Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei L. S. dėl skolos priteisimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vykdant solidariąją prievolę pagal 2002 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartį, iš atsakovės ieškovas prašo priteisti 514 Eur nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė mokėdamas palūkanas UAB „SEB lizingas“ už ieškovui 2019 m. balandžio 9 d. vartojimo kredito sutartimi suteiktą kreditą, kurio lėšomis ieškovas ir įvykdė šalių įsipareigojimus AB „Swedbank“ pagal 2002 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartį. Nurodo, kad paskola buvo suteikta 25 metams, lengvatinės palūkanos mokamos 10 metų, o nutraukiant kredito sutartį su Swedbank, palūkanos paskaičiuotos pagal sutarties sąlygas. Banko sąskaitos išrašas 2019-10-15 rodo, kad atsakovei L. S. banko paskola suteikta 2019-10-09, pinigai pervesti antstolei kaip kompensacija ieškovui už butą(duomenys neskelbtini), todėl atsakovės teiginiai, kad vykdė teismo sprendimą dėl santuokinio turto padalinimo ir mokėjo įmokas kreditoriui, kompensaciją ieškovuipagal teismo nustatytą prievolę yra klaidingi, neatitinkantys tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nagrinėjamas ieškovo ir atsakovės ginčas kilo dėl prievolių vykdymo tretiesiems asmenims apimčių ir pobūdžio. Ginčas tarp ieškovo ir atsakovės kilo dėl ieškovo teisės reikalauti, kad atsakovė grąžintų jam nuo 2019 balandžio mėnesio iki 2020 lapkričio mėnesio sumokėtas kredito, skirto butui(duomenys neskelbtini), įgijimui, grąžinimo įmokas akcinei bendrovei „Swedbank“.

Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini)sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4898-897/2018 nutraukė S.S. ir L. S. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sprendimu teismas priteisė L. S. asmeninės nuosavybės teise butą, esantį(duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovę išmokėti S.S. 24 850,30 Eur kompensaciją. PagalAB „Swedbank“ 2002 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartį Nr. BPL102502437butui(duomenys neskelbtini), taikoma kredito grąžinimo priemonė - hipoteka.Teismas taip pat nustatė, kad S.S. ir L. S. lieka solidariai atsakingi AB „Swedbank“ pagal 2002 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartį Nr. BPL102502437, tačiau L. S. po santuokos nutraukimo prievoles pagal nurodytą kredito sutartį vykdys asmeniškai. Teismui pateiktas rašytinis įrodymas Luminor banko 2019-10-09 dokumentas ir 2019-10-15 pinigų pervedimasrodo, kad atsakovė teismo sprendimą iš dalies įvykdė – pinigai pervesti antstolei kaip kompensacija ieškovui už butą(duomenys neskelbtini). Šalys neginčija, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimu ieškovui iš atsakovės priteista kompensacija yra sumokėta. Teismas nustatė, kad ieškovas, siekdamas atsiskaityti su banku pagal 2002 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartį, 2019 m. balandžio 10 d. iš UAB „SB lizingas“ paėmė 8000 Eur paskolą. AB „Swedbank“ 2019 m. gegužės 15 d. raštu patvirtino, kad galutinį mokėjimą bankui pagal kreditavimo sutartį 2019 m. balandžio 11 d. įvykdė ieškovas, sumokėdamas 7718,68 Eur kredito dalį ir 4,09 Eur priskaičiuotų palūkanų. Teismui pateikti įrodymai rodo, kad ieškovas, siekdamas išvengti prievolės vykdymo bankui pagal paskolos sutartį, kuria suteiktas kreditas buto(duomenys neskelbtini), įsigijimui, kuris po santuokos nutraukimo atiteko atsakovei, paėmė kreditą, kuriuo įvykdė 2002 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartį, nes atsakovė bankui sutartyje numatytų įmokų nemokėjo, įgijo kreditoriaus reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovas nurodo, kad patyrė nuostolius, nes 2019 m. balandžio 10 d. UAB „SB lizingas“ išduota paskola buvo su didesnėmis palūkanomis, kurias ieškovas turi padengti. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 514 eurų nuostolius.

Teismas ieškinį tenkina iš dalies. Iš 2002 m. spalio 24 d. kredito sutarties Nr. BPL102502437 Specialiosios dalies nuostatų teismas nustatė, kad buvo sudaryta terminuota ilgalaikė kreditavimo sutartis, kurioje numatytas kredito grąžinimo terminas 2027 m. spalio 24 d. pagal kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką. Tuo tarpu ieškovas, reikalaudamas priteisti skolą, kuri susidarė įvykdžius solidarią prievolę bankui pagal kreditavimo sutartį, kai kredito grąžinimo terminas nėra suėjęs, siekia panaikinti atidedamąjį terminą, nustatytą skolininkės (atsakovės) naudai. Terminuotos ilgalaikės kredito sutarties specifika lemia tai, kad pinigus skolininkas grąžina pagal sutarties šalių suderintą grafiką, kuriame nurodyti įmokų mokėjimo atidedamieji terminai, ir negalima reikalauti prievolės su atidedamuoju terminu įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas. Nagrinėjamu ginčo atveju šalių prievolė įgyta santuokos metu kaip solidari, teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje tarp šalių nepadalyta, todėl šalys išliko solidariosios prievolės subjektai. Ieškovas grąžino bankui kreditą – 7718,68 eurų skolą ir 4,09 eurų palūkanų, kas nustatyta iš AB Swedbank pažymos. Kai solidariosios terminuotos prievolės vienas iš skolininkų įvykdo šią prievolę, nesuėjus prievolės vykdymo terminui, jis regreso tvarka neįgyja teisės reikalauti iš kitų bendraskolių prievolės vykdymo prieš terminą, išskyrus atvejus, kai dėl to su kitais bendraskoliais buvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018, nutarties 27 punktas). Ieškovas nepateikė duomenų ir teismo posėdžio neginčijo, kad su atsakove nesitarė, jog ieškovas prieš terminą sumokės bankui likusią kredito sumą. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad esant sutartimi kreditavimosutartyje numatytam kredito grąžinimo išdėstymui iki 2027 m. spalio 24 d., ji turėjo teisėtą lūkestį, kad prievolę vykdys dalimis, sutartyje nustatytais terminais, todėl reikalavimas įvykdyti visą jai tenkančią prievolę prieš terminą pažeidžia šalių bendradarbiavimo pareigą bei teisinio tikrumo principą.

Teismas atmeta ieškovo paaiškinimą, kad atsakovė vengė vykdyti teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir išmokėti jam piniginę kompensaciją, todėl jis 2019 m. liepos 18 d. išsiuntė atsakovei adresuotą informacinį raštą, kuriuo siūlė atsakovei susitarti geruoju dėl solidarios prievolės vykdymo, nes 2019 m. kovo 25 d. antstolės raštas patvirtina, kad atsakovė neketina mokėti priteistos kompensacijos. Antstolės rašte nurodyta, kad skolininkė dirba, gautas prašymas skolą mokėti dalimis, skolininkė 2019 m. kovo 15 d. sumokėjo 199,19 Eur, iš kurių 188,16 Eur pervesta ieškovo naudai. Ieškovo teismui pateiktas banko sąskaitos išrašas 2019-10-15 rodo, kad atsakovei L. S. banko paskola suteikta 2019-10-09, pinigai pervesti antstolei kaip kompensacija ieškovui už butą(duomenys neskelbtini). Iš LITEKO sistemos nustatyta, kad tarp šalių 2019 laikotarpiu vyko teisminiai ginčai dėl turto padalinimo, prievolių vykdymo, nebuvo priimti teismų galutiniai procesiniai sprendimai, nebuvo aiškus tarpusavio skolos balansas, todėl kreiptis į banką ir paimti kreditą, tai yra prisiimti prievolinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui, nežinant skolos dydžio yra neprotinga. Butas priklausantis atsakovei(duomenys neskelbtini), buvo įkeistas bankui hipotekos sutartimi, mėnesinės įmokos bankui pagal kredito sutartį dirbančiam asmeniui nėra didelės. Ieškovo atlikti veiksmai, kai negaunat prievolės įvykdymo iš atsakovės, prisiima papildomus8000 Eurųdebitorinius įsipareigojimus 2019 m. balandžio 10 d. UAB „SB lizingas“ paskolos sutartimi, žinant apie kredito sutarties įvykdymo pasekmes vieno iš bendraskolio pagalAB „Swedbank“ 2002 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartį Nr. BPL102502437butui(duomenys neskelbtini), yra vertinamas kaip siekis ne atgauti skolą, o apsunkinti atsakovės galimybę įvykdyti skolininko įsipareigojimus. Butas(duomenys neskelbtini), buvo įkeistas bankui hipotekos sutartimi, kas apsunkina disponavimą juo, grąžinus paskolą už atsakove, panaikinus hipoteką, ieškovas įgijo galimybę nukreipti skolos išieškojimą realizuojant atsakovės butą, bei pateikiant atsakovei papildomus kreditorinius reikalavimus. Esant skolininkų daugetui, vieno bendraskolio suderinus su kreditoriumi atliktas prievolės vykdymo sąlygų pakeitimas, neatsižvelgiant į kitų bendraskolių valią, šių skolininkų atžvilgiu traktuotinas kaip vienašališkas prievolės vykdymo pakeitimas (CK 6.59 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę gauti prievolės vykdymą iš atsakovės tokiomis sąlygomis, kokiomis ji, kaip solidarioji bendraskolė, privalėjo vykdyti prievolę bankui. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl prievolės, atsiradusios iš kreditavimo sutarties, pagal kurią paskolos grąžinimas išdėstytas dalimis, nurodant jų sumokėjimo terminus, vykdymo. Pagal savo pobūdį tai yra terminuota prievolė su atidedamuoju terminu. Prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Šiuo atveju negalima reikalauti ją įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas, tačiau to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti (CK 6.33 straipsnio 2 dalis).Kasacinio teismo išaiškinta, kad prievolės asmenų pasikeitimas, kad ir kokia forma jis įvyktų (įstatymo pagrindu, sutartinė cesija), yra grindžiamas principu, jog asmuo, kuris įsigijo reikalavimą, negali atsidurti geresnėje padėtyje už reikalavimą perleidusį asmenį. Šis principas reikalavimo perėjimo regreso tvarka atveju įtvirtintas CK 6.113 straipsnyje, pagal kurį trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Be to, bendraskolis, kuriam buvo pareikštas reikalavimas, gali panaudoti tokius pat atsikirtimus šiam reikalavimui, kokius jis galėjo pareikšti kreditoriui reikalavimo atsiradimo metu, taip pat kitus atsikirtimus, išskyrus tuos, kurie yra pagrįsti išimtinai asmeniniais bendraskolio santykiais su kitu bendraskoliu, nepareiškusiu atgręžtinio reikalavimo (CK 6.9 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad, jeigu pradinis kreditorius būtų galėjęs anksčiau nei kredito sutartimi nustatyti terminai reikalauti piniginių prievolių įvykdymo, tada ir naujasis kreditorius turėtų tokią teisę. Tačiau pradiniam kreditoriui tokios teisės neturint, jos negali turėti ir naujasis kreditorius. Tai, kad naujuoju kreditoriumi tapo vienas iš solidariųjų skolininkų, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl kredito sutartimi prisiimtų prievolių vykdytinumo. Priešingu atveju būtų paneigta esminė prievolės asmenų pasikeitimo taisyklė, t. y. naujasis kreditorius įgytų daugiau teisių negu pradinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018).

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, konstatuoja, kad ieškovas, įvykdydamas prievolęAB „Swedbank“ pagal 2002 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartį, įgijo teisė reikalauti iš atsakovės 7718,68 eurų skolą ir 4,09 eurus palūkanų. Teismas iš atsakovės ieškovui priteisia sumokėtos paskolos dalį termino grąžinimo ribose: nuo 2019 balandžio iki 2020 lapkričio sumokėta 1575 eurų skolos dalis (87,50 eurų x18 mėnesių).

Likusioje ieškinio dalyje dėl 514 eurų nuostolių priteisimo teismas atmeta. Įrodinėjant žalą, turi būti įrodytas žalos dydis, atsakovo neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Ginčo atveju ieškovas savo valia, be atsakovo žinios, valios, atliko veiksmus ir, kaip nustatyta iš pradinio ieškinio nagrinėjamoje civilinėje byloje, pareiškė atsakovei pradinį ieškinį 8000 eurų sumai. Ieškovo atlikti veiksmai be atsakovės išreikštos valios, sukūrė papildomas išlaidas tik ieškovui, nes jų atlikimui nebuvo jokio teisinio pagrindo, bei buvo siekiama apsunkinti atsakovei galimybę sumokėti skolas pagal sutartinę prievolę, teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir jo pasekmių – prievolės ieškovui įvykdymą. Ieškovo atlikti veiksmai, kaip jis įgyja prievolę, yra susiję tik su ieškovo teise įgyti teises ir pareigas, o ne su atsakove, kuriai ieškovas, kaip solidarusis skolininkas, įvykdydamas prievolę kreditoriui, pakeitė prievolę. Atsakovė nei valia, nei veiksmais nesusijusi su ieškovui atsiradusiais papildomomis išlaidomis.LR CK 1.64 str. 1 d. numatyta, kad sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Atsakovė jokia forma neišreiškė valios dėl ieškovo teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo. LR CK 1.5 str. 1 d. įtvirtintas civilinės teisės principas - civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Ieškovo atlikti veiksmai ir siekiamos veiksmų pasekmės neatitinka LR CK 1.5 str. 1 d. reikalavimų.

Teismas atmeta atsakovės atsikirtimą, kad pagal AB „Swedbank“ 2002 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartį Nr. BPL102502437 ji kas mėnesį mokėtų mažesnę paskolą, palūkanas. Ieškovas, kaip bendraskolis, įvykdė prievolę bankui prieš terminą pagal kredito sutartį ir kreditoriaus sąlygas. Ieškovas, įvykdydamas prievolę kaip bendraskolis, įgijo reikalavimo teisę iš atsakovės įvykdymo sumos ribose (7718,68 eurų skolą ir 4,09 eurų palūkanų), kas pakeičia sumos skaičiavimą, sumos dydį. Ieškovas teisingai padalino visą skolos sumą nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2027 spalio 24 d., kas per mėnesį sudaro 87,50 eurų.

Iš atsakovės ieškovui priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2019 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Teismas nustatė, kad ieškovas, po pradinio ieškinio pateikimo, jį keitė du kartus, o atsakovė turėjo papildomas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismui pradėjus aiškintis kiek kiekviena iš šalių sumokėjo už teisinę pagalbą atstovui, turėjo kitų bylinėjimosi išlaidų, nes procesiniuose dokumentuose šalys prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas konkrečiai nenurodant jų dydžio, o dalis advokato išlaidų pateikta tiesiogiai teismo posėdyje, kita dalis nurodoma procesiniuose dokumentuose, šalys konkrečiai bylinėjimosi išlaidų dydžio nežino. Byloje yra duomenys, kad ieškovas turėjo 180Eurir 7 eurų žyminio mokesčio išlaidas (Perlo terminalas, pašto kvitas) ir 750 Eur(pagal byloje esančius mokėjimus ir už apeliacinį skundą) sumokėjo už advokato teisinę pagalbą atstovaujant ieškovą teisme. Atsakovė pateikė įrodymus (tiesiogiai teismo posėdyje ir vienas kvitas yra prie atsiliepimo į apeliacinį skundą), kad turėjo 850 eurų advokato teisinės pagalbos išlaidas. Tai reiškia, kad abi šalys nepateikė advokato išlaidų ataskaitų, šalys viena kitai pagal LITEKO sistemą yra iškėlusios ir daugiau civilinių bylų. Teismas negali nustatyti advokato pagalbos išlaidų dydžio, kai pačios bylos šalys nesuinteresuotos, neskaičiuoja išlaidų. Pradinis ieškinys buvo 8000 eurų sumai, teismas nagrinėjo patikslintą ieškinį po apeliacijos 2089 eurų sumai, tenkino reikalavimą 1575 eurų sumai. Teismas ieškovui iš atsakovės priteisia tik žyminio mokesčio išlaidas tenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis LRCPK 93 str. 4 d., šalims advokato teisinės pagalbos išlaidų nepriteisia, nes šalys nėra paskaičiavusios išlaidų, advokatai nepateikė dėl šių išlaidų priteisimo teismui raštu prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu LR CPK 98 str.1 d.). Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93 str. 2 d. iš atsakovės ieškovui priteisia 35,44Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš L. S., a.k(duomenys neskelbtini) S. S., a.k(duomenys neskelbtini)1575 Eurų skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 35 Eurų 44 centų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.