Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Sigitui Bružui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2025 m. sausio 23 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už 2024 m. vasario 20 d. ir laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 13 d. iki 2024 m. vasario 20 d. įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 3 dalyje, padarymą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. N. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2025 m. rugsėjo 30 d., apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,17 prom. neblaivumas), kilusio konflikto metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį sugyventinei A. R. į kairės pusės lūpą, po ko atbula dešine ranka stumtelėjo nukentėjusiąją sėdinčia ant lovos ir pastarajai atsigulus rankos kumščiu sudavė ne mažiau keturis smūgius į kairę veido pusę, taip, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje padarė žaizdą lūpos kairėje pusėje, kraujosruvą dešinės akies vokuose, sužalojimus sukėlusius nukentėjusiajai A. R. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. N. kaltu iš esmės prisipažino, tačiau tvirtino, kad sugyventinė pati jį išprovokavo, nurodė, kad kalti yra abu. Paaiškino, kad sutinka su specialisto išvadoje nurodytais sugyventinei A. R. padarytais sužalojimais, tačiau kiek smūgių įvykio metu jai sudavė, neprisimena. Gali tik pasakyti, kad smūgius sugyventinei sudavė į veidą. Trenkė jai delnu. Įvykio išvakarėse kartu su sugyventine parduotuvėje „Norfa“ nusipirko 0,7 l talpos degtinės butelį, kurį namuose dviese išgėrė. Abu buvo gerokai apgirtę. Begeriant pradėjo tarpusavyje konfliktuoti, sugyventinė pradėjo ant jo šaukti. Teigia, kad viskas įvyko labai greitai, tačiau sugyventinė pirma sudavė jam smūgius. Jis jai sudavė smūgius tik po to, kai ji jam sudavė. Kai ji pradėjo rėkti, delnu norėjo uždengti jai burną ir ji jam įkando į nykštį. Tuo metu sėdėjo ir iš tos rankos ir užtrenkė jai iš nervų. Sužalojimų ant sugyventinės veido nematė, neprisimena. Sugyventinė iškvietė policijos pareigūnus, bet vėliau norėjo juos atšaukti. Negali pasakyti iš kur tokie sužalojimai atsirado ant nukentėjusiosios veido.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam G. N. pagrįstai inkriminuotas nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo savo sugyventinės atžvilgiu, sudavė smūgius sugyventinei į veidą padarydamas jai žaizdą lūpos kairėje pusėje, kraujosruvą dešinės akies voke, kas sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis kilusio tarpusavio konflikto metu, būdamas neblaivus sudavė smūgius nukentėjusiajai A. R. į veidą ir padarė jai kūno sužalojimu, kurie įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiajai A. R. tiek asmens apžiūros metu, tiek ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojų apžiūros metu buvo nustatyti aiškiai matomi kūno sužalojimai; valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada patvirtina nukentėjusiosios kūno sužalojimų lokalizaciją bei sužalojimo mąstą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, nukentėjusios parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, ir nukentėjusiajai nustatyti matomi kūno sužalojimai, specialisto išvada dėl nukentėjusiajai padaryto sužalojimo mąsto nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-1139/2025, vadovaujantis BK 40 straipsniu, G. N. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 201 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos T. I. atsakomybei, vienerių metų terminui.

Motyvuojamoji dalis

BK 40 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Kadangi šiuo nuosprendžiu G. N. pripažintinas kaltu dėl naujos tyčinės nusikalstamos veikos, kuri padaryta nepraėjus vieneriems metams, todėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendis atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės G. N. nustoja galioti ir spręstinas baudžiamosios atsakomybės klausimas jam už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

BK 201 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

BK 201 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas. Ši nusikalstama veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis).

BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis G. N. padarė du nesunkius nusikaltimus numatytus BK 201 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje bei pasikėsino padaryti baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 201 straipsnio 3 dalyje. Nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamasis G. N. neteistas, administracine tvarka baustas, paskirtos baudos nesumokėtos, nuobaudos galioja. Jis nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamojo G. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs BK 201 straipsnio 1 dalyje bei BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 3 dalyje baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog BK 201 straipsnio 1 dalies, 201 straipsnio 3 dalies, ir 140 straipsnio 2 dalies sankcijose yra numatytos alternatyvinės bausmės, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina sankcijose numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jos trukmę, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytas atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, nustatant artimą bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į kaltinamąjį G. N. charakterizuojančius duomenis, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu – dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei ir uždraudžiant G. N. vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalies 2 punktu, kaltinamajam G. N. paskirtos bausmės pagal BK 201 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 2 dalį subendrintinos iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, o bausmė paskirta už pasikėsinimą įvykdyti baudžiamąjį nusižengimą apimtina. G. N. skirtina subendrinta galutinė laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, su anksčiau nurodytais įpareigojimais.

Atsižvelgiant į tai, jog iš esmės baudžiamosios bylos išnagrinėtos supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajam G. N. pripažinus padarius nusikalstamas veikas, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į G. N. paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. rugsėjo 30 d. 02.00 val. iki 2025 m. spalio 1 d. 08.01 val., dvi sulaikymo dienas prilyginant šešioms laisvės apribojimo dienoms, ir laikytina, kad G. N. yra atlikęs šešias laisvės apribojimo dienas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam G. N. iki 2025 m. gruodžio 30 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Kardomosios priemonės galiojimo terminas nuosprendžio priėmimo metu jau yra pasibaigęs, todėl teismas dėl kardomosios priemonės panaikinimo nebesprendžia.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, G. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1 000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, perduota vykdyti, todėl pakartotinai dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės teismas nebesprendžia.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Daiktų, nusikalstamai veiki tirti ir nagrinėti nėra.

Kaltinamajam G. N. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 7, 8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 140 straipsnio, 2 dalimi, 201 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 201 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

G. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu – dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

G. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu – dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

G. N. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu – dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalies 2 punktu, bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį subendrinti iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, o bausmę paskirtą už baudžiamąjį nusižengimą apimti, ir paskirti G. N. subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu – dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. N. paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu – dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Vadovaujantis Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. rugsėjo 30 d. 02.00 val. iki 2025 m. spalio 1 d. 08.01 val., ir laikyti, kad G. N. yra atlikęs 6 (šešias) laisvės apribojimo dienas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti G. N., jog nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo, arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą jam parenka Probacijos tarnyba. Nuteistasis gali dalyvauti Probacijos tarnybos arba kitos įstaigos, organizacijos ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis. Jeigu teismas paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, jų vykdymo tvarką nustato Probacijos tarnyba, atsižvelgdama, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo nuomonę. Nuteistasis turi teisę tokių draudimų ar įpareigojimų vykdymo tvarką apskųsti nuosprendį priėmusiam teismui. Šio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat šių priemonių tyčinis sugadinimas prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Išaiškinti G. N., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.