- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-03
- Bylos Nr.
- eI-4807-342/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00349-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- I. V.
2019 m. gegužės 30 d. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei I. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir TRATC, pareiškėja) prašymu prašo priteisti iš atsakovės 65,42 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovė, būdama nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), naudotoja, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjusi vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka.
Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su pateiktu prašymu nesutinka. Nurodo, kad ginčo nekilnojamojo turto objektuose nuo jų įsigijimo dienos negyvena. Teigia, kad butuose nėra įmanoma gyventi, nes juose vyko sprogimai. Iinformuoja, kad yra atjungtas elektros energijos teikimas ginčo nekilnojamojo turto objektams. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Vadovaujantis ABTĮ 78 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, bei savo biudžeto sąskaita gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 - 2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT), aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga LVAT praktika, pagal kurią skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (liet. tarp kitko, be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (liet. tiesiogiai, konkrečiai apibrėžta) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.
Tauragės rajono savivaldybės taryba 2012-11-14 sprendimu Nr. T1-508 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Tauragės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Nuostatuose nurodyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą (išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus) Savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.). Pagal 2017-07-01 įsigaliojusius Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2017-05-17 sprendimu Nr. 1-207 patvirtintus Tauragės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus pareiškėja Koncesijos sutarties pagrindu, teisės aktų nustatyta tvarka Tauragės rajono savivaldybės pavedimu atlieka atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, atliekų tvarkymo ir vietinės rinkliavos administravimo funkcijas Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal šių nuostatų 27 punktą pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Registro duomenis pareiškėjas parengia ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį į Mokėjimo pranešime nurodytą Vietinės rinkliavos surenkamąją sąskaitą iki einamojo ketvirčio paskutinio mėnesio 15 d. Nuostatų 24 punktas numato, kad metinis vietinės rinkliavos dydis nustatomas šių Nuostatų 1 priede nurodytą dydį (konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai) padauginus iš nekilnojamojo turto apmokestinamo bendrojo ploto arba iš nekilnojamojo turto objektų skaičiaus (garažų ir sodų paskirties objektams, netinkamiems naudoti objektams). Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 40 p.).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektai, adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė atsakovei.
Pasisakant dėl atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų apie tai, kad ji negyvena nurodytose gyvenamosiose patalpose ir todėl nėra atliekų turėtoja, pažymėtina, jog pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, tiek galiojančias šiuo metu, tiek Nuostatų priėmimo metu, atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, turintis atliekų. Atitinkamai atliekų gamintojas – asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ar sudėtis. Šiuo aspektu nurodytina, jog ginčo atveju konkretaus asmens mokėtinos rinkliavos dydis priklauso nuo jo turimo, valdomo, disponuojamo nekilnojamojo turto ploto ir šio turto naudojimo paskirties. Iš Nuostatų matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, be kita ko, savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. LVAT akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia tai, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis - todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT nutartyse (žr., pvz., LVAT 2011-06-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011-04-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011 ir kt.), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas.
Kita vertus, LVAT laikosi pozicijos, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (žr., pvz., LVAT 2014-01-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2015-09-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015 ir kt.). LVAT, be kita ko, yra konstatuota, jog naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos (žr., pvz., LVAT 2015-04-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015 ir kt.).
Atsakovė pateikė UAB „Tauragės vandenys” 2019-04-19 raštą, iš kurio matyti, kad už ginčo nekilnojamojo turto objektus nuo 2016 m. iki šios dienos už suvartotą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą skaičiavimai neatliekami, sąskaitos neteikiamos. Pažymėtina tai, kad atsakovė neteikia duomenų apie elektros energijos suvartojimą nekilnojamojo turto objekte, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiame 2017-05-18 sprendime tarp tų pačių šalių dėl vietinės rinkliavos priteisimo už nekilnojamojo turto objektus adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nustatė, kad „atsakovei nuosavybės teise priklausančiuose butuose elektros energija tiekiama per vieną elektros apskaitos prietaisą”. Iš Lietuvos energijos tiekimo 2019-04-23 raštų matyti, jog nekilnojamojo turto objekte, adresu (duomenys neskelbtini), 2017 ir 2018 metais suvartota 0 kWh elektros energijos, o 2016 metais – 209,31 kWh elektros energijos. Minėtas sunaudotos elektros energijos kiekis per metus yra itin nedidelis ir tai patvirtina faktą, jog atsakovė nesinaudojo minėtomis gyvenamosiomis patalpomis, todėl nebuvo atliekų turėtoja. Kiti atsakovės pateikti duomenys nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes apima ne ginčo laikotarpį arba ne ginčo nekilnojamąjį turtą, todėl nagrinėjamoje byloje nevertintini. Iš aptartų duomenų matyti, jog atsakovei priklausančiuose objektuose paslaugos, reikalingos juos eksploatuojant, iš esmės nebuvo teikiamos, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, jog butai ginčo laikotarpiu buvo naudojami. Šią išvadą patvirtina ir duomenys apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą kitu adresu, nei ginčo nekilnojamojo turto objektų buvimo vietos adresais. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina butų nenaudojimo faktą, vien aplinkybė, kad atsakovė dėl lengvatos suteikimo nesikreipė, nors turėjo teisę tai padaryti, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė ginčo laikotarpiu naudojosi butais ir dėl tokio naudojimosi susidarė komunalinės atliekos (žr., LVAT 2016-11-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Konstatuotina, jog atsakovė negali būti pripažinta „atliekų turėtoju” Nuostatų požiūriu ir negalėjo būti apmokestinta vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą už ginčo objektus.
Įvertinus tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovei priklausančiuose ginčo objektuose paslaugos (elektros energija ir vanduo), reikalingos jį eksploatuojant, nebuvo teikiamos, nėra teisinio pagrindo išvadai, jog jai priklausantys butai ginčo laikotarpiu buvo naudojami. Vien aplinkybė, kad atsakovė dėl lengvatos suteikimo už ginčo laikotarpį nesikreipė, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ji nurodytu laikotarpiu naudojosi patalpomis ir dėl tokio naudojimosi susidarė komunalinės atliekos. Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2016-11-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016 ir kt.).
Konstatuotina, jog pareiškėja neįrodė aplinkybės, kad atsakovė ginčo nekilnojamojo turto objektuose ginčo laikotarpiu gyveno ir (arba) jais naudojosi. LVAT, laikosi pozicijos jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jos dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nustatyti rinkliavos surinkėjas, kuris būdamas atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą (žr., pvz., LVAT 2012-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012, 2015-09-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015 ir kt.). Pagrindžiamas turėtų būti ne tik rinkliavos dydis, bet ir pati rinkliava (žr., pvz., LVAT 2014-01-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-297/2014 ir kt.). Vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą rinkliavą, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių pagrindą vietine rinkliava apmokestinti ginčo nekilnojamojo turto objektus, t. y. neįrodė, kad atsakovė ginčo laikotarpiu naudojosi nekilnojamuoju turtu ir sukūrė atliekas, už kurių tvarkymą turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka, bei neginčijo ir nepaneigė atsakovės pateiktų įrodymų, jog turtas nebuvo naudojamas.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pareiškėjos prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Teismas papildomai atkreipia atsakovės dėmesį į tai, kad priešingai, nei nurodyta jos atsiliepime, ginčo vietinės rinkliavos skaičiavimą lėmė ne pareiškėjos, bet atsakovės elgesys. Viešai prieinamų Nuostatų VII skyriuje reglamentuota vietinės rinkliavos dydžio patikslinimo ir sumažinimo tvarka. Pagal šią tvarką nekilnojamojo turto objekto savininkas, siekiantis dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nemokėti vietinės rinkliavos, privalo veikti aktyviai – teikti prašymą bei įrodymus pareiškėjai. Atsakovė neteikia įrodymų, kad ji kreipėsi į atsakovę Nuostatų VII skyriuje nustatyta tvarka, ir kad yra priimtas atitinkamas pareiškėjos sprendimas. Darytina išvada, kad tik atsakovės neveikimas sąlygojo tai, kad vietinė rinkliava ginčo laikotarpiu buvo skaičiuojama. Atsakovei siūlytina Nuostatuose nustatyta tvarka kreiptis į pareiškėją dėl vietinės rinkliavos dydžio patikslinimo ir sumažinimo (atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo) už einamuosius ir kitus metus.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei I. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.