- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-13
- Bylos Nr.
- e2-17933-960/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12175-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Ieškovas
- J. B., L. B.
- Atsakovas
- AB Luminor Bank
- Advokatai
- Laimonas Pivoras, Algirdas Matkevičius
- Kategorijos
- 2.6.29.2Kreditavimas
dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Algirdui Matkevičiui, atsakovo atstovui advokatui Laimonui Pivorui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų J. B. ir L. B. ieškinį atsakovui AB Luminor Bank dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti 2018 m. kovo 20 d. atsakovo vienašališką kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog tarp šalių 2009 m. kovo 12 d. buvo sudaryta kreditavimo sutartis pagal kurią ieškovams buvo suteiktas 90 141,33 Eur kreditas būstui įsigyti ir įsirengti, nustatant galutinį kredito grąžinimo terminą ne vėliau kaip iki 2030 m. gruodžio 31 d. Ieškovai patyrė laikinus finansinius nesklandumus ir vėlavo mokėti įmokas. Atsakovas 2018 m. vasario 9 d. atsiuntė pranešimą dėl įsipareigojimų nevykdymo ir sutarties nutraukimo, nustatydamas terminą iki 2018 m. kovo 16 d. įvykdyti įsipareigojimus. 2018 m. balandžio 9 d. ieškovai gavo notaro pranešimą apie 2018 m. kovo 20 d. nutrauktą sutartį, kuriame pareikalauta sumokėti 63 197,78 Eur skolą. Nuo 2017 m. pabaigos ieškovai bendravo su atsakovu ieškodami galimybių padengti skolą. Atsakovo sutarties nutraukimas yra neproporcinga sankcija. Sudaryta sutartis buvo ilgalaikė, ieškovai buvo įvykdę 1/3 jos dalį, vėluojama mokėti įmokų suma yra nedidelė, t.y. 2,49 proc. visos kredito sumos. Atsakovas nutraukdamas sutartį nenurodė jos nutraukimo pagrindo. Sutarties 46.1. punktas, numatantis atsakovo teisę vienašališkai nutraukti sutartį laiku nesumokėjus bent vienos įmokos laikytinas nesąžininga sąlyga. Nebuvo nustatyti CK 6.217 straipsnyje numatyti pagrindai nutraukti sutartį. Sutaryta sutartis laikytina vartojimo sutartimi, o ieškovai laikytina silpnesne šalimi.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškiniu. Prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog kredito sutartyje ieškovai įsipareigojo mokėti 530,79 Eur įmokas kiekvieną mėnesį ir tai buvo jų esminė pareiga. Teisė nutraukti kredito sutartį, kai nemokamos įmokos yra numatyta CK 6.874 straipsnio 2 dalyje, Finansų įstaigų įstatymo 31straiopnio 7 dalies 4 punkte. Sutarties 46 punkte šalys susitarė dėl sutarties nutraukimo pagrindų, kurie remiantis sutarties 48 punktu laikytini esminiais. Ieškovai pradėjo vėluoti mokėti įmokas nuo 2009 metų. Pretenzijos jiems buvo siųstos 2010, 2011, 2013, 2014, 2015, 2017 metais. Šios aplinkybės leido atsakovui daryti išvadą, jog ieškovai sutarties tinkamai nevykdys ir ją nutraukti. Pagal sutarties 13 punktą suteiktas kreditas nelaikomas vartojimo kreditu. Ieškovų vartotojų statusas negali būti prielaida piktnaudžiauti savo teisėmis ir nevykdyti sutarties. Atsakovas prieš nutraukdamas sutartį įspėjo ieškovus, nustatė papildomą terminą prievolei įvykdyti. Sutarties ilgas terminas neatleidžia ieškovų nuo pareigos mokėti įmokas. Sutarties nutraukimo metu ieškovai buvo praleidę terminą sumokėti 4 mėnesių įmokas, todėl toks sutarties pažeidimas laikomas sistemingu. Ieškovams siųstose pretenzijose buvo nurodytas susidaręs įsiskolinimas bei įspėjama apie sutarties nutraukimą, ieškovai neparašė paaiškinti šių pretenzijų pagrindo, todėl suprato, jog sutartis nutraukiama dėl įmokų nemokėjimo. Sutarties 46.1 punkte šalys susitarė dėl sutarties nutraukimo kai kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negražina bankui bent vienos kredito dalies ir / arba nemoka palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų mokėjimų. Ieškovai nepateikė įrodymų, jog jie toliau galės vykdyti sutartį, padengė susidariusius įsiskolinimus.
Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Algirdas Matkevičius palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių. Pripažįsta, jog ieškovai vėlavo mokėti įmokas. Ieškovai laikytini vartotojais. 1/3 dalis kredito buvo padengta, todėl sutarties nutraukimas laikytinas neproporcingu. Nesumokėtų įmokų suma yra nežymi. Mokėtinos įmokos pagal sutartį sudarė apie 530 Eur. Ieškovai per 3-4 mėnesius galėtų padengti susidariusią įmokų skolą.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Laimonas Pivoras nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog ieškovai neturi piniginių lėšų sutarčiai vykdyti ir nėra pagrindo manyti, jog situacija pasikeis ateityje. Ieškovų finansiniai sunkumai nėra laikini. Ieškovas J. B. iš viso nevykdė sutarties, o už jį įmokas mokėjo kiti asmenys. Įmokų mokėjimo vėlavimas tęsėsi virš metų. Po sutarties nutraukimo ieškovai ir toliau nemoka įmokų ir skola jau yra apie 5 000 Eur. Sutartis buvo nutraukta remiantis sutartyje 46.1 punkte numatytu atveju, kuris yra ir esminiu sutarties pažeidimu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2009 m. kovo 12 d. tarp ieškovų ir atsakovo (ankstesnis pavadinimas AB DnB NORD bankas) buvo sudaryta kreditavimo sutartis (toliau - Sutartis) pagal kurią atsakovas suteikė ieškovams 90 141,33 Eur kreditą, o ieškovai įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2030 m. gruodžio 31 d., kiekvieną mėnesį mokėdami mokėjimo grafike nurodytas įmokas. Iš šios Sutarties tarp šalių susiklostė kredito sutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovai yra fiziniais asmenimis, kurie Sutartį sudarė su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais, o atsakovas yra verslininkas, tai ieškovai šiuose sutartiniuose santykiuose laikytini vartotojais (CK 6.228¹ straipsnio 2 dalis).
Byloje pateikti įrodymai ir šalių neginčijamos aplinkybės pagrindžia, jog ieškovai vykdydami sutartinius įsipareigojimus kiekvieną mėnesį turėjo mokėti 530,79 Eur įmokas, o nuo 2009 m. lapkričio mėnesio pradėjo pažeidinėti Sutartines prievoles laiku mokėti įmokas. Atsakovas ieškovams siuntė raštus informuodamas apie susidariusią skolą: 2009 m. lapkričio 24 d. – 886,30 Eur, 2010 m. vasario 8 d. – 1 001,21 Eur, 2010 m. rugpjūčio 2 d. – 997,54 Eur, 2011 m. liepos 1 d. – 1 038,69 Eur, 2013 m. kovo 4 d. – 1 441,00 Eur, 2013 m. balandžio 15 d. – 948,02 Eur, 2013 m. gegužės 30 d. – 436,30 Eur, 2013 m. liepos 1 d. – 934,18 Eur, 2013 m. rugpjūčio 29 d. – 426,38 Eur, 2013 m. spalio 3 d. – 1 380,18 Eur; 2013 m. gruodžio 9 d. – 1 047,26 Eur, 2017 m. gegužės 3 d. – 2 009,60 Eur, 2017 m. liepos 4 d. – 3 015,82 Eur, 2017 m. lapkričio 10 d. – 2025,00 Eur, 2017 m. gruodžio 1 d. – 1 790,24 Eur.
Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog į atsakovą 2014 m. rugsėjo 10 d., 2015 m. gegužės 27 d., 2015 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi antstoliai Nemira Šiugždienė ir Arminas Naujokaitis informuodami apie vykdomus išieškojimus iš J. B. turto trijų kreditorių naudai.
2018 m. vasario 9 d. raštu atsakovas informavo ieškovus, jog jų įsiskolinimas sudaro 2255,99 Eur bei įspėjo, jog iki 2018 m. kovo 16 d. neįvykdžius minėtų įsipareigojimų, atsakovas kitą dieną po aukščiau minėto termino pasibaigimo dienos, vienašališkai nutraukia Sutartį. Šalys bylos nagrinėjimo neginčijo ir pripažino, jog Sutartis buvo nutraukta 2018 m. kovo 20 d.
Susipažinus su 2018 m. vasario 9 d. atsakovo raštu matyti, jog jame nėra nurodomas Sutarties nutraukimo teisinis pagrindas, o nurodomas susidaręs įsiskolinimas, nustatomas terminas skolai padengti bei nurodomos pasekmės (Sutarties nutraukimas) nesumokėjus skolos per nustatytą terminą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, jog Sutartis buvo nutraukta remiantis Sutarties 46.1. punktu kas yra ir esminiu sutarties pažeidimu, todėl teismas įvertinęs šias aplinkybes ir ieškovų pareikštame ieškinyje suformuluotus reikalavimus, šioje byloje vertina atsakovo atlikto Sutarties nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą remdamasis Sutarties 46.1. punktu ir esminiu sutarties pažeidimu, numatytu CK 6.217 straipsnyje. Vien tai, jog atsakovas 2018 m. vasario 9 d. rašte nenurodė teisinio sutarties nutraukimo pagrindo (konkretaus Sutarties punkto), neleidžia Sutarties nutraukimo laikyti neteisėtu, nes šiame rašte atsakovas ieškovams aiškiai nurodė jų skolos dydį, nustatė papildomą terminą prievolei įvykdyti bei nurodė skolos nesumokėjo pasekmes, t.y. aiškiai buvo numatytas faktinis Sutarties nutraukimo pagrindas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių, jog žinodami teisinį Sutarties nutraukimo pagrindą atsakovai elgtųsi kitaip ir, kad šio teisinio pagrindo nenurodymas turėjo esminę reikšmę.
Ieškovai teismui pateiktame ieškinyje nepareiškė reikalavimo dėl Sutarties 46.1 punkte nurodytų sąlygų pripažinimo negaliojančiomis (CK 6.2284 straipsnio 1 dalis), bet nurodė, jog teismas ex officio turėtų jas įvertinti sąžiningumo aspektu. Esant tokiai situacijai, kai ieškovai pareikštus reikalavimus grindžia nesąžiningomis sąlygomis, bet nepareiškė reikalavimo dėl jų pripažinimo negaliojančiomis, o atsakovas savo atliktą veiksmą, dėl kurio šioje byloje pareikštas ieškinys, grindžia šiomis sąlygomis, teismas turi pareigą įvertinti šių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams ex officio (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis).
Šalių sudarytos Sutarties 46.1. punkte šalys susitarė, jog Sutarties nutraukimo pagrindas yra kai ieškovai Sutartyje nustatytais terminais negražina atsakovui bent vienos kredito dalies ir / arba nemoka palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų Sutartyje numatytų mokėjimų. Ši Sutarties sąlyga suteikia teisę atsakovui vienašališkai nutraukti Sutartį esant joje numatytam pagrindui – kai ieškovai laiku negrąžina atsakovui bent vienos kredito dalies arba nesumoka kitų mokėjimų. Teismo vertinimu, tokia Sutarties sąlyga, leidžianti atsakovui vienašališkai nutraukti Sutartį, kai atsakovai nevykdo mokėjimų, t.y. sutartinių prievolių iš esmės nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros ieškovų nenaudai ir joje nėra kitų CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, CK 6.217 straipsnio 5 dalis numato teisę šalims susitarti dėl sutarties nutraukimo atvejų, o CK 6.874 straipsnio 2 dalyje numatytas teisinis reglamentavimas iš esmės yra labai panašus šiai sąlygai, kadangi numato paskolos davėjo teisę reikalauti grąžinti visą likusią paskolą, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina numatytos paskolos dalies. Dėl šių priežasčių teismui nėra pagrindo šią Sutarties sąlygą pripažinti nesąžininga ir negaliojančia.
Anksčiau teismo nustatytos faktinės aplinkybes pagrindžia, jog ieškovai nuo 2009 m. lapkričio mėnesio pradėjo vėluoti mokėti Sutarties numatytas įmokas. Atsakovas apie vėluojamas mokėti įmokas ir susidariusią skolą informavo ieškovus virš dešimties kartų. Sutartis buvo nutraukta 2018 m. kovo 20 d., t.y. kai ieškovų sistemingi Sutarties pažeidimai tęsėsi daugiau nei 8 metus, nors ieškovai iš dalies padengdavo skolą, kuri tam tikrais laikotarpiais didėjo ar mažėjo. Įvertinus, jog ieškovų pagal Sutartį mokėtina įmoka sudarė apie 530,79 Eur, tai 2018 m. vasario 9 d. rašto parengimo dienai ieškovų pagal Sutartį nesumokėtos įmokos viršijo 4 mėnesius, t.y. virš 120 dienų. Šios aplinkybės pagrindžia, jog atsakovui buvo pagrindas remiantis Sutarties 46.1. punktu nutraukti Sutartį apie tai įspėjus ieškovus. Tai, jog ieškovai 1/3 dalį kredito sumos jau grąžino, teismo vertinimu, pagrindžia, jog liko neįvykdyta didelė 2/3 kredito dalis ir tai nepaneigia atsakovo teisės nutraukti Sutartį. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog atsakovas 2018 m. vasario 9 d. raštu įspėjo ieškovus apie susidariusią skolą ir nustatė terminą iki 2018 m. kovo 16 d. sumokėti skolą, kartu įspėdamas apie Sutarties nutraukimą. Ieškovai per atsakovo nustatytą terminą nesumokėjo skolos, todėl darytina išvada, jog Sutartis su ieškovais buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, laikantis joje numatytų procedūrų. Vien tai, jog ieškovai laikytini vartotojais ir silpnesne Sutarties šalimi, nesuteikia jiems teisės nevykdyti sutartinių įsipareigojimų ar juos vykdyti savo nuožiūra, ne pagal Sutartyje numatytas sąlygas.
2018 m. vasario 9 d. rašte atsakovas nurodė, jog per nustatytą terminą iki 2018 m. kovo 16 d. ieškovams nesumokėjus skolos, jis vienašališkai nutraukia Sutartį, t.y. atsakovas šiame rašte aiškiai numatė taikomas pasekmes – Sutarties nutraukimą, o ne galimai taikytinas pasekmes, todėl ieškovams per atsakovo nustatytą terminą nesumokėjus skolos, Sutartis laikoma nutraukta 2018 m. vasario 9 d. raštu. Atsakovas nurodęs apie Sutarties nutraukimą ateityje, neprivalėjo dar kartą, suėjus nurodytam terminui informuoti apie įvykusį Sutarties nutraukimo faktą.
Kadangi teismas nustatė, jog Sutartis buvo teisėtai ir pagrįstai nutraukta remiantis Sutarties 46.1. punktu, kas laikytinas sutartyje numatytu atveju CK 6.217 straipsnio 5 dalies prasme, tai teismas papildomai nevertina Sutarties nutraukimo pagrįstumo ir teistumo dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 1 dalis), nes toks papildomas vertinimas nesukels jokių teisinių pasekmių.
Įvertinus visas šias teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas, laikytina, jog atsakovas Sutartį nutraukė teisėtai ir pagrįstai, todėl ieškovų pareikštas reikalavimas dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančia laikomas nepagrįstu, todėl teismo netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas byloje pateikė įrodymus apie patirtas 1 815,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog atsakovo išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindų jų mažinti.
Kadangi ieškinys buvo atmestas t.y. sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl visos jo patirtos 1 815,00 eurų bylinėjimosi išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis po 907,50 eurų iš ieškovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovų ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovo AB Luminor Bank, j.a.k. 112029270, naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.