Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Kristinai Matiuchovai, dalyvaujant pareiškėjai N. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto 1-ajam notarų biurui, valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras E. S. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, jog dėl N. K. pareiškimo neprieštarauja ir palieka spręsti teismo nuožiūra (b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis, pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, jog pareiškėjos tėvas, V. P. mirė (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje (b. l. 13). Iš Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro pateiktų duomenų matyti, kad 2016 m. sausio 14 d. pareiškėja N. K. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla (b. l. 10). VĮ „Registrų centras“ 2011 m. gruodžio 13 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. J. P. vardu nuosavybės teise įregistruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda unikalus nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas santuokos metu (b. l. 16-17), iš teismui pateiktų duomenų taip pat matyti, kad palikėjo vardu registruota transporto priemonė Ford Mondeo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 18).

Pažymėtina, kad aptariamas turtas buvo įgytas ir nuosavybės teisė į jį įregistruota iki naujojo 2000-07-18 priimto Civilinio kodekso (toliau – 2000 m. CK) įsigaliojimo 2001-07-01.

Pagal 2000-07-18 priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) 25 straipsnį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (1 dalis); 2000 m. CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui (3 dalis).

2000 m. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Atsižvelgiant į Įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, sprendžiant dėl aptariamo turto teisinio režimo, taikytinas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, tačiau netaikytina CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta išlyga – būti nurodžius turtą registre kaip bendrąją jungtinę nuosavybę. Vadinasi, butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir V. P. mirties momentu buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Pažymėtina, kad byloje esančioje Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro pažymoje nurodyta, jog duomenų apie V. P. testamento sudarymą nėra. Į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik N. K., kiti įpėdiniai palikimo nepriėmė. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų LR CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LR CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Iš pareiškėjos paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja neveiksnios globotinės vardu nepriėmė palikimo nė vienu iš įstatyme nustatytų būdų. Terminas V. P. palikimui priimti suėjo 2016 m. vasario 11 d. Pažymėtina, kad šis terminas nėra naikinamasis ir jeigu yra praleistas, tai pagal CK 5.57 str. 1 d. nuostatas teismas gali jį pratęsti, jei pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Bylos duomenimis nustatyta, jog pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo ta, kad palikimo atsiradimo metu V. P. sutuoktinė dėl savo sveikatos būklės negalėjo atlikti teisiškai reikšmingų veiksmų palikimui priimti. 2016 m. birželio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1122-889/2016 A. J. P. pripažinta neveiksnia (b.l. 6-7). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi neveiksniai A. J. P. nustatyta globa ir jos globėja paskirta N. K. (b.l. 10-11). Sprendžiant palikimo priėmimo termino atnaujinimo klausimą, būtina atsižvelgti į neveiksnaus asmens interesus. Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra ginčo dėl V. P. palikimo. Vadovaujantis teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažintina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja N. K. kaip neveiksnios A. J. P. globėja, praleido terminą palikimui po V. P. mirties (duomenys neskelbtini), priimti yra svarbios, todėl praleistas terminas atnaujintinas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjos N. K. pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po V. P. mirties, priimti atnaujintinas ir pratęstinas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str. 1 d.).

Pareiškėja prašo išduoti teismo leidimą jai globotinės vardu priimti palikimą. Išankstinis teismo leidimas reikalingas visais atvejais, jeigu globėjas nori parduoti dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės (CK 3.244 str. 3 d.). Pagal CK 5.56 str. neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. Spręsdamas klausimus dėl teismo leidimų išdavimo, teismas atsižvelgia į neveiksnaus asmens interesus. A. J. P. yra pripažinta neveiksnia ir pareiškėja, būdama jos globėja, be išankstinio teismo leidimo neturi teisės priimti jos vardu palikimą.

Vadovaujantis CPK 442 str. 13 p., teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja ir bylas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. CPK 443 str. 7 d. numato, kad CPK V dalies XXV skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Šia nuostata iš esmės įgyvendinami proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 str.). Atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir imant domėn tai, kad byloje sprendžiamas klausimas susijęs su neveiksnaus asmens interesais ir teisėmis, siekiant proceso ekonomiškumo ir koncentracijos bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais teismas nagrinėjamu atveju pasisako ir dėl teismo leidimo išdavimo.

Pažymėtina, kad teismas spręsdamas klausimą, ar išduoti leidimą globėjui neveiksnaus asmens vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą atsižvelgia išimtinai į neveiksnaus asmens interesus, bei į tai, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Pareiškėja nurodė, jog palikėjas skolų neturėjo. Teismas neturi duomenų apie galimas palikėjo skolas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus daroma išvada, kad N. K. priėmus V. P. palikimą savo globojamo asmens A. J. P. vardu, jos interesai nenukentės, todėl leidimas išduodamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 442 str., 578 str., 582 str. ir CK 5.57 str., teismas

nutarė:

Atnaujinti neveiksnios A. J. P. globėjai N. K. dėl svarbių priežasčių praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo V. P., mirties (duomenys neskelbtini) priimti neveiksnios A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) vardu ir pratęsti trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti teismo leidimą N. K. a.k. (duomenys neskelbtini) priimti palikimą neveiksnios globotinės A. J. P. a.k. (duomenys neskelbtini) vardu po jos sutuoktinio V. P. mirties (duomenys neskelbtini).

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui atskiruoju skundu.