur padėjo jo vaistus, todėl nuėjo į jos kambarį. Ji dar miegojo, jis ją pažadino ir paklausė kur jo vaistai. O. supyko ir pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais, tada jis jai ranka sudavė vieną kartą į veidą. Jis labai susinervavo, ar ją tempė už plaukų ir rankos, ir ar tempdamas jai įspyrė, šito neprisimena dėl susijaudinimo, bet jeigu O. taip sako, tai taip ir galėjo būti. Jis išėjo, pasidarė kavos, ir netrukus atvažiavo O. sesuo Z. G.. Ji pradėjo ant jo šaukti ir pasakė, kad iškvies policiją ir pradėjo skambinti policijai. Jis išėjo iš namų, kad jo nerastų namuose. Z. išsivežė O. ir iki šiol ji į namus nebuvo grįžusi, kur ji yra, nežino. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio (el. b. l. 118-121).
Nukentėjusioji O. A. parodė, kad ji gyvena adresu, (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru A. A., jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metus. 2023 m. birželio 30 d. jiems būnant namuose A. vienas vartojo alkoholinius gėrimus, ji alkoholinių gėrimų nevartoja niekada, kiek matė, jis vartojo alų ir visą laiką konfliktiškai elgėsi, keikėsi, trankė daiktus, nori paminėti, kad jis taip elgiasi nuolat, beveik kasdien. Ji visada stengiasi konfliktų vengti, į juos nesileidžia, taip elgėsi ir vakar, tačiau A. vis tiek visą vakarą pats vienas kėlė konfliktus ir šūkavo, tada apie 23.00 val. ji nuėjo miegoti, miega jie skirtinguose kambariuose. Nakties metu ji vis girdėdavo, kaip jis vis atsikeldavo ir dar pašūkaudavo ir vėl nueidavo miegoti. Ryte apie 06.00 val. A. atsikėlęs atėjo į jos kambarį ir nieko nesakęs trenkė jai į veidą, su kuo trenkė nematė, gal ranka, o gal iš daikto. Tada jai pasidarė silpna, jai skaudėjo veido sritį ir ji jo išsigando. Tada jis ją suėmė už plaukų ir pradėjo tempti link virtuvės kambario, sakydamas „aš tau parodysiu“, „tu manęs dar pikto nematei“, „užmušiu“, „niekas čia tavęs neras“. Taip pat, tempdamas ją už plaukų kažkuriuo momentu spyrė jai koja į jos kojas vieną kartą, kuria koja spyrė, nematė, nuo spyrio jai buvo sukeltas momentinis skausmas. Tuo metu, kai jis ją tempė, ji visą laiką prašė ją paleisti ir duoti atsigerti vandens, nes jai buvo silpna ir buvo labai išsigandusi. Kai A. A. ją tempė už plaukų jai skaudėjo galvos sritį, ji jam tai pasakė, tačiau šis nereagavo ir tęsė smurtavimą, toliau ją tempė iki svetainės kambario. Tada A. atsisėdo ant sofos ir sakė jai: „ar jau apsiraminai“, ji tuo metu gulėjo ant žemės iki kol A. nuėjo miegoti. Tada ji išėjo į lauką ir paskambino savo sesei Z., kuriai papasakojo įvykio aplinkybes ir ši nusprendė pranešti policijai. Tada, kai Z. atvažiavo pas ją ir pradėjo klausinėti, kas nutiko ir A. pasakė, kad jam iškvies policiją, A. tai išgirdęs išbėgo pro duris ir kažkur išėjo, kur išėjo, nežino. A. prieš ją yra smurtavęs ir ankščiau, smurtavo dažnai, dėl patirto smurto kreipdavosi į policiją (el. b. l. 6-15). Papildomai nukentėjusioji O. A. parodė, kad 2023 m. liepos 1 d. apie 06.00 val., gulėdama ant nugaros miegojo ir pajuto smūgį į veidą, kuo sudavė jos sutuoktinis A. A., ji nematė, tik galvoja, kad galėjo suduoti ranka arba kokiu daiktu, jai po smūgio į veidą net aptemo akys. Tada jis ją už plaukų ištempė iš lovos, vieną kartą įspyrė į kairę koją, tuomet paėmęs už plaukų ir kairės rankos tempė į virtuvę, virtuvėje ją patampė ir nepaleisdamas toliau tempė į kambarį, kuriame jis miega. Jis ją paleido, ji pradėjo drebėti, prašė vandens, bet jis neleido jai išeiti iš kambario. Ji ilgai gulėjo ant žemės tame kambaryje, o jis sėdėjo ant lovos. A. buvo neblaivus, nes matė, kaip gėrė alų. Kai jis aprimo, ji išėjo į lauką, ir tada paskambino jai sesuo Z. G., kuriai ji viską papasakojo, ir ši atvažiavusi pas ją iškvietė policiją. Atvykusi greitoji medicinos pagalba ją apžiūrėjo, davė vaistų ir išvyko. Ji buvo policijos pareigūnų nuvežta pas teismo medicinos ekspertus, daugiau pas jokius gydytojus nesikreipė. Iš savo sutuoktinio nieko nenori, civilinio ieškinio nereiškia, tik nori, kad jis jai leistų ramiai gyventi, nesikabinėtų ir prieš ją nesmurtautų (el. b. l. 45-48).
Liudytoja Z. G. parodė, kad O. A. yra jos sesuo, kuri gyvena su savo sutuoktiniu A. A., adresu (duomenys neskelbtini). Ji kiekvieną dieną paskambina savo sesei O., ir 2023 m. liepos 1 d. apie 09.00 val. skambino savo sesei, bet ši neatsiliepė. Neužilgo sesuo jai perskambino, ir ji O. pasakė, kad laikas keltis, gana miegoti. O. iš karto pradėjo verkti ir pradėjo pasakoti, kad ją A. būtų užmušęs naktį. Sesuo pasakojo, kad jis jai, gulinčiai lovoje sudavė ar ranka, ar daiktu, ji nežino kuo, į veidą, sakė, kad tampė už plaukų ir tyčiojosi. Ji paklausė sesers, ar ši kvietė policiją, sesuo pasakė, kad negalėjo, nes jis jos neišleido. Ji O. pasakė, kad susirinktų dokumentus, nes ji jos ten nepaliks. Ji pasiėmė sūnų, nes bijojo viena važiuoti. Sūnus buvo mašinoje, jis niekur nėjo. Kai ji atvažiavo į sesers namus, A. išėjo į kiemą. Ji jo paklausė, kur O., o jis parodė, kad namuose. Ji pakvietė seserį, kad ji išeitų į kiemą. Kai O. išėjo į kiemą, pamatė, kad jos veidas yra sumuštas. Ji paklausė A., kodėl jis ją mušė, o šis atsakė, kad: „ji mane daužys, aš žiūrėsiu“. Ji jam pasakė, kad parodytų, kur jis yra sumuštas, šis pasimetė. Ji pasakė jam, kad tam yra instancijos. Pasakė, kad kviečiam policiją ir pasižiūrėsim, kas ką mušė. Ji skambino policijai, A. stovėjo šalia, ir kai ji pasakė, kad jis namuose, tuomet jis pradėjo eiti link ūkinių pastatų. Atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo seserį, bet jos į gydymo įstaigą nevežė. Atvykusiems pareigūnams jos papasakojo įvykio aplinkybes, jie supildė dokumentus, ji pasiėmė seserį, ir jos išvažiavo pas ją (el. b. l. 79-82).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad O. A. konstatuota poodinės kraujosruvos nosyje, pereinant į kaktą, kairiame žaste, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, padaryti kietais bukais daiktais, trimis ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui ir vienkartiniam griuvimui nebūdingi. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių formos, dydžio, skaičiaus bei kitų fizinių savybių detalizuoti negalima, individualių žalojusio įrankio savybių nustatymas nėra teismo medicinos gydytojo kompetencija. Sužalojimų jai padarymo metu O. A. galėjo būti įvairiose padėtyse (el. b. l. 72-74).
Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta (el. b. l. 20-28).
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad smurtą patyrė O. A., fiksuoti ant veido matomi sužalojimai – kraujosruva (mėlynė) (el. b. l. 29-32).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas pranešimas apie įvykį, 2023 m. liepos 1 d. 09:36:12 val. pranešėja Z. G. paaiškino, kad rado sumuštą seserį, jai sudaužyta galva, nosis, veidas. Ją sumušė vyras (el. b. l. 96-99).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas Body kameros vaizdo ir garso įrašas pavadinimu PSS-2023701-100643UTC+0300.mp4. Įrašo trukmė 30:00 min. Atidarius langą matomas vaizdas, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Pareigūnus pasitiko moteris, kuri sako, kad ji skambino, ji sako, kad kiekvieną dieną skambina sesei, kuri jai pasakė, kad būtų naktį užmušęs apie 04:00 val. Sako, kad medikai apžiūrėjo, bet nevežė, nes nėra prakirsta labai. Moteris sako, kad jisai kažkur pabėgo. Pareigūnė atėjo į namo vidų, kur prie stalo sėdi moteris. Pareigūnė jos paklausė, kur čia ją sužalojo? Ant moters veido matosi sužalojimai. Moteris parodo kur ji gulėjo ir sako „o jisai atėjo ir kuo jisai man dėjo va taip va (ką rodo nesimato, nes kamera nukreipta į šalį) atsijungiau, akyse mirguliavo, paskui tada aš nežinau ar buvau sąmonę ar nebuvau, tada už plaukų mane ten virtuvėj tampė, o tada va, iš virtuvės atvilko va čia va (rodo pareigūnei kitą kambarį) tada čia nutrenkė ir neleido man nei atsistot, nei niekur, nei pajudėt, nei niekam skambint nieko“. Pareigūnė klausia ar čia jisai išmėtė tuos daiktus. Moteris sako, kad jis viską išmėtė, išdaužė šventus paveikslus. Moteris sako, kad atvažiavo sesuo, ji renkasi daiktus ir išvažiuoja. Moteris sako, kad vakar buvo jos gimtadienis, tai va kaip pasveikino, jis sakė, kad ją užmuš, sukapos. Moteris sako, kad jau pavargo, nuo smurtavimo. Pareigūnė klausia ar anksčiau buvo kreipusis, ji sako, kad važiavo ir važiavo policija. Pareigūnė klausia ar neblaivus šitaip elgiasi? Moteris sako, kad jis geria alų kiekvieną dieną. Pareigūnė klausia ką medikai nustatė? Moters sesuo atsako, kad tiktai sumušta, galva neprakirsta, turbūt nerviškai spaudimas pakilęs. Pareigūnė klausia :tai jums vieną smūgį pradžioj iš rankos trenkė?“ Moteris atsako „aš žinokit nežinau, aš gulėjau jis man, ar jis man va taip iš rankos, ar jis man su kokiu daiktu dėjo, man tik sukibirkščiavo va tep va, tada už plaukų va ten virtuvėj atitysęs tampė, tada iš tos virtuvės va čia atvežė ir nutrenkė ir sėdėjo va ten, kad jokio, nes pas mane visą laiką kišenėj telefonas, tai, kad nepaskambinčiau“. Pareigūnė klausia ar spardė kažką dar darė ar tik tampė? Moteris atsako, kad už plaukų patąsė ir spardo kaip arklys. Moters sesuo sako „bet dabar nėra suspardyta“. Moteris rodo kairę ranką ir sako „va čia va raudona kaip tysė“. Moteris sako, kad jai šitos mėlynės negalima, ji serga onkologine liga, jai savo kūną reikia saugot. Moteris sako, kad išeis iš šitų namų, kol dar neužmušė. Pareigūnė nusifotografuoja įvykio vietą ir pas moters seserį paklausia kur jisai galėtų būti, gal ji žino? Ji sako, kad nežino, bandė eiti iš paskos, bet bijojo, kad jis jai kuo nekirstų. Pareigūnė atsineša kompiuterį ir pas moterį paklausia, kurią valandą įvyko. Moteris sako, kad gal kokią šeštą valandą ryto. Pareigūnė klausia, tai jūs pati neskambinot? Moteris atsako, kad jis buvo prie jos. Pareigūnė klausia, kaip sesuo sužinojo? Moteris atsako, kad ji ryte visą laiką paskambina, paklaust ką veikiu ir ji kalbėdama pradėjo verkt. O pati prie jo galimybės paskambinti neturėjo. Tuomet atvažiavo jos sesuo, pamatė ją ir pasakė, kad jau gana, kad jis ją daužytų, ji ant laidotuvių nevažiuos. Moteris sako, kad negali sau atleisti, jog tiek daug metų kentėjo. Moteris sako, kad ji bus Kietaviškėse, ten išsinuomos kambarį. Pareigūnė pradeda ikiteisminį tyrimą ir pildo procesinius dokumentus. Spausdindama klausia pas moterį „tai sakėt ranka arba daiktu jum trenkė?“ Moteris sako „nu aš žinokit aš gulėjau va taip ir va tokiu (ji rodo ranka sau į veidą) vajezau kaip nosį skauda ar jis man va taip daiktu kokiu, ar jis man ranka kokia, aš nesusigaudžiau“. Pareigūnė sako „nesupratot?“ Moteris atsako, kad ji nesuprato, tik akyse sumirguliavo, tamsu pasidarė, tikrai nepasakys kuo, bet va taip (rodo į veidą su ranka). Ji sako, kuo jis dėjo, ji net nesusigaudė. Pareigūnė klausia „ir tampė jus už plaukų?“ Moteris sako „taip, tada čia va iš lovos iki virtuvės, va ten už plaukų (rodo ranka kur), ir nepaleido, nes žino jeigu būtų paleidęs, tai tikrai būčiau kvietusis pagalbą, bet nepaleido. Tada va ten va (rodo ranka, bet kur rodo nesimato) nutrenkė atitysęs už plaukų ir jis ant tos lovos savo sėdėjo, o aš miegu čia ir ten va išsidirbinėjo“. Pareigūnė klausia „o ar dar ką nors darė spardė, mušė?“ Moteris sako „va čia va kaip prieš tai, kaip tysė, tai įspyrė į koją spyrė“. Pareigūnė klausia ar moteris rodė medikams tą pusę kur spyrė. Moteris patraukia drabužį ir rodo kairę ranką, sakydama, kad raudona. Pareigūnė klausia, o ten kur spyrė. Moteris traukdama kelnes sako, kad ji nežino, nekilnojo ir pakėlusi kelnes pažiūri į dešinę koją sako, kad gal nematyt. Pareigūnė sako į dešinę koją spyrė, moteris sako į kairę turbūt. Moteris atsistoja ir sako, kad jau nežino į kurią koją spyrė. Moters sesuo, sako jai, kad parodytų. Moters sesuo pasako, kad nieko nėra. Moteris sako, kažkur spyrė, bet gal taip greit dar nebus mėlynės. Pareigūnė klausia, kaip prasidėjo konfliktas, ji miegojo? moteris sako „taip, aš miegojau, čia, o jis miegojo tenai, nu ir ką žinau, kas jam ten, koliojosi, rėkauja, jis būdavo man ant akių atlėkęs spjaudo, o aš nutyliu“ (el. b. l. 86-90).
Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad gyventojų nusiskundimų, dėl A. A. elgesio, seniūnijoje neužregistruota (el. b. l. 147).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Tuo tarpu pagal teismų praktiką, objektyviai, nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant.
Tuo tarpu BK 141 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
Kaltinamasis A. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, jog 2023 m. liepos 1 d. adresu (duomenys neskelbtini), jis atsikėlęs nerado savo vaistų, kuriuos geria kiekvieną dieną, pagalvojo, kad jo sutuoktinė O. kažkur padėjo jo vaistus, todėl nuėjo į jos kambarį. Ji dar miegojo, jis ją pažadino ir paklausė kur jo vaistai. O. supyko ir pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais, tada jis jai ranka sudavė vieną kartą į veidą. Jis labai susinervavo, ar ją tempė už plaukų ir rankos, ir ar tempdamas jai įspyrė, šito neprisimena dėl susijaudinimo. Atvykus sutuoktinės sesei, ši pradėjo skambinti policijai, todėl jis išėjo iš namų, kad jo nerastų. Šiuos kaltinamojo parodymus betarpiškai patvirtina pačios nukentėjusiosios parodymai, kurie iš esmės patvirtina tapačias aplinkybes, kaip ir tos kurias nurodė kaltinamasis, o būtent, kad 2023 m. liepos 1 d. A. atsikėlęs atėjo į jos kambarį ir nieko nesakęs trenkė jai į veidą, su kuo trenkė nematė, gal ranka, o gal iš daikto. Tada jai pasidarė silpna, jai skaudėjo veido sritį ir ji jo išsigando. Tada jis ją suėmė už plaukų ir pradėjo tempti link virtuvės kambario, sakydamas „aš tau parodysiu“, „tu manęs dar pikto nematei“, „užmušiu“, „niekas čia tavęs neras“. Taip pat, tempdamas ją už plaukų kažkuriuo momentu spyrė jai koja į jos kojas vieną kartą, kuria koja spyrė, nematė, nuo spyrio jai buvo sukeltas momentinis skausmas. Kai A. A. ją tempė už plaukų jai skaudėjo galvos sritį. Liudytojos Z. G. parodymai patvirtina, kaltinamojo ir nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad buvo naudojamas smurtas prieš nukentėjusiąją, matomi sužalojimai. Tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiosios parodymus taip pat patvirtina kitų objektų protokolu apžiūrėtas Body kameros vaizdo ir garso įrašas pavadinimu PSS-2023701-100643UTC+0300.mp4, kuriame nurodoma, kad ant moters veido matosi sužalojimai, bei matyti, kad nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai sutampa su ikiteisminio tyrimo apklausos parodymais. Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo aptvirtina, kad smurtą patyrė O. A., fiksuoti ant veido matomi sužalojimai – kraujosruva (mėlynė), tuo tarpu Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) detalizuojami sužalojimai, t. y., kad O. A. konstatuota poodinės kraujosruvos nosyje, pereinant į kaktą, kairiame žaste, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, padaryti kietais bukais daiktais, trimis ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui ir vienkartiniam griuvimui nebūdingi. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių formos, dydžio, skaičiaus bei kitų fizinių savybių detalizuoti negalima. individualių žalojusio įrankio savybių nustatymas nėra teismo medicinos gydytojo kompetencija. Sužalojimų jai padarymo metu O. A. galėjo būti įvairiose padėtyse. Tai, kad O. A. patyrė smurtą namuose, patvirtina ir byloje esantis Bendrojo pagalbos centro pranešimas, iš kurio nustatyta, kad 2023 m. liepos 1 d. 09:36:12 val. pranešėja Z. G. paaiškino, kad rado sumuštą seserį, jai sudaužyta galva, nosis, veidas. Ją sumušė vyras.
Aptartų duomenų visuma patvirtina, jog A. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę O. A., pastarajai sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip realizuodamas nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Tai, kad A. A. ir O. A. yra šeimos nariai, patvirtina jų pačių parodymai, kuriuose jie nurodė, jog jau (duomenys neskelbtini) metus yra vedę, kartu gyvena, kas neabejotinai patvirtina, jog jie laikytini sutuoktiniais ir atitinka šeimos narių sąvoką. Tokiu būdu konstatuotina, kad A. A. padarė nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. A. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu sutiko (b. l. 152-164).
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, spręstina, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas, į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl menkavertės priežasties, prieš šeimos narę – sutuoktinę, į tai, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyta viena lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas (b. l. 138-144), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas (b. l. 144).
Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog už nusikalstamą veiką kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, skiriant artimą vidurkiui bausmę. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra neskirtina, nenustačius tam pagrindo. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su laisvės apribojimo bausme A. A. skirtinas įpareigojimas – dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 126-129), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas.
Proceso išlaidų nėra.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Išaiškintina, kad asmuo nuteistas laisvės apribojimo bausme privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), o šiuo atveju baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka..
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.