Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Akvilei Povilanskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. G., jo atstovui advokatui V. K., teismo posėdyje išnagrinėjo K. G., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), lietuvio, turinčio vidurinį išsilavinimą, vedusio, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. 2010-12-23 23.45 val. Druskininkų sav. Neravų k. Gojaus g. vairavo transporto priemonę Land Rover Freelander, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, važiuodamas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, ko pasekoje nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą ir ją apgadino, taip pat apgadino savo vairuojamą automobilį, žmonės nenukentėjo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 133 p. reikalavimus, tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d.

K. G. su pažeidimu sutiko iš dalies. Jis pripažino, kad būdamas išgėręs vairavo transporto priemonę, tačiau nurodė, kad veikė esant būtinam reikalingumui, nes reikėjo padėti žmonai, kurios automobilis buvo įstrigęs sniego pusnyje ir sudarė kliūtį kelyje. Taip pat K. G. pripažino, kad dėl slidaus kelio nesuvaldė automobilio ir šis, nuvažiavęs nuo kelio, atsirėmė į kaimyno A. S. vielinę tvorą, tačiau tvora nebuvo sugadinta, jokia žala nepadaryta, todėl šiuo atveju nebuvo eismo įvykio ir todėl jo veiksmai be pagrindo kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad K. G. kaltas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., ir yra baustinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Jeigu šiuos veiksmus padaro neblaivus asmuo, jis atsako pagal ATPK 127 str. 3 d. K. G. neneigia, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, šią aplinkybę patvirtina ir asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad K. G. nustatytas 0,93 prom. neblaivumas (b. l. 6). Taigi, K. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, kad neblaiviems asmenims draudžiama vairuoti transporto priemones. Taip pat byloje įrodyta, kad K. G. padarė Kelių eismo taisyklių 133 p. numatytą pažeidimą, nes esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio bei atsitrenkė į A. S. priklausančios namų valdos tvorą. Kelių eismo taisyklių 133 p. reikalaujama, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; šių reikalavimų K. G. nevykdė. Tai, kad padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nulėmė A. S. turto-tvoros apgadinimą, įrodyta liudytojo J. Šerkšno parodymais, kad vielos tinklo tvora toje vietoje, kurioje į tvorą atsitrenkė K. G. vairuojama transporto priemonė, buvo nuversta, taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio schema ir nuotraukomis, iš kurių matyti, kad automobilis Land Rover, v/n (duomenys neskelbtini), rastas stovintis pervažiavęs vielos tinklo tvorą, schemoje pažymėta, jog 9,20 m atkarpoje tvora apgadinta, su šia schema K. G. sutiko, tai patvirtino savo parašu. Liudytojas A. S. parodė, kad K. G. vairuojama mašina buvo įvažiavusi į jo tvorą, bet dėl to jam žala nepadaryta. Tačiau A. S. pripažino, kad po šio įvykio jam teko taisyti tvorą, vadinasi, tvora buvo dalinai tapusi netinkama naudoti pagal tikslinę paskirtį, t.y. buvo apgadinta. Ta aplinkybė, kad padaryti nuostoliai neįvertinti pinigine išraiška, neturi esminės teisinės reikšmės, nes šiuo atveju pakanka nustatyti svetimo turto sugadinimo (apgadinimo) faktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2010-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-7920/2010). Dėl išdėstytų motyvų pripažintina, kad K. G. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 3 d.

Nors K. G. teigia, kad vairavo neblaivus esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, tačiau tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pagal ATPK 17 str. nuostatas administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti visas įstatymo nustatytas būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010, 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010). Nagrinėjamoje byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, kad dėl sniego pusnyje įstrigusio V. G. automobilio grėsė realus ir akivaizdus pavojus viešajai tvarkai ir kad šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Iš liudytojos V. G. parodymų seka, kad ji nesuprato, jog K. G. yra neblaivus ir negali vairuoti, jis pats apie tai žmonai nesakė; jei V. G. būtų žinojusi, kad jos vyras negali vairuoti transporto priemonės, ji nurodė būtų ieškojusi kitų būdų, kaip pašalinti kliūtį kelyje. Taigi, laikytina, kad K. G. veikoje nėra būtinojo reikalingumo sąlygų.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo turtinę ir šeiminę padėtį. K. G. padarytas teisės pažeidimas pagal jo pavojingumą ir sankcijos griežtumą priskirtinas prie sunkesnių administracinių teisės pažeidimų. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pažeidimas padarytas neįgalaus asmens. Skirtina sankcijoje numatyta bauda, taip pat skirtinas sankcijoje privalomai numatytas specialiosios teisės atėmimas. Nors pažeidėjas prašo taikyti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą, tačiau byloje nenustatytos jokios išskirtinai išimtinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. N5-1647/2006, N1-1396/2007, N444-685/2009, N63-681/2010, N444-7959/2010 ir kt.). Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažeidėjas, elgdamasis neatsakingai ir sėsdamas neblaivus už vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias dėl pažeidimo jam ir jo artimiesiems, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30, 30², 27, 286, 287 straipsniais, teisėja

nutarė:

K. G. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., skirti 4200 (keturių tūkstančių dviejų šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Nutarimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.