Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-08-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-269-885/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-11
Bylos Nr.
AN2-269-885/2020
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00002-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
Teisėjas
Arūnas Bartkus (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-269-885/2020
Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00002-2020-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.2; 21.11.10
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atmestas A. Š. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas (toliau – Institucija) 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu A. Š. nubaustas už tai, kad 2019 m. spalio 29 d., 11.54 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas krovininę transporto priemonę DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, esant nustatytam didžiausiam greičiui 50 km/val., važiavo 88 km/val. greičiu (įvertinus greičio matuoklio paklaidą – 1 km/val.) viršijo leistiną greitį 38 km/val., tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 4 dalyje. Už administracinį nusižengimą A. Š. paskirta 120 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2020 m. birželio 8 d. nutartimi netenkino A. Š. skundo dėl 2019 m. lapkričio 27 d. Institucijos nutarimo. Teismas nurodė, kad nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22, 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniame skunde A. Š. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutartį dalyje dėl administracinio poveikio priemonės ir teismo nuožiūra ją sušvelninti, sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

3.1. Skunde nurodo, kad teismas turėjo galimybę įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju sukėlė jo padarytas administracinis nusižengimas, tačiau to nepadarė ir priėmė formalią, standartišką analogiškoms byloms nutartį. Apelianto manymu, skundžiama nutartis nėra išsami, nėra pilnai motyvuota, todėl neatitinka ANK 641 straipsnio nuostatos, kad teismas patikrina Institucijos priimto nutarimo atitikimą teisėtumo ir pagrįstumo principams. Šioje byloje nutarties teisėtumas abejonių nekelia, tačiau nutarties pagrįstumo ir poveikio priemonės proporcingumo principai, ypač po 3 mėnesius trukusio šalies karantino, kelia abejonių.

3.2. Skunde dėstomos aplinkybės, kurios, apelianto manymu, sudaro teisinį pagrindą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad jis nesielgė tiesiogine tyčia, realaus pavojaus niekam nesukėlė, žalos nepadarė. Mano, kad galėjo sąžiningai suklysti, trumpam praradęs dėmesingumą ir nepastebėjęs viršijamo greičio. Mano, kad teismas visiškai neatsižvelgė į jo charakterizuojančias aplinkybes: anksčiau nebuvo baustas už analogiškus pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, neteistas, įskaitinių eismo įvykių niekada nepatyrė, turi šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis ir neturi jokių sistemingumo požymių.

3.3. Atkreipė dėmesį, kad apylinkės teismo nutartyje nepasisakoma dėl jo pateiktų paaiškinimų arba keliais žodžiais be motyvų atmetamos, apelianto manymu, reikšmingos aplinkybės, dėl kurių galėtų būti individualizuojama jam skirtina nuobauda, būtent: 1) padarytas nusižengimas buvo pirmas kartas per jo 14 vairavimo metų. Iki tol buvo baustas tik už kelis nežymius KET pažeidimus. Galiojančių nuobaudų neturi. Per savo vairavimo stažą nepatyrė nė vieno įskaitinio eismo įvykio; 2) pripažindamas nagrinėjamą nusižengimą, policijos paskirtą nuobaudą, baudą 120 eurų sumokėjo (kvito kopiją pridėjo prie skundo). Tuo norėjo patvirtinti savo nusistatymą, kad ateityje tokių situacijų nepasikartos, laikysis KET reikalavimų bei nedarys nusižengimų; 3) neatsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kad jis prisipažino padaręs KET pažeidimą, gailėjosi ir per trumpiausią laiką padėjo jį ištirti. Sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta; 4) jokios pirmos instancijos teismo reakcijos nesulaukė jo darbinės veiklos svarba užtikrinanti dviejų nepilnamečių dvynukų išlaikymą. Be vairuotojo pažymėjimo negalės dirbti, uždirbti ir skirti išlaikymą. Pandemijos metu vairuotojų poreikis sumažėjo ir jam bus nelengva vėl susirasti profesionalaus vairuotojo darbą; 5) padeda broliui ūkininkauti jo ūkyje. Vairuoja kombainą ir kitą žemės ūkio techniką; 6) administracine tvarka baustas už smulkius pažeidimus, todėl neturėjo problemų su kelių policija. Visa tai charakterizuoja jį, kaip lojalų įstatymams pilietį.

3.4. Dėl viešojo intereso akcentavo, kad daugelyje pasaulio šalių įvedus karantiną, jie krovininių automobilių vairuotojai, rizikuodami savo ir savo artimųjų sveikata užtikrino šalies gyventojų nepertraukiamą aprūpinimą maisto produktais ir būtiniausiomis prekėmis. Tuo jis asmeniškai prisidėjo užtikrinant viešąjį interesą pandemijos akivaizdoje.

3.5. Apelianto teigimu, vairavimo teisių atėmimas jam, kaip profesionaliam vairuotojui, dirbančiam vairuotojo darbą yra aiškiai per griežta ir šioje situacijoje neproporcinga administracinio poveikio priemonė, tuo labiau, kad kartu su ja pritaikyta ir administracinė nuobauda, kurią jis jau sumokėjo. Mano, kad teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, galėtų įžvelgti, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti sušvelninant administracinę poveikio priemonę.

Atsiliepimas

4. Institucija atsiliepime prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad nekyla abejonių, jog A. Š., atėmus teisę vairuoti, kils nepatogumų ir jam bus sudėtingiau vykdyti įsipareigojimus šeimai (jis yra patyręs vairuotojas, galiojančių nuobaudų neturi, augina du nepilnamečius vaikus, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, be vairuotojo pažymėjimo negalės dirbti, nes vairuotojo pažymėjimas yra būtinas), tačiau tai savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41/2014, 2AT-9-746/2015), o yra sudėtinė jam paskirtos nuobaudos už padarytą nusižengimą dalis. Nei darbo funkcijų atlikimas, nei rūpinimasis šeima tikrai netaps neįmanomu, apeliantui netekus teisės vairuoti, ir šie apelianto nepatogumai truks tik laikinai. Patiriami nepatogumai, laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemonę, vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už padarytą administracinį teisės nusižengimą. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

A. Š. apeliacinis skundas tenkinamas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas ir prašoma ją sušvelninti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 120 Eur iki 170 Eur. Šio straipsnio 7 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t, vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Institucija 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu A. Š. pripažino kaltu padarius ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą ir, nenustačiusi jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė minimalią baudą – 120 Eur – ir minimaliam ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui – 3 mėnesiams – paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Apylinkės teismas kaip proporcingą ir teisingą patvirtino Institucijos A. Š. paskirtą minimalią nuobaudą (120 Eur baudą) ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (3 mėnesius) ir nematė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija, šiuo metu atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį) nuostatų.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pažymėtina, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), taikydama ANK 34 straipsnio nuostatas, kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

8. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad apylinkės teismas, Institucijos priimto nutarimo pagrįstumą įvertino tik formaliai, dėl to liko iki galo neatskleista ir neįvertinta teisingo sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių visuma. Apygardos teismas pažymi, kad skiriama nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tarp kurių paminėtinos ir neigiamos pasekmės, susijusios su atliekamo darbo funkcijomis, pareigomis šeimai ir pan., tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės). Minėta, kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę.

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. Š. nuo pat pažeidimo padarymo pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, kas, vadovaujantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina ir tai, kad A. Š. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui ir sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, t. y. esant nustatytam 50 km/val. važiavimo greičiui, važiavo 88 km/val. greičiu ir nustatytą leistiną greitį, įvertinus paklaidą, viršijo 38 km/val. ir tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Iš administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad A. Š. baustas už kelis įvarius KET pažeidimus (ANK 417 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnio 1 dalis), už greičio viršijimą baustas 2016 m. kovo 10 d., greitį viršijo 15 km/val., baustumas išnykęs, baudos sumokėtos. Vis dėlto teismo vertinimu, padaryti administraciniai nusižengimai nebuvo šiurkštūs ir tokie pavojingi, kad vien dėl šios aplinkybės jam nebūtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

10. Šiuo atveju vertintinos ir kitos su A. Š. asmenybe susijusios aplinkybės, o būtent tai, kad jis dirba (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), augina du nepilnamečius vaikus, asmeniškai, kaip krovininių automobilių vairuotojas, prisidėjo užtikrinant viešąjį interesą pandemijos akivaizdoje (rizikuodamas savo ir savo artimųjų sveikata vežė šalies gyventojams maisto produktus ir būtiniausias prekes). Apeliantą teigiamai charakterizuoja ir tai, kad jis savo iniciatyva sumokėjo jam skirtą baudą. A. Š. transporto priemones vairuoja 14 metų, tačiau per visą vairavimo stažą nepatyręs eismo įvykių, kaip minėta, baustas už kelis KET pažeidimus, už kuriuos baudos sumokėtos, baustumai išnykę. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, į šias apelianto nurodomas aplinkybes neatsižvelgė, nesuteikė joms jokios reikšmės. A. Š. darbas tiesiogiai susijęs su specialiosios teisės turėjimu, tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia išskirtinės padėties sprendžiant specialiosios teisės atėmimo klausimą. Priešingai, aplinkybės, susijusios su darbine veikla, A. Š. buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl KET pažeidimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Sutiktina su apylinkės teismu, kad vien šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą A. Š. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar trumpinti šios administracinio poveikio priemonės terminą. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tačiau tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Be to iš apeliacinio skundo matyti, kad asmuo nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, supranta jo neigiamas pasekmes ir padarė atitinkamas išvadas, todėl laikytina, kad paskirta nuobauda ir visas šis procesas tinkamai paveikė teisės pažeidėją. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, aukštesnysis teismas mano, kad šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma administracinio poveikio priemonė, naudai, dėl ko yra faktinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta straipsnio sankcijoje, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda, taip pat ir administracinio poveikio priemonė, yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusižengimų. Kita vertus, už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, kad A. Š. už padarytą administracinį nusižengimą yra nubaustas 120 Eur bauda, teisė vairuoti transporto priemones jam atimama 1 mėnesiui. Už savo pavojingą veikimą administracinės atsakomybės neišvengė ir jau patyrė bei dar ateityje patirs apribojimus. Įvertinus tai, sutikti su skundžiamos nutarties išvada, kad pritaikius A. Š. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinus specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą, nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutartis keistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

A. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 97-ANR_N-2061-2019 A. Š. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams pakeisti į teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Bartkus