- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-10
- Bylos Nr.
- A-575-1114-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Antanas Ablingis
- Pareiškėjas
- M. V.
- Atsakovas
- Pagėgių
- Trečiasis asmuo
- V. A. Mišeikiui, A. J., S. K., S.
- Advokatai
- Arūnas Žlioba
- Kategorijos
- 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų S. R. (kolegijos pirmininkė), R. P. (pranešėjas) ir Antano Ablingio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui - Pagėgių savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. A. Mišeikiui, A. J. , S. K. , S. D. , J. K. , E. V. , V. K. , B. J. , P. P. , E. K. , V. J. , P. J. , E. V. , J. K. , A. M. , V. S. , R. R. , K. J. , S. N. , V. B. , J. J. , J. S. , J. G. , J. J. , V. Ž. , K. B. , V. J. , uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos žinios“, uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės kurjeris“ dėl 100000 litų neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I
Pareiškėjas M. V. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Pagėgių savivaldybės 100000 litų neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad Pagėgių savivaldybės meras A. M. , būdamas viešojo administravimo subjektu, dienraštyje „Lietuvos žinios“ ir laikraštyje „Tauragės kurjeris“ išspausdino raštą „Atviras laiškas“, adresuotą Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, Vidaus reikalų ministrui, kuriuo išplatino tikrovės neatitinkančią informaciją, taip pažemindamas pareiškėjo garbę ir orumą. Tai konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 22 d. nutartyje bei Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. rugsėjo14 d. sprendime. Pareiškėjas teigė, kad dėl garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimo patyrė labai stiprius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nes ilgą laiką savo pažeistas teises gynė teismuose, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, nes spaudoje ir laišku buvo aiškiai ir nedviprasmiškai apibūdintas kaip neigiama asmenybė, patyrė ilgalaikį pažeminimą ir reputacijos pablogėjimą, nes naudojantis spauda ne kartą buvo spausdinama tikrovės neatitinkanti informacija, bendravimo galimybių sumažėjimą, nes dėl neigiamo įvertinimo spaudoje kiti asmenys vengė bendrauti. Nurodė, kad be jokio teisinio pagrindo buvo atleistas iš valstybės tarnybos ir padarytas beteisiu piliečiu.
Atsakovė Pagėgių savivaldybė su skundu nesutiko, nurodė, kad pareiškėjas neįrodė žalos fakto bei žalos dydžio pagrįstumo. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad civilinėje byloje Nr.3K-3-142/2006 yra pagrindas taikyti CK 2.24 straipsnio 6 dalį ir atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės – neturtinės žalos atlyginimo ir savo nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2005-09-14 sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo patenkintas reikalavimas dėl neturinės žalos priteisimo ir atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl negalima kreiptis į teismą dėl ginčo dėl to paties dalyko. Be to, pažymi, kad teisės atsiradimo į ieškinį data skaičiuotina nuo 2002-02-02, kai „Lietuvos žinių“ dienraštyje Nr. 27 buvo paskelbtas „Atviras laiškas“, todėl yra praleistas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Lietuvos žinios“ atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, nes pareiškėjas klaidina teismą ir siekia prisiteisti neturtinę žalą antrą kartą, o atsakovu savivaldybę įtraukė tam, kad negalėtų būti taikomas ABTĮ 101 straipsnio 2 punktas, pagal kurį teismas gali nutraukti bylą, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taip pat pažymi, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais neįrodyta atsakovės kaltė, be to teismas konstatavo, kad žinių paneigimas yra pakankama satisfakcija.
II
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 1 d. sprendimu nutarė skundą atmesti. Teismas nurodė, kad neturtinė žala - tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Ji atlyginama įstatymų nustatytais atvejais, neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiais įstatymais, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus ir būdus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK nustatyta tvarka ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis). Atlyginama neturtinė žala, padaryta fiziniam asmeniui neteisėtais valstybės ar vietos savivaldybės institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau tekste ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CK 6.271 straipsnis). Viešasis administravimas - tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams aktams įgyvendinti, administraciniams sprendimams priimti, įstatymu nustatytoms administracinėms paslaugoms teikti, viešųjų paslaugų teikimui administruoti ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimui atlikti (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala, padaryta dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginama tik tuomet, kai ji padaroma įgyvendinant įstatymus ir kitus norminius aktus, priimant administracinius sprendimus, teikiant administracines paslaugas, administruojant teikiamas viešąsias paslaugas ar atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas M. V. padarytą žalą kildina iš atsakovės – Pagėgių savivaldybės, kaip viešojo administravimo subjekto, neteisėtų veiksmų, nes tretieji asmenys, būdami viešojo administravimo subjektais, paskleidė tikrovės neatitinkančias ir orumą bei garbę žeminančias žinias. Deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti būtini bendrosios civilinės atsakomybės pagrindai: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšis, kaltė ir žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti atliekant valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 ir 4 dalys). Esminis požymis, atribojant valdžios instituciją nuo kitų civilinės atsakomybės subjektų - valdžios funkcijų atlikimas. Teismas pažymėjo, kad savivaldybė yra teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens statusą, įgyvendinantis savivaldos teisę per savivaldybės tarybą (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Savivaldybės taryba yra atstovaujamoji institucija, o vykdomoji institucija – savivaldybės administracijos direktorius, turintis vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas. Viešojo administravimo subjektai gali veikti privatinės tesės srityje. Todėl nustatant, ar teisiniai santykiai tarp subjektų susiklostė viešojo administravimo srityje, nustatytinas materialinio teisinio santykio turinys. Šiuo atveju savivaldybės institucijos neatliko valdžios funkcijų veiksmų, nepriėmė oficialaus dokumento, kurio turinys žemintų pareiškėjo garbę ir orumą. „Atviras laiškas“ buvo pasirašytas asmenų, kurie neatliko viešojo administravimo funkcijų ir jie turėtų atsakyti bendraisiais pagrindais, o ne kaip viešojo administravimo subjektai. Nagrinėjant bylą Nr. 3K-3-142/2006 nustatyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys, būdami viešojo administravimo subjektai, pasirašė atvirą laišką, kuris buvo išspausdintas dienraštyje „Lietuvos žinios“ ir laikraštyje „Tauragės kurjeris“, paskleidė informaciją apie pareiškėją M. V. , kuri teismo pripažinta neatitinkanti tikrovės. Akivaizdu, kad šie trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmai yra privataus pobūdžio ir neturi viešojo administravimo požymių, t.y. šiuos veiksmus jie atliko veikdami ne viešojo administravimo srityje, neįgyvendindami jiems norminiais aktais priskirtų funkcijų. Minėtoje byloje Pagėgių savivaldybė nedalyvavo. Teismas konstatavo, jog tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimas – akivaizdus, tačiau yra pagrindas atleisti atsakovus (šioje byloje trečiuosius suinteresuotus asmenis) nuo civilinės atsakomybės - neturtinės žalos atlyginimo, - apsiribojant kitu teisinės gynybos būdu: paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių paneigimu, kaip pakankama satisfakcija (b.l. 19-20). Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į aplinkybę, jog pareiškėjas taip pat buvo viešasis asmuo. Pareiškėjui pareiškus reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo administracine teisena, jo teisinis statusas (žalos padarymo metu) nepakito. Pareiškėjo M. V. teiginys, jog dėl tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo be jokio teisinio pagrindo buvo atleistas iš valstybės tarnybos, neapgrįstas įrodymais. Skundas dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos buvo nagrinėjamas teisme ir atmestas. Priežastinio ryšio tarp pareiškėjo atleidimo iš tarnybos ir tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo nenustatyta. Trečiųjų asmenų veiksmais žalos padarymo faktas nustatytas išnagrinėjus civilinę bylą dėl garbę bei orumą žeminančių žinių paneigimo bendrosios kompetencijos teisme. Galutinis ir neskundžiamas procesinis sprendimas šioje byloje priimtas 2006-02-22, todėl pareiškėjas nepraleido senaties termino.
III
Pareiškėjas M. V. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovo Pagėgių savivaldybės 100000 litų neturtinės žalos atlyginimą. Apeliantas nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą nurodė, kad savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai jos darbuotojas neveikė taip, kaip pagal įstatymas šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti atliekant valdžios funkcijas. Teismas neteisingai nustatė, kad savivaldybes pareigūnai neatliko valdžios funkcijų veiksmų, nepriėmė oficialaus dokumento, kurių turinys žemintų jo garbę ir orumą. Teismas ignoravo įrodymus, kad Pagėgių savivaldybės meras piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršydamas savo įgaliojimus pasirašė atvirą laišką žeminantį jo asmens garbę ir orumą. Teismas nagrinėdamas bylą neišreikalavo iš Pagėgių savivaldybės dokumentų, patvirtinančių ar Pagėgių savivaldybės meras atlikdamas viešojo administravimo veiksmus veikė savo iniciatyva ar buvo įpareigotas Pagėgių savivaldybes tarybos sprendimu. Po atviro laiško pateikimo šalies vadovams ir išplatinimo spaudoje jis buvo neteisėtais valdžios pareigūnų veiksmais atleistas iš darbo, padarytas beteisiu piliečiu. Atsakovas tyčia pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, dėl ko jis patyrė labai didelę moralinę ir materialine žalą, pablogėjo jo sveikata, atviras laiškas turėjo ilgalaikį poveikį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV
CK 6.271 str. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės; valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti; šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
Akivaizdu, kad savivaldybės darbuotojas be savo tiesioginių pareigų vykdymo turi teisę dalyvauti įvairiose visuomenės gyvenimo srityse kaip privatus asmuo. Teismas vertina, kad vertinant kokie santykiai susiklostė tarp pareiškėjo ir valstybės tarnautojo – Pagėgių savivaldybės mero – būtina atsižvelgti į tarnautojo atliktų veiksmų turinį ir jo kompetenciją. Teismų praktikos pripažįstama, kad savivaldybės meras, kaip bet koks kitas valstybės tarnautojas – turi tik tas teises ir įgaliojimus, kurias numato įstatymas. Vietos savivaldos įstatyme savivaldybės merui nėra suteikta teisė ar įgaliojimai viešai spaudoje skelbti laiškus šalies vadovams tokio turinio kuris nagrinėjamas šioje byloje. Ginčo atviro laiško spausdinimas viešai nėra nei viešasis, nei vidaus administravimas, nei viešųjų paslaugų teikimas. Todėl teismas vertina, kad šie veiksmai turi būti vertinami ir kvalifikuojami kaip kilę savivaldybės mero privataus gyvenimo sferoje. Todėl, sutinkamai su CK 6.271 str., atsakovas Pagėgių savivaldybė neprivalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamos žalos šioje byloje, pareiškėjo kildinamos iš Pagėgių mero privačios veiklos.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Civilinio kodekso normų aiškinimu. Pareiškėjo M. V. teiginys, jog dėl tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo be jokio teisinio pagrindo jis buvo atleistas iš valstybės tarnybos, neapgrįstas įrodymais. Skundas dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos buvo nagrinėjamas teisme ir atmestas.
Nagrinėjamu byloje atveju pareiškėjas dėl žalos atlyginimo galėjo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir, kaip matyti iš pareiškėjo skundo bei byloje esančių bendrosios kompetencijos teismų sprendimų, šią teisę yra realizavęs. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. V. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.