- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-25
- Bylos Nr.
- 1-126-667/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23414-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- R. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.1.9.1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.13Įrodymų paskelbimas sutrumpinto jų tyrimo atveju (BPK 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
R. V. 2018 m. gegužės 18 d., apie 20:39 val. Kaune, Tunelio g., ties pastatu Nr. 45, kryptimi nuo Radvilėnų pl. link Breslaujos g. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Toyota Picnic, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 126 punktų reikalavimus, tuo kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio koncentracija, o konkrečiai - kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija - 3,28 % promilės etilo alkoholio, atsižvelgdamas į savo važiavimo greitį nesilaikė saugaus atstumo iki priešais važiavusio troleibuso „Solaris Trollino 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko atsitrenkė į troleibuso „Solaris Trollino 12“ galinę dalį, kurį apgadino.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gegužės 18 d. buvo paskutinė diena prieš atostogas. Parvežęs koleges namo, važiavo pas savo draugą. Norėjo pabendrauti, išsipasakoti, planavo pas jį nakvoti. Jie vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Begeriant nusprendė, kad gali pritrūkti alkoholio, todėl nusipirko dar. Apie 20 val. paskambino jam mama, pasakė, kad jo namuose keistai burzgia dujų katilas. Juo šildo karštą vandenį. Nežinojo, ką daryti. Puolė ieškoti taksi numerių. Paskambinus pasakė, kad laisvas automobilis bus už 15-20 min. Nusprendė tiek nelaukti, tikėjosi pats rasti taksi automobilį, tačiau nerado. Tada sėdo į savo automobilį Toyota Picnic, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo atvažiavęs pas draugą, ir važiavo namo. Žmona negalėjo grįžti namo, nes ji dirba parduotuvės „Kristiana“ vedėja, dirbo iki 21 val. Jis automobiliu nusileido į V. Putvinskio g., paskui Vytauto prospektu važiavo link geležinkelio stoties. Nesilaikydamas saugaus atstumo Tunelio gatvėje atsitrenkė į troleibuso galą. Smūgis buvo nestiprus, net jo automobilio lempos nesudužo. Priėjęs troleibuso vairuotojas, pajautė, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnė liepė pūsti į alkotesterį, įpūtė 2,95 promilių. Tada jam pasakė, kad reikės duoti kraujo mėginį. Po kraujo pridavimo policijos pareigūnai parvežė jį iki namų. Dėl šio įvykio labai išgyveno, buvo paguldytas į krizių centrą. Įvykis turės įtakos jo tarnyboje. Mano, kad nebegalės dirbti darbą, kurį dabar dirba. Kritiškai vertina savo poelgį. Dabar alkoholio nevartoja, lankosi pas psichoterapeutą, tęsia gydymą. Dar prieš šį įvykį jis lankėsi „Alkamedoje“, nes žmonai atrodė, kad jis per daug geria. Žmonos laiduoti neprašo, nes jis ją įpykdė. Su mama santykiai puikūs, klauso jos, gyvena kartu, ji padeda auginti mažametį vaiką. Jis turi 24 metų dukrą ir 10 metų sūnų. Automobilis Toyota Picnic, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kurį vairavo įvykio metu, priklauso jam. Apie įvykį mama sužinojo tą pačią dieną iš policijos, nes policija parvežė jį į namus. Tuo metu buvo girtas, nekalbėjo, o kitą dieną papasakojus, kas atsitiko, mama nepagyrė už tokį poelgį.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
- 2018 m. gegužės 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės A. M. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodytos aplinkybės, kad 2018 m. gegužės 18 d., apie 20.45 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad K. Baršausko g. yra įvykęs eismo įvykis. Įvykio vietoje rado dvi transporto priemones - troleibusą SOLARIS TROLLINO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas R. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir automobilį Toyota Picnic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas R. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., įvykį matė liudytojas L. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. R. V. alkotesterio Alcotest 6810 ARFM-0396 pagalba nustatyta 2,95 prom. girtumas (b. l. 9);
- 2018 m. gegužės 18 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta – Kauno m. Tunelio g. ties namu Nr. 25. Kelių eismo įvykio rūšis - transporto priemonės susidūrimas. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nerasta ir niekas nepaimta (b. l. 11-14, 25);
- 2018 m. gegužės 18 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, jog apžiūrėti automobiliai - troleibusas SOLARIS TROLLINO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota Picnic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti transporto priemonių sugadinimai (b. l. 15–24);
- liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 18 d., apie 20.40 val. Kaune, Tunelio g. vairavo UAB „Kauno autobusai“ priklausantį troleibusą „Solaris Trolino 12AC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo pirma eismo juosta link K. Baršausko g. Vežė keleivius 13-tu maršrutu. Prieš sankryžą su Breslaujos g. degė raudonas šviesoforo signalas. Sustojo. Priešais dar stovėjo keletas transporto priemonių. Staiga pajuto smūgį į stovinčio troleibuso galinę dalį. Išlipo į lauką. Pamatė, kad į galą atsitrenkęs automobilis „Toyota Picnic“. Už vairo sėdėjo vyras. Daugiau žmonių automobilyje nebuvo. Tuo metu privažiavęs su automobiliu sustojo jaunas vaikinas. Sakė, kad automobilį „Toyota Picnic“ seka jau nuo geležinkelio stoties. Jis važiuoja kažkaip keistai, vairuotojas gali būti neblaivus. Tuomet R. P. pradarė keleivio pusės duris. Už vairo sėdėjęs vyras iš tikrųjų buvo neadekvatus, nieko nekalbėjo. R. P. atrodo, kad nebuvo prisisegęs saugos diržo ir smūgio metu galėjo prisitrenkti. Tuojau pat atvažiavo policininkai. Vienas prisėdo šalia vairuotojo ir davė papūsti alkotesterį. Paklausus, ką rodo, atsakė - 2,95. Troleibuse nukentėjusių žmonių nebuvo. Troleibusui apgadinta galinė dalis. Įvykio metu buvo šviesus paros metas, kelio danga šlapia (b. l. 41–42);
- liudytojas L. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 18 d., apie 20.30 - 20.40 val. Kaune, Tunelio g. vairavo automobilį BMW 320. Važiavo nuo geležinkelio stoties link K. Baršausko g. Pradžioje Tunelio g. jį pralenkė automobilis „Toyota Picnic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Manevravo iš vienos eismo juostos į kitą nerodydamas posūkių signalų. Važiuodamas antra eismo susilygino su minėtu automobiliu. Už vairo sėdėjo vyras, važiavo vienas. Jis buvo įsikibęs į vairą ir žiūrėjo tik į priekį, nesiorientavo kas darosi aplinkui. Panašu, kad vairuotojas buvo girtas. Staiga metėsi į L. Š. pusę. Kad išvengtų susidūrimo, buvo priverstas užvažiuoti ant skiriamosios juostos. Paskambino tel. „112“, pranešė, kas vyksta. Sujungė su policija. Jiems pranešė, kur važiuoja automobilis. Įjungė avarinę signalizaciją ir važiavo automobiliui „Toyota Picnic“ paskui. Kiti vairuotojai nelenkė. Pakilus Tunelio g. į kalną, prieš sankryžą su Breslaujos g., pirmoje eismo juostoje stovėjo troleibusas, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Atvažiavęs automobilis „Toyota Picnic“ trenkėsi į stovintį troleibusą. Prieš pat susidūrimą lyg žybtelėjo STOP signalai. Greitis galėjo būti apie 50 km/h. L. Š. sustojo įvykio vietoje. Pribėgo ir troleibuso vairuotojas. L. Š. pažvelgė į automobilį. Vairuotojas ir toliau sėdėjo įsikibęs į vairą, į nieką nereagavo. Tuojau pat privažiavo policininkai, patikrino vairuotojo blaivumą, jis įpūtė 2,95 promilės. Pareigūnams užsirašius L. Š. duomenis, jis išvažiavo (b. l. 44–45);
- 2018 m. gegužės 18 d. R. V. alkotesteriu nustatytas 2,95 ‰ (promilės) girtumas (b. l. 26);
- 2018 m. gegužės 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4909/2018(01) nurodyta, kad R. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,28 % promilės etilo alkoholio (b. l. 30);
- iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Toyota Picnic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra R. V. (b. l. 32).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis R. V. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 3,28 promilių etilo alkoholio koncentracija, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pripažintina, kad R. V. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė. Kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
IV. Dėl
prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Sprendžiant kaltinamojo R. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamojo motinos R. V. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. R. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sūnaus šeima gyvena Rusijoje. Sūnus gyvena pas ją, klauso jos. Žino, kad sūnus girtas vairavo, dėl to jis labai gailėjosi. Sūnus alkoholį vartodavo per šventes, kartais jausdavo nuo jo alkoholio kvapą, bet nepastebėjo, kad jis būtų girtas. Kai policija parvežė sūnų namo, jis pasipasakojo, kad vairavo girtas. Po įvykio žmona kategoriškai sureagavo, bet dabar santykiai pasitaisė. Sūnus sportuoja, mėgsta skaityti, ji galės jam daryti teigiamą įtaką. Po įvykio R. V. labai pergyvena, šeima ir draugai jį palaiko. Sūnus alkoholio nebevartoja. Laiduodama ji galėtų sumokėti užstatą iki 1000 eurų.
Prokuroras siūlė taikyti laidavimą su užstatu.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendžiant klausimą dėl R. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).
Kaltinamasis R. V. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas, nebaustas administracine tvarka (b. l. 47, 48), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis R. V. dirba (b. l. 49), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje 2018 metais gydytas 2 kartus (b. l. 55), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 52), pagal 2018 m. birželio 22 d. specialisto išvadą R. V. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 60), 2018 m. spalio 25-lapkričio 9 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-688/2018 nurodyta, kad: 1. Pavojingos visuomenei veikos, kurios padarymu įtariamas, metu – 2018 m. gegužės 18 d., apie 20.39 val. R. V. konstatuojamas psichikos sutrikimas – Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (F10.2), suvokė savo veikos pavojingumą ir galėjo valdyti savo veiksmus; 2. Šiuo metu R. V. konstatuojamas psichikos sutrikimas – Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (F10.2), supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti, gali būti apklausiamas ikiteisminiame tyrime ir dalyvauti teisme bei duoti parodymus; 3. R. V. skirti priverčiamąsias medicinos priemones nereikalinga (b. l. 88–90).
Bylos duomenys patvirtina, jog R. V., kaltinamojo motina, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta. Su kaltinamuoju R. V. ji kartu gyvena, sutaria gerai, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad R. V. yra tikrai verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sūnui R. V. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant R. V. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą vieneriems metams 6 mėnesiams motinos R. V. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad R. V. vairavo būdamas sunkaus girtumo laipsnio, laidavimas skirtinas su užstatu.
V. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).
Šiuo atveju matyti, kad R. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. V. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba.
Įvertinus R. V. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 (dvejų) metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus.
Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju R. V. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Byloje nustatyta, kad R. V. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį Toyota Picnic, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. VĮ ,,Regitra“ duomenimis, minėtas automobilis priklauso R. V. (b. l. 32). Įvertinus tai, kad kaltinamasis dėl pavojingos nusikalstamos veikos nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, o tai reiškia, kad jokia bausmė jam neskirtina, automobilio konfiskavimas kitų šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, atitinkanti pusiausvyrą tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų ir teisės pažeidimų prevencijos. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės interesui užtikrinti turi būti siekiama realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, automobilis Toyota Picnic, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.
Kaltinamajam R. V. paskirta kardomoji priemonės– rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo R. V. automobiliui Toyota Picnic, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąją bylą nutraukti.
R. V. perduoti laiduotojos R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą su 700 Eur (septynių šimtų eurų) užstatu, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.
Įpareigoti laiduotoją R. V. per 10 (dešimt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, kodas 73000, įmokėti 700 Eur (septynių šimtų eurų) užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.
Užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu R. V., už kurį laiduota, per laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu skirti R. V. tris baudžiamojo poveikio priemones:
- draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 18 d.;
- skirti 10 MGL, tai yra 500 Eur (penkių šimtų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią ji privalo sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą);
- konfiskuoti R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Toyota Picnic, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) , saugomą UAB „Šančių autoservisas“ aikštelėje, esančioje Europos pr. 109, Kaunas.
Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Byloje esantį R. V. vairuotojo pažymėjimą nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“, šią įstaigą informuojant apie R. V. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamojo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobiliui Toyota Picnic, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) , pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti R. V., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai R. V., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.