Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. G. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarimo K. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. G. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad K. G. 2010 m. gruodžio 23 d., apie 23.45 val., Druskininkuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „Land Rover Freelander“, būdamas neblaivus (0,93 prom. alkoholio – lengvas neblaivumo laipsnis), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinta tvora ir transporto priemonė. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 133 punktų reikalavimus.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons tatuoja: III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla (pvz. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz. nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010).

Atsakomybė už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą kyla tuomet, kai asmuo pripažįstamas kaltu padaręs eismo įvykį, už kurį kyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 1 arba 2 dalį bei eismo įvykį padaro būdamas neblaivus. Todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti žalos, padarytos kitų asmenų sveikatai ar turtui, faktą.

Formuluojant kaltinimą administracinio teisės pažeidimo protokole, nurodyta, kad K. G. vairavo automobilį būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą (b. l. 2). Byloje surinkti įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, K. G. ir V. S. paaiškinimai, įvykio fotonuotraukos (b. l. 2, 3, 4, 5, 6, 7, 10, 11-14) – patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta A. S. priklausanti tvora. ATPK 127 straipsnio 3 dalies dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. Šio fakto pakanka, kad būtų konstatuota ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog K. G. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį.

Apeliantas taip pat nurodo, kad jo atžvilgiu yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad apelianto nurodytų aplinkybių (gyvenamosios vietos geografinė padėtis, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra neteistas, neįgalus, charakterizuojamas labai gerai, išklausė 4 akademinių valandų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai ir kt.) nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę. Pažymėtina, kad padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. K. G. buvo nustatytas net 0,93 promilės neblaivumas, savo veiksmais jis sukėlė eismo įvykį ir padarė žalos svetimam turtui, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pažymėtina, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog pažeidimą padarė esant būtinojo reikalingumo sąlygoms. ATPK 17 straipsnyje nurodyta, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Apeliantas teigia, jog automobilį vairavo norėdamas patraukti žmonos automobilį į saugesnę vietą bei siekdamas išvengti galimos žalos turtui ar eismo saugumui. Tačiau ši apelianto nurodyta aplinkybė negali būti pripažįstama nei ypatinga aplinkybe ATPK 30¹ straipsnio prasme, nei būtinuoju reikalingumu, kadangi vairuojant neblaiviam, kitų žmonių turtui, sveikatai ar gyvybei keltas pavojus buvo žymiai didesnis nei apelianto žmonos automobiliui ar kitiems eismo dalyviams galėjusi kilti grėsmė.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, K. G. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30, 30² str.), todėl Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

K. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.