Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai I. Y., pareiškėjos atstovei Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovei A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Y. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2019 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. 30-TE-817, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda papeikimas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinės bylos dalykas yra atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. 30-TE-817, kuriuo pareiškėjai I. Y. paskirta tarnybinė nuobauda papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą statutiniams valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas). Statuto 39 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 7 dalimi, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), 6 punktas numato, jog tarnybinis patikrinimas pradedamas tatutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui (toliau – tikrintojas), atlikti tarnybinį patikrinimą. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją.

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-577/2013 ir kt.).

Pareiškėja yra statutinė valstybės tarnautoja, dirbanti Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja, todėl tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais jos, kaip statutinės pareigūnės, veiklą. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė 2019 m. liepos 16 d. raštu Nr. 4-S-2546, adresuotu Klaipėdos AVPK viršininko pavaduotojui, nurodė, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK 2019 m. liepos 6 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl galimai smurtinių L. S. veiksmų sutuoktinės V. S. atžvilgiu (b. l. 35-37 ir kad gavus ikiteisminio tyrimo bylą procesinio sprendimo priėmimui, nustatyta, jog 2019 m. liepos 5 d. į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi L. S., jog jį sumušė uošvis. Pagal šį pranešimą į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams L. S. nurodė, kad susipyko su sutuoktine, ji paskambino tėvui, kuris atvykęs jį sužalojo. Įvykio vietoje policijos pareigūnų darytame vaizdo įraše matyti L. S. sužalojimai, jis buvo išvežtas į ligoninę, kurioje nustatyti veido sužalojimai, nosies lūžis, tačiau nepaisant šių objektyvių duomenų, patvirtinančių galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalies (nesunkus sveikatos sutrikdymas), požymius, sprendimas dėl L. S. sužalojimo aplinkybių tyrimo nebuvo priimtas, nes nei pradėta, nei atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl L. S. 2019 m. liepos 5 d. apie 22.45 val. sužalojimo prokuratūroje pradėtas 2019 m. liepos 15 d.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 6 punktu, Klaipėdos AVPK 2019 m. liepos 19 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Pagal Tvarkos aprašo 221 punktą, tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją.

Nustatyta, jog 2019 m. liepos 31 d. pareiškėjai pasirašytinai įteiktas 2019 m. liepos 30 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (b. l. 117-118). Tarnybiniu pranešimu pareiškėja informuojama, kad jos atžvilgiu Klaipėdos AVPK yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimų Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, BPK 2 straipsnio ir 166 straipsnio 1 dalies, 172 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 207 straipsnio 2 dalies, Pareigybės aprašymo 6.2, ir 6.3 punktų pažeidimų. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog ji, turėdama pavedimą atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-28375-19, 2019 m. liepos 9 d. apžiūrėjusi kompaktinį diską su 8-iais įrašais procesiniame dokumente „Kitų objektų apžiūros protokolas“ neįrašė duomenų apie L. S. sužalotą veidą ir jo parodymus apie sužalojimo padarymo aplinkybes ir procesiniais veiksmais (V. S. papildomos apklausos, D. Z. apklausa) nepatikslino L. S. veido sužalojimo aplinkybių. Dėl to L. S. nepripažintas nukentėjusiuoju, neišsiųsta medžiaga dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, buvo sudarytos sąlygos įvykio dalyviams keisti parodymus ir tai sutrukdė per trumpiausią laiką objektyviai ir išsamiai atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (ar BK 140 straipsnio 2 dalyje). Nurodyta, kad tokiais savo veiksmai (neveikimu) pareiškėja aplaidžiai vykdė savo pareigas. Pareiškėjai pasiūlyta pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Teismo vertinimu, pareiškėjai įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo laikytinas pakankamai aiškiu ir nedviprasmišku – jame nurodytas galimai padaryto nusižengimo laikas, pažeidimo esmė, teisės aktų, kurios galimai buvo pažeistos, nuostatos. Pareiškėja, pasinaudodama jai įstatymų suteikta teise, 2019 m. rugpjūčio 2 d. pateikė paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (b. l. 119). Vertinant nurodytas aplinkybes, spręstina, jog pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra ir pareiškėjai surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Tvarkos aprašo 24 punktas reglamentuoja, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, , išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Teismas nenustatė, jog Statuto 39 straipsnio 4 dalyje ir Tvarkos aprašo 30 punkte nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai nagrinėjamu atveju pažeisti.

Klaipėdos AVPK Imuniteto valdyba, baigusi tarnybinį patikrinimą, 2019 m. rugsėjo 10 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-44 „Dėl teisės aktų pažeidimo“ (b. l. 13-23). Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėja nuo 2019 m. liepos 8 d. turėjo pareigą vykdyti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-28375-19, siekiant užkardyti, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas. Pareiškėja 2019 m. liepos 9 d. apžiūrėjusi kompaktinį diską su 8-iais vaizdo įrašais ir užpildė procesinį dokumentą „Kitų objektų apžiūros protokolas“, į šį procesinį veiksmą neįtraukė duomenų apie L. S. sužalotą veidą bei jo parodymus apie sužalojimo padarymo aplinkybes. Nurodyta, jog nuslėpdama objektyvius tyrimo duomenis bei vėlesniais procesiniais veiksmais nepatikslindama L. S. veido sužalojimo aplinkybių, L. S. laiku nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, apribotos BPK numatytos jo teisės. Konstatuota, kad pareiškėjos netinkamas požiūris į jos pareigybės paskirtį – atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, sudarė sąlygas nagrinėjamo įvykio dalyviams pakeisti parodymus dėl pranešimuose ROIK 0119000348470 ir ROIK 0119000348694 nurodytų nusikalstamos veikos požymių ir tai sutrukdė per trumpiausią laiką objektyviai ir išsamiai atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ar 140 straipsnio 2 dalyje, todėl tokiais savo veiksmais (neveikimu) pareiškėja pažeidė Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, BPK 2 straipsnį ir 166 straipsnio 1 dalį, BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 207 straipsnio 2 dalį, Pareigybės aprašymo 6.2 ir 6.3 punktus. Įvertinus šias aplinkybes, tai, kad ji charakterizuojama teigiamai, galiojančių nuobaudų neturi, yra ne kartą skatinta ir pareigūnų veiksmuose nenustačius sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, politinio neutralumo, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo, subsidiarumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais. Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog policijos vienas iš uždavinių – nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. BPK 2 straipsnyje numatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 166 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos. BPK 207 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog dėl apžiūros surašomas protokolas. Apžiūros protokole smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti. Apžiūrimi daiktai kiek galima nufotografuojami arba nufilmuojami. Klaipėdos AVPK viršininko 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 30-V-359 patvirtintos Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6 punkte nustatyta, jog šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo šias funkcijas: <...> 6.2) planuoja ir organizuoja savo ikiteisminio tyrimo veiklą, asmeniškai atsako už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, tyrimo planų sudarymą, ataskaitų pateikimą, kitų funkcijų bei užduočių kokybišką atlikimą laiku; 6.3) užkardo, atskleidžia ir tiria padalinio kompetencijai priskirtas nusikalstamas veikas ir kt.

Klaipėdos apskrities VPK ROIK sistemos pranešimuose, tarnybinio patikrinimo medžiagoje užfiksuoti duomenys, jog Klaipėdos AVPK vyriausioji patrulė 2019 m. liepos 6 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, jog tarp L. S. ir V. S. kilusio konflikto metu, V. S. buvo sužalota sutuoktinio L. S., kuriam nustatytas 1,67 promilės girtumas (b. l. 52-53). Nukentėjusiąją pripažinta V. S., o smurtu įtariamuoju asmeniu L. S. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjas L. S. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-28375-19 2019 m. liepos 6 d. surašė pranešimą apie įtarimą, kuriuo L. S. pranešama, kad jis galimai padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką (b. l. 56). Tyrėjas L. S., apklausęs įtariamąjį L. S., 2019 m. liepos 6 d. surašė įtariamojo apklausos protokolą (b. l. 58-59). Apklausos metu įtariamasis parodė, kad konflikto metu su sutuoktine susistumdė ir jai galėjo sukelti fizinį skausmą taip pat parodė, jog apie įvykusį konfliktą V. S. telefonu pranešė tėvui, kuris atvykęs į jų namus, jį sumušė. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjas L. S. toje pačioje ikiteisminio tyrimo byloje apklausė nukentėjusiąją V. S., kuri parodė, kad tarp jų dažnai kyla konfliktai, o paskutinio konflikto metu jis ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu smogė jai į veidą (b. l. 64-65). Parodė, kad po konflikto paskambino tėvui, kuris atvykęs į jų namus, susimušė su L. S. Atlikus nurodytus procesinius veiksmus, ikiteisminį tyrimą pareiškėjai pavesta tęsti 2019 m. liepos 8 d. Pareiškėja, atlikdama ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2019 m. liepos 8 d. apklausė nuketėjusiąją V. S., jos tėvus M. Z., D. Z. (b. l. 81-88). Pareiškėja, 2019 m. liepos 9 d. apžiūrėjusi kompaktinį diską su 8-iais vaizdo įrašais, užpildė „Kitų objektų apžiūros protokolas“ (b. l. 90-91). Užpildytame protokole nurodė, kad 2019 m. liepos 5 d. 23.30 val. atvyko pareigūnai į butą, kur juos pasitiko V. S. vyras, kuris aiškino, kad tarp jo ir žmonos kilo konfliktas, nes ji nedavė automobilio raktelių. Nukentėjusioji nurodė, kad ją sumušė jos sutuoktinis, kuriam nustatytas 1,67 promilės girtumas. Pareiškėja 2019 m. liepos 9 d. užpildė ataskaitą, skirtą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei, kurioje surašyti apklaustų liudytojų parodymai, L. S. parodymai dėl pareikšto įtarimo, aprašytos nustatytos aplinkybės (b. l. 92-95). Teismas vertindamas nustatytus duomenis, sprendžia, jog pareiškėja atliko visus reikiamus veiksmus ir surinko pakankamai duomenų jai perduotoje ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje L. S. buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dė sutuoktinės V. S. sužalojimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų ar surinko nepakankamai duomenų, atliekant jai pavestą tyrimą ir kad atlikdama tyrimą pažeidė BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punktą, BPK 207 straipsnio 2 dalį, Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Pareigybės aprašymo 6.3 punktą ir nenustatė bei neatskleidė nusikalstamos veikos aplinkybių.

Pareiškėja Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra kaltinama ne tuo, kad neištyrė visų aplinkybių, susijusių su smurto padarymu V. S., tačiau tuo, kad savo iniciatyva netyrė galimos nusikalstamos veikos, padarytos L. S. atžvilgiu ir nenustatinėjo su šia veika susijusių aplinkybių. Minėta, jog BPK 2 straipsnyje ir BPK 166 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog, nustačius nusikalstamos veikos požymius, įtvirtinta pareiga pradėti ikiteisminį tyrimą ir imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Aplinkybė, kad galimai padaryta nusikalstama veika L. S. atžvilgiu buvo nustatyta 2019 m. liepos 6 d. Pirminius procesinius veiksmus: apklausė L. S., V. S. atliko tyrėjas L. S. Pareiškėja bylos medžiagą gavo po dviejų dienų – 2019 m. liepos 8 d. Nustatyta, jog tyrėjas A. S. 2019 m. liepos 6 d. priėmė pranešimo ROIK 0119000348470 medžiagą su CD disku, kuriame buvo informacija apie įvykio vietoje nustatytas aplinkybes, matė L. S. sužalojimus, galėjo įvertinti šios asmens būklę, nes davė nurodymą konvojuoti sulaikytąjį į gydymo įstaigą (b. l. 20). Pagal Klaipėdos apskrities VPK ROIK sistemos duomenis (b. l. 39-43-46) medžiaga dėl L. S. galimo sužalojimo buvo perduota tirti tyrėjui A. S., todėl dar iki pareiškėjai pavedant tęsti ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl V. S. sužalojimo, turėjo būti priimtas procesinis sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurioje nukentėjusiuoju galėjo būti pripažintas L. S. ir tai turėjo padaryti pareigūnas, kurio žinioje buvo tyrimo medžiaga. Nustatyta, jog tyrėjas A. S., atlikęs tyrimą dėl L. S. sužalojimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 2019 m. liepos 15 d. nutarimu „Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“ nusprendė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš nutarimo matyti, jog tyrėjas nustatė, kad L. S. tiek medikams, tiek tyrėjams paaiškino, kad jis pats susižalojo veidą (b. l. 77-78). L. S. nurodė, kad būdamas supykęs ant uošvio, policijos pareigūnams pasakė, kad jį sumušė uošvis. Nutarime nurodyta, kad šio įvykio patikslinimo metu nebuvo gauta duomenų, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apie L. S. sužalojimus pirminę informaciją gavo ne pareiškėja, o kitas policijos pareigūnas A. S., kuris tyrė medžiagą, susijusią su L. S. sužalojimu, todėl tai įvertinus, spręstina, jog neteisėtai ir nepagrįstai Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėja laiku nepradėjo ikiteisminio tyrimo ir laiku neatskleidė nusikalstamos veikos L. S. atžvilgiu ir tuo pažeidė BPK 2 straipsnį ir BPK 166 straipsnio 1 dalį.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėja taip pat kaltinama pažeidus Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir Pareigybės aprašymo 6.2 punktą, kur iš esmės įtvirtintos bendrosios nuostatos, kuriomis vadovaujantis grindžiama policijos veikla ir pareigūnų darbo funkcijų atlikimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose yra ne kartą akcentavęs valstybės tarnautojo pareigų apibrėžtumo bei konkretumo nustatymo svarbą ir būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio ar blanketinę teisės normą, į būtinumą nustatyti kokias konkrečias teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012, 2017 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-486-756/2017 ir kt.). Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra pagrįsta kokiu būdu buvo pažeista Policijos 4 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nurodomi principai, kuriais grindžiama policijos veikla. Nenurodyta kokį iš Policijos 4 straipsnio 2 dalyje išvardintų principų pareiškėja pažeidė. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nėra nurodyta kokiu būdu pasireiškė Pareigybės aprašymo 6.2 punkto pažeidimas, kuriame reglamentuotos šias pareigas einančio pareigūno bendrosios darbo funkcijos. Tai įvertinus, spręstina, jog neteisėtai ir nepagrįstai atsakovas pareiškėją kaltina pažeidus Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir Pareigybės aprašymo 6.2 punktą.

Teismas įvertinęs visumą nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių, teisminę praktika, sprendžia, jog skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 13 d. įsakymas Nr. 30-TE-817, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda papeikimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, jog atsakovas tyrėjui A. S. panaikino paskirtą tarnybinę nuobaudą (b. l. 159, 166-167). Priešingas pareiškėjos veiksmų vertinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Pareiškėjos skundas tenkintinas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88, straipsniais

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m, rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. 30-TE-817, kuriuo I. Y. paskirta tarnybinė nuobauda papeikimas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.