Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Agentūros Personalo skyriaus 2014 m. gruodžio 18 d. pranešimu Nr. PS9-37 pareiškėja informuota apie Agentūros direktoriaus pavedimu pradėtą tarnybinio nusižengimo, susijusio su jos galimai netinkamu pareigų, teikiant Paklausėjui prašomą informaciją (t. y. parengiant pirmąjį ir antrąjį atsakymus), vykdymu, tyrimą. Pranešime galimo tarnybinio nusižengimo sudėtis iš esmės buvo grindžiama netikslios informacijos Pirmajame atsakyme nurodymu. Personalo skyriaus darbuotojų vertinimu, pareiškėja galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos teisės gauti iš informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnį, Agentūros direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakyme Nr. BR1-189 patvirtintų Agentūros etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 5.1.1, 5.1.2, 5.1.3, 5.1.4, 5.2.2, 5.6.1 ir 5.8.3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarime Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, Agentūros direktoriaus 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. PS1-1219 patvirtinto pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) nuostatas.

Be to, pareiškėjos teigimu, nepagrįstai tarnybinio nusižengimo sudėtis jos veiksmuose buvo grindžiama ir ta aplinkybe, jog Antrasis atsakymas Paklausėjui buvo išsiųstas 2014 m. rugsėjo 25 d. (t. y. po 12 darbo dienų po to, kai buvo gauta informacija, jog Pirmasis atsakymas yra netikslus), nes pareiškėja galėjo ir turėjo Antrąjį atsakymą parengti operatyviau. Antrasis atsakymas buvo parengtas per 2 darbo dienas ir 2014 m. rugsėjo 11 d. buvo išsiųstas derinti su Teisės departamento specialistais bei kalbininkais. Tam, kad Antrąjį atsakymą būtų galima išsiųsti, pagal Agentūros darbo reglamentą būtinas atsakingų asmenų parengto dokumento vizavimas/ pasirašymas, būtent dėl šios formalios procedūros, kurios trukmei esminės įtakos padaryti pareiškėja objektyviai neturėjo jokių įgalinimų, šis atsakymas išsiųstas 2014 m. rugsėjo 25 d. Taigi, pareiškėja, rinkdama informaciją ir parengdama pirmąjį ir antrąjį atsakymus, jokių Pareigybės aprašyme nurodytų pareigų nepažeidė, šis faktas savaime paneigia kitų bendro pobūdžio valstybės tarnautojo pareigų, kurios nurodytos tiek Išvadoje, tiek ginčijamame įsakyme, pažeidimą.

Pareiškėja pažymi, kad jai buvo pavesta surinkti informaciją bei parengti atsakymą į Prašymą, šio prašymo administravimas buvo priskirtas S. G.. Agentūros vidaus teisės aktai nereglamentavo, kaip Antrojo poskyrio vyriausieji specialistai renka būtiną informaciją atsakymų rengimui į asmenų prašymus. Po to, kai pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda, buvo inicijuotos Agentūros vidaus teisės aktų pataisos, kurios dabar yra priimtos ir taikomas, aiškiai nustatant Antrojo poskyrio darbuotojų funkcijas administravimo procedūros metu parengiant atsakymus/ raštus pareiškėjams: informaciją, būtiną atsakymui/ raštui parengti, Antrojo poskyrio darbuotojams per 3 darbo dienas suteikia Pirmojo poskyrio darbuotojai.

Taigi, laikydamasi Tiesioginės paramos departamento Tiesioginės paramos administravimo skyriuje nusistovėjusios praktikos, rinkdama atsakymui į Prašymą būtiną informaciją, pareiškėja kreipėsi į S. G., kad ji NTR duomenų bazėje patikrintų, ar Paklausėjas yra žemės sklypo, apie kurį buvo prašoma suteikti informaciją, savininkas. Darbas, susijęs su informacinių sistemų duomenų tikrinimu, pagal pareigybės aprašymus buvo priskirtas būtent S. G., kuri informavo pareiškėją, jog Paklausėjas nėra žemės sklypo, apie kurį buvo prašoma suteikti informaciją, savininkas, šios informacijos pagrindu pareiškėja parengė pirmąjį atsakymą. Po šio rašto parengimo paaiškėjo, kad S. G. suteikta informacija nebuvo teisinga. S. G. tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pripažino, jog buvo klaidingai sutikrinti duomenys, tačiau išvadoje akcentuojama aplinkybė, jog pareiškėja S. G. darbo vietoje turėjo įsitikinti NTR duomenų teisingumu, neįrodo, kad pareiškėja netinkamai vykdė jai Pareigybės aprašyme (7.12 punkte) nustatytas funkcijas. S. G. prisijungimui prie NTR naudojasi tik jai suteiktu prisijungimo vardu, todėl pareiškėja, būdama šalia S. G. darbo vietos, neturėjo jokio teisinio pagrindo naudotis kitam asmeniui suteikta teise gauti duomenis iš NTR.

Tarnybinio nusižengimo metu nustatyta, kad pati pareiškėja neturėjo prisijungimo prie NTR duomenų bazės ir nebuvo apmokyta, kaip šia sistema tinkamai naudotis, todėl neturėjo jokio pagrindo abejoti S. G. teikiama informacija. Be to, tokia informacija nesuabejojo ir Pirmąjį pareiškėjos parengtą atsakymą tikrinę bei vizavę dar 4 asmenys, taip pat ir tiesioginė pareiškėjos vadovė bei Agentūros teisininkas. Taigi pareiškėja, parengdama Pirmąjį atsakymą S. G. suteiktos informacijos pagrindu, savo pareigų nepažeidė. Kyla klausimas, kodėl tarnybinėn atsakomybėn kartu su pareiškėja nebuvo patraukti Pirmąjį atsakymą vizavę Agentūros darbuotojai. Pirmasis atsakymas derintas su tiesiogine pareiškėjos vadove, Agentūros teisininku. Pareiškėją traukiant tarnybinėn atsakomybėn dėl to, kad ji neįsitikino S. G. pateiktos informacijos, gautos iš NTR, teisingumu, Pirmojo atsakymo turinį kontroliavę Agentūros darbuotojai tai pat neįsitikino jame pateikiamos informacijos teisingumu bei padarė tokius pačius tarnybinius nusižengimus. Nė vienas iš nurodytų Agentūros darbuotojų tarnybinėn atsakomybėn nepatrauktas.

Pareiškėja pažymi, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje apskritai neįvardyta, kokios neigiamos pasekmės kilo dėl tariamo pareiškėjos netinkamo pareigų vykdymo, todėl ši išvada neatitinka teisės aktų reikalavimų. Paaiškėjus, jog pirmajame atsakyme pateikta netiksli informacija, pareiškėja nedelsdama susisiekė su Paklausėju ir jo atsiprašė, paaiškinusi, kad įvyko klaida, bei parengė antrąjį atsakymą, kuriame dar kartą atsiprašė Paklausėjo dėl neteisingai suteiktos informacijos ir informavo, kas deklaruoja jam priklausančią žemę. Paklausėjas, gavęs antrąjį atsakymą, telefonu susisiekė su pareiškėja ir padėkojo už suteiktą informaciją. Vadinasi, dėl pareiškėjos veiksmų jokios neigiamos pasekmės Agentūrai nekilo.

Pareiškėjai tarnybinė atsakomybė pritaikyta atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, todėl darytina išvada, kad pareiškėja turėjo galimybę gauti reikiamą informaciją ir galėjo tą padaryti, tačiau dėl aplaidumo to nepadarė ir parengė neteisingą Pirmąjį atsakymą. Pareiškėja, nors ir neturėdama prisijungimo prie NTR, tačiau nuėjusi iki asmens, turinčio prisijungimą, turėjo galimybę ir privalėjo įsitikinti gautos informacijos teisingumu. Vien formalus prisijungimo duomenų neturėjimas neatleidžia asmens nuo tinkamos informacijos surinkimo. Agentūros darbuotojai, kuriems jų funkcijų ar pavedimų vykdymui reikalinga tam tikra informacija, pasiekiama tik jų kolegoms, turi galimybes kreiptis į kolegas ir prašyti pateikti informaciją raštu, elektroniniu paštu ar kitais jiems priimtinais būdais, pridėti ją patvirtinančius dokumentus. Informacijos gavimo būdus pasirenka patys darbuotojai, įvertindami būdų patikimumą, operatyvumą ir kitus veiksnius, tačiau pasirinktas būdas turi būti toks, kad užtikrintų tinkamą funkcijų atlikimą, ir negali atleisti valstybės tarnautojų nuo pareigos veikti atidžiai ir rūpestingai bei atsakomybės už sprendimus, priimtus vykdant savo funkcijas, ir už pasiektą rezultatą. Ypatingai įvertinama, kiek valstybės tarnautojas, atlikdamas užduotį, gali daryti įtaką atliekamiems veiksmams ir gaunamam rezultatui. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėja turėjo tiesioginę įtaką gaunamos informacijos teisingumui užtikrinti, t. y. pati buvo nuėjusi pas kolegę ir kartu su ja tikrino NTR duomenis. Taigi, šiuo atveju pareiškėja jai skirtą pareigą atliko netinkamai. Be to, NTR yra viešas registras, prieinamas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, NTR išrašai yra bendro pobūdžio dokumentai, su kuriais savo veikloje tenka susidurti tiek Agentūros darbuotojams, tiek paprastiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Pareiškėja yra valstybės tarnautoja, kuriai keliami reikalavimai dėl tam tikrų bendrųjų gebėjimų, teisės aktų išmanymo, aukštojo išsilavinimo turėjimo, taigi, ji tikrai turėtų suprasti NTR sandarą ar jame formuojamų išrašų turinį. Taigi, vien faktas, jog pareiškėja anksčiau Agentūroje nėra dirbusi su viešai prieinamu registru, neatleidžia jos nuo atsakomybės, tikrinant jo duomenis.

Išvadoje įvardyta, jog dėl pareiškėjos aplaidumo Paklausėjas gavo neteisingą informaciją, o tai yra tarnybinio nusižengimo neigiamos pasekmės. Pareiškėjos netinkamai parengtas atsakymas, lėmė tai, kad Agentūra suteikė neteisingą informaciją, o šios neteisingos informacijos pasekmė – Įstatymo nuostatų pažeidimas. Pažymėtina, kad ne pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, jog Pirmajame atsakyme nurodyta neteisinga informacija, o 2014 m. rugsėjo 9 d. Paklausėjas, paskambinęs pareiškėjai. Pokalbio metu Paklausėjas buvo nepatenkintas pateikta informacija, kadangi jis, teisėtas žemės sklypo savininkas, negavo duomenų, kas deklaruoja jo žemės sklypą. Pareiškėjos veiksmais Agentūra pažeidė jai teisės aktuose nustatytą pareigą teikti asmenims duomenis apie juos. Be to, Paklausėjas pasipiktinęs teiravosi pareiškėjos, kodėl nebuvo paskambinta ir pasiteirauta kokius papildomus dokumentus reikėtų pateikti, o tik formaliai atsakyta į Prašymą. Taip pat Paklausėjas, išsiaiškinęs faktą, jog jo žemės sklypą deklaruoja Agentūros darbuotojas, pasipiktino, sistemingai bandė aiškintis dėl susidariusios situacijos su Agentūros direktoriumi bei Komunikacijos skyriaus vedėju. Atliekant tyrimą perklausyti į pareiškėjos darbo telefoną skambinusio Paklausėjo telefoninių pokalbių įrašai. Nors Paklausėjas padėkojo už Antrąjį atsakymą, tačiau analizuojant 2014 m. spalio 7 d. skambutį nustatyta, jog Paklausėjas buvo susierzinęs ir nepatenkintas dėl Agentūros atliekamo darbo kokybės, dėl Agentūros darbuotojų teikiamų biurokratinių atsakymų. Paklausėjo padėka buvo formalaus pobūdžio, remiantis pokalbio turiniu suprantama, jog Paklausėją domino situacija, susijusi su Agentūros darbuotoju, kuris deklaravo jo žemės sklypą be jo sutikimo, Paklausėjas pokalbio metu nurodė, kad jam žinomas faktas, jog Agentūros darbuotojas deklaruoja jo žemės sklypą, todėl jam tapo žinoma, kodėl buvo gaunami tokie įdomūs raštai. Šiuo atveju Paklausėjas bandė pasakyti, jog pareiškėjai netinkamai atsakinėjant į pateiktą paklausimą, bandyta nuslėpti šį faktą, todėl Agentūros veikla neskaidri. Vadinasi, pareiškėja, nepasirūpinusi gautos informacijos teisingumu, kėlė abejonių dėl skaidrios Agentūros veiklos. Išanalizavus Paklausėjo telefoninius pokalbius bei jam ne kartą atvykus į Agentūrą pastebėta, jog, jo manymu, Agentūra neskaidriai vykdo veiklą, atsakinėdama į gautus paklausimus teikia paviršutinišką informaciją, neįsigilina į situaciją. Tai, atsakovo teigimu, reiškia, kad pareiškėjos netinkamai parengtas atsakymas prisidėjo prie Agentūros įvaizdžio sumenkinimo.

Pareiškėjos neteisėta veika pasireiškė aplaidumo forma. Tyrimo metu išsiaiškinta, jog pareiškėja, gavusi pavedimą atsakyti į Prašymą, į jį atsakė, tačiau vykdydama savo funkcijas veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdama bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. gavusi informaciją nesiėmė papildomų veiksmų, kad įsitikintų gautos informacijos teisingumu, dėl ko Paklausėjas gavo neteisingą informaciją. Pareiškėja, laikydamasi bent minimalaus apdairumo reikalavimų, galėjo numatyti, jog Paklausėjas, pateikdamas žemės sklypo plano kopiją bei paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, galimai yra žemės sklypo savininkas, tačiau to nepadarė. Taip pat, nepaisant to, kad Antrasis atsakymas derintas su kalbos tvarkytojais ir teisininkais, pareiškėja turėjo galimybę imtis priemonių atkreipti minėtų asmenų dėmesį, jog šis raštas yra skubus ir galbūt jį galima būtų vizuoti ar pasirašyti greičiau. Išvadoje nurodytas pastebėjimas nėra paskirtos tarnybinės nuobaudos dalis, o nurodyta tik kaip viena iš aplinkybių, padedančių įvertinti pareiškėjos elgesį, jog ji stengėsi ištaisyti jos padarytą klaidą, tuo pačiu atkreipiant pareiškėjos dėmesį, kad galbūt galima buvo imtis aktyvesnių priemonių pašalinti klaidą. Pažymėtina, kad pareiškėjai skirta švelniausia iš galimų tarnybinių nuobaudų.

Pareiškėja rengė Pirmąjį atsakymą ir jį derino su kalbos tvarkytoju, kuris vizuodamas Agentūros raštus tikrina, ar jie atitinka kalbos normas, Dokumentų rengimo taisyklių reikalavimus, tačiau neatsako už pateikiamos informacijos teisingumą. Analogiška situacija yra dėl Agentūros Teisės departamento Teisėkūros skyriaus vyriausiojo specialisto, kuris vizuodamas Pirmąjį atsakymą neatsakė už pateikiamos pareiškėjos gautos informacijos teisingumą, taip pat neprivalėjo tikrinti NTR informacijos, ar Paklausėjas yra teisėtas žemės sklypo savininkas. Teisėkūros skyriaus vyriausiasis specialistas, vizuodamas raštą, tikrino, ar teisingai nurodytas asmens duomenų informacijos neteikimo pagrindas, ar teisingai pritaikytos teisės aktų nuostatos, o ne pateikiamų faktų ir informacijos teisingumą.

Atsakovas pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu analizuota, kiek Agentūros darbuotojų turi prisijungimus prie NTR, siekiant patikrinti aplinkybę, ar pareiškėja pati neturėjo prieigos prie NTR, taip pat siekta gauti informaciją apie Tiesioginės paramos administravimo skyriaus darbo organizavimą tam, kad būtų identifikuojamos Agentūros procesų tobulintinos vietos ir užtikrinamas informacijos operatyvumas. Atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, atkreiptas Agentūros vadovybės dėmesys į tai, kad Tiesioginės paramos departamento Tiesioginės paramos administravimo skyriaus vyriausiesiems specialistams tikslinga suteikti prisijungimus prie valstybės įmonės Registrų centro, tačiau tai atlikta tam, kad informacijos gavimas būtų operatyvesnis ir našesnis, ši aplinkybė nėra susijusi su nuobaudos pareiškėjai paskyrimu ir neturi įtakos nuobaudos pagrįstumo klausimo sprendimui.

Tiesioginės paramos departamento Tiesioginės paramos administravimo skyriaus vedėja G. V. 2015 m. sausio 15 d. elektroniniu paštu informavo Personalo skyriaus Žmogiškųjų išteklių vystymo poskyrio vyriausiąją specialistę R. L., kad pareiškėja neturi prisijungimo prie Nekilnojamojo turto registro, tokius prisijungimus turi 11 Antrojo tiesioginės paramos priemonių administravimo poskyrio darbuotojų.

Pareiškėja 2015 m. sausio 20 d. elektroniniu paštu atsakė į R. L. klausimus: į klausimą, kokiu būdu pareiškėja, pakartotinai patikrinusi, sužinojo, jog P. Š. yra žemės sklypo savininkas, pareiškėja atsakė, jog: Paklausėjui informavus ją, kad yra teisėtas savininkas, pareiškėja dar kartą kreipėsi į S. G. ir I. P. (savo iniciatyva, dvigubam patikrinimui), kad patikrintų, ar Paklausėjas tikrai registruotas Nekilnojamojo turto registre kaip teisėtas žemės sklypo vienas iš bendraturčių; kaip nurodyta Paaiškinime, ji neturi prisijungimo prie Nekilnojamojo turto registro, todėl tokią informaciją gali gauti tik iš Pirmojo poskyrio. Į klausimą, ar nuėjusi iki S. G. kartu su ja prisijungė prie Nekilnojamojo turto registro ir žiūrėjo informaciją, pareiškėja atsakė, jog: kaip nurodyta Paaiškinime, paklausimą dėl informacijos pareiškėja S. G. nusiuntė elektroniniu paštu; gavusi paklausimą, S. G. pasikvietė pareiškėją į savo darbo kabinetą ir kompiuterio ekrane parodė atidarytą langą, kuriame Paklausėjo pavardės tarp žemės savininkų nebuvo; E. M. nėra dirbusi su Nekilnojamojo turto registru, neapmokyta su juo dirbti, todėl nežino, kaip tą informaciją rasti, kurioje vietoje ji turi būti pateikta, todėl niekaip jos negalėjo patikrinti; dėl nurodytų priežasčių beliko pasitikėti jai suteikta informacija.

Pirmojo poskyrio vyriausioji specialistė I. P. 2015 m. sausio 20 d. elektroniniu paštu R. L. patvirtino, kad pareiškėja kreipėsi dėl informacijos pateikimo, ar Nekilnojamojo turto registre yra duomenys, jog P. Š. registruotas kaip teisėtas žemės sklypo savininkas, nes Antrasis poskyris neturi prisijungimų prie valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazės. S. G., tiriamu laikotarpiu ėjusi Pirmojo poskyrio vyriausiosios specialistės pareigas, 2015 m. sausio 19 d. ir 20 d. elektroniniu paštu R. L. patvirtino, kad pareiškėja kreipėsi į ją dėl informacijos apie raštą BR5.3-2803 (t. y. P. Š. 2014 m. liepos 23 d. prašymą), nurodė, kad: darbo dienos pabaigoje pareiškėja buvo atėjusi į jos kabinetą ir jos žiūrėjo informaciją Registrų centre; buvo klaidingai sužiūrėta, t. y. žiūrėtas kitas laukas, todėl nutarta, kad žemės sklypas P. Š. nepriklauso.

Agentūros Personalo skyrius, atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. tarnybinį pranešimą Nr. PS26-1676 „Dėl tyrimų inicijavimo“, atlikęs tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Antrojo poskyrio vyriausiosios specialistės E. M. veiksmų, be kita ko, įvertinęs pareiškėjos pateiktą paaiškinimą, telefoninius pokalbius tarp Paklausėjo ir pareiškėjos, atsižvelgdamas į Įstatymą, jo 3 straipsnio 2 dalį, 4 straipsnio 1 ir 5 punktus, 14 straipsnį, VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 6 punktus, Taisyklių nuostatas, Antrojo poskyrio nuostatus, jų 5.3 punktą, Etikos taisyklių 5.1.1, 1.5.2, 5.1.3, 5.1.4, 5.2.2, 5.6.1 ir 5.8.3 punktus, Pareigybės aprašymo 7.12 punktą, 2015 m. sausio 21 d. išvadą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. VT-3 konstatavo, kad pareiškėja pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 6 punktus, Etikos taisyklių 5.1.1, 5.1.2, 5.1.3, 5.1.4, 5.2.2, 5.6.1 ir 5.8.3 punktus, Pareigybės aprašymo 7.12 punktą ir netinkamai atliko pareigas, pasiūlė Agentūros direktoriui: skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą; rekomenduoti pareiškėjai, atsakant į Agentūros pareiškėjų paklausimus, atidžiau tikrinti Agentūros darbuotojų pateiktą informaciją, taip pat imtis visų būtinų priemonių informacijos teisingumui patikrinti.

Agentūros direktorius, už tai, kad E. M., rengdama atsakymą į P. Š. paklausimą, neužtikrino, kad jos renkama ir 2014 m. rugpjūčio 20 d. atsakyme pateikiama informacija būtų teisinga, 2015 m. sausio 29 d. įsakyme Nr. PS1-63 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. M.“ skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. M. skundą sprendžiama, ar Agentūros 2015 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. PS1-63, kuriame pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra pagrįstas bei teisėtas. Šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja, atsakydama į P. Š. 2014 m. liepos 23 d. prašymą, 2014 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. BR6-9689 (11.2.6) „Dėl atsakymo į prašymą“ nurodė, jog nuodugniai išnagrinėjus Paklausėjo pateiktus dokumentus prašomos informacijos negali pateikti, nes Paklausėjas nepateikė pagrįsto duomenų gavimo teisėto pagrindo ir prašomų duomenų naudojimo tikslo, taip pat Paklausėjas valstybės įmonės Registrų centro duomenimis nėra žemės sklypų, dėl kurių pateiktas prašymas, savininkas, todėl Agentūra neturi pagrindo teikti Paklausėjui duomenų apie paveldėtus žemės sklypus. Kartu nėra ginčo ir dėl to, kad šis atsakymas yra netikslus, nes P. Š., kaip minėto sklypo savininkas, buvo registruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja, ginčydama skundžiamą įsakymą, mano, kad nėra atsakinga už padarytus netikslumus, nes jai netinkamai informaciją iš Nekilnojamojo turto registro suteikė S. G..

Atsižvelgiant į pateiktą teismo vertinimą, darytina išvada, kad skundžiamas Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. PS1-63 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. M.“, kuriame pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra pagrįstas bei teisėtas, taip pat proporcingas, nes pareiškėjai skirta švelniausia tarnybinė nuobauda, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, kaip faktiniu pagrindu atmesti pareiškėjos skundą, rėmėsi padaryta išvada, kad už informacijos suteikimą P. Š. (t. y. Paklausėjui) buvo atsakinga pareiškėja. Pareiškėja jos kompetencijai priskirtą pareigą parengti raštą į paklausimą tinkamai įvykdė, tačiau netikslų rašto turinį nulėmė neteisinga atsakingos tarnautojos suteikta informacija. Šiuo atveju valstybės tarnautojo pareigas pažeidė ne pareiškėja, o galimai administratorė, turinti pareigą suteikti teisingą informaciją, reikalingą raštui parengti.

Apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į tai, jog teisminio posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad Antrojo poskyrio tarnautojai informaciją, reikalingą raštui parengti, paprastai gaudavo iš Pirmojo poskyrio tarnautojų, teigiama, kad Pirmojo poskyrio darbuotojai turėjo pareigą suteikti tikslią ir teisingą informaciją. Šiuo aspektu atsakovas pabrėžia, kad, sprendžiant dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, yra svarbios kiekvienos konkrečios faktinės situacijos aplinkybės. Būtent šios konkrečios situacijos vertinimo metu buvo atsižvelgta ir realiai įvertinti pareiškėjos atlikti veiksmai ir jų įtaka neigiamų padarinių kilimui. Nors Agentūros darbuotojai, kuriems jų funkcijoms ar pavedimams vykdyti yra reikalinga tam tikra informacija, informacijos ir negali tiesiogiai gauti, ją gauti gali tik jų kolegos, bet jie turi galimybes kreiptis į kolegas ir prašyti pateikti informaciją raštu, el. paštu ar kitais jiems priimtinais būdais, pridėti ją patvirtinančius dokumentus; informacijos gavimo būdus pasirenka patys Agentūros darbuotojai, įvertinę gavimo būdų patikimumą, operatyvumą ir kitus veiksnius. Tačiau jų pasirinktas būdas turi būti toks, kad užtikrintų tinkamą jų funkcijų atlikimą, ir negali atleisti Agentūros darbuotojų – valstybės tarnautojų – nuo pareigos veikti atidžiai ir rūpestingai bei atsakomybės už sprendimus, priimtus vykdant savo funkcijas, ir pasiektą rezultatą. Įvertinama tai, kiek valstybės tarnautojas, atlikdamas užduotį, gali daryti įtaką atliekamiems veiksmams ir gaunamam rezultatui, pvz., gaunamų duomenų tikslumui. Šiuo atveju, remiantis tyrimo metu gauta informacija, nustatyta, kad pareiškėja turėjo tiesioginę įtaką gaunamos informacijos teisingumui užtikrinti. Pažymėtina, jog pareiškėja neteisingą informaciją apie žemės sklypo savininkus gavo ne iš kitų darbuotojų, o pati ją nustatė tikrindama ir peržiūrėdama Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę, todėl Pirmojo poskyrio darbuotojų pareigos, susijusios su informacijos teikimu, šio atveju yra neaktualios.

Taip pat teismo posėdžio metu liudytojai nepatvirtino informacijos, kad prisijungimą prie Nekilnojamojo turto registro turėjo ir su juo dirbo tik Pirmojo poskyrio darbuotojai. Kaip buvo nustatyta tarnybinio tyrimo metu bei kaip patvirtino teisminio posėdžio metu liudytoja G. V., prisijungimą prie NTR turėjo ir Antrojo poskyrio darbuotojai, todėl negalima teigti, jog visais atvejais Antrojo poskyrio darbuotojai remdavosi tik kitų struktūrinių padalinių darbuotojų suteikta informacija. Be to, liudytoja D. G., teigdama, kad informaciją reikalingą raštams parengti Antrojo poskyrio darbuotojai gaudavo tik iš Pirmojo poskyrio darbuotojų, rėmėsi tik savo ir kelių kolegių asmenine patirtimi, kuri neatspindi viso Tiesioginės paramos departamento Tiesioginės paramos administravimo skyriaus darbo praktikos.

Aplinkybė, kad po tarnybinės atsakomybės pareiškėjai taikymo buvo inicijuoti Agentūros vidaus teisės aktų (procedūros aprašo) pakeitimai, nėra susijusi su nuobaudos pareiškėjai paskyrimu ir neturi įtakos nuobaudos pagrįstumo klausimo sprendimui, kadangi aptariama procedūros aprašo nuostata patikslinta tobulinant Agentūros paramos administravimo procesus.

Nekilnojamojo turto registro išrašai yra bendro pobūdžio dokumentai, su kuriais savo veikloje tenka susidurti tiek Agentūros darbuotojams, tiek paprastiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Pareiškėja yra valstybės tarnautoja, kuriai, kaip valstybės tarnautojai, keliami tam tikri bendrieji gebėjimai, teisės aktų išmanymas, aukštojo išsilavinimo reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog pareiškėja tikrai turėtų mokėti ir suprasti Nekilnojamojo turto registro sandarą ar jame formuojamų išrašų turinį. Tai, jog pareiškėja turėjo gebėjimus naudotis Nekilnojamojo turto registru, patvirtina ir teismo posėdžio metu nustatyta aplinkybė, jog po to, kai Antrojo poskyrio vedėjos pavedimu šio padalinio darbuotojai, tarp jų ir pareiškėja, užsisakė prieigą prie Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, nė vienas iš naujai prieigas gavusių darbuotojų, tarp jų ir pareiškėja, nesikreipė dėl mokymų kaip dirbti su šia duomenų baze.

Ginčijamu įsakymu, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi ir 3 dalies 1 punktu, taip pat atsižvelgdamas į Agentūros Personalo skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 21 d. išvadą Nr. VT-3 „Dėl tarnybinio nusižengimo“, atsakovas paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą, už tai, kad ji, rengdama atsakymą į P. Š. paklausimą, neužtikrino, jog jos renkama ir 2014 m. rugpjūčio 20 d. atsakyme pateikiama informacija būtų teisinga, taip nesilaikydama Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo ir šiais savo veiksmais pažeisdama Agentūros Tiesioginės paramos departamento Tiesioginės paramos administravimo skyriaus Antrojo tiesioginės paramos priemonių administravimo poskyrio (toliau – Antrasis poskyris) vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.12 papunkčio nuostatą, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktų ir 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 6 punktų nuostatas, taip pat Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojo etikos taisyklių 5.1.1., 5.1.2., 5.1.3., 5.1.4., 5.2.2., 5.6.1., 5.8.3. papunkčių nuostatas.

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad 2014 m. liepos 23 d. į Agentūrą su prašymu pateikti informaciją apie paveldėtos žemės naudojimą kreipėsi P. Š. (toliau –Paklausėjas, I t., b. l. 127). Agentūros Tiesioginės paramos departamento Tiesioginės paramos administravimo skyriaus Pirmojo tiesioginės paramos priemonių administravimo poskyrio (toliau –Pirmasis poskyris) vyriausiajai specialistei S. G. (toliau – Administratorė) buvo priskirta šį Paklausėjo prašymą administruoti, o pareiškėjai E. M. – surašyti atsakymą. Kaip savo skunde paaiškino pareiškėja, tam, kad parengtų atsakymą, jai pirmiausia reikėjo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje patikrinti, ar Paklausėjas iš tikrųjų yra žemės sklypo, apie kurį prašo informacijos, savininkas (pareiškėja skunde nurodė, kad su 2014 m. liepos 23 d. prašymu Paklausėjas pateikė tik savo paties parašu patvirtintą paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo kopiją ir žemės sklypo planą, todėl ji turėjo patikrinti, ar Paklausėjas įregistravo nuosavybės teisę pagal paveldėjimo liudijimą, ar šios nuosavybės teisės nebuvo kam nors perleistos ir pan.). Kadangi atsakymo į Paklausėjo prašymą rengimo metu pareiškėja neturėjo prisijungimo prie Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, nebuvo apmokyta su šia duomenų baze dirbti, ji kreipėsi į šį prašymą administruoti paskirtą Pirmojo poskyrio vyriausiąją specialistę S. G. (I t., b. l. 14, 108). Administratorė suteikė pareiškėjai informaciją, kad Paklausėjas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nėra registruotas kaip žemės sklypo, apie kurį prašo suteikti informaciją, savininkas, todėl pareiškėja parengė atsakymą į Paklausėjo 2014 m. liepos 23 d. prašymą, t. y. surašė 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštą „Dėl atsakymo į prašymą“ Nr. BR6-9689 (11.2.6) (toliau – Pirmasis raštas, I t., b. l. 138–139), kuriame nurodė, kad Agentūra jo prašomos informacijos apie žemės sklypo naudojimą pateikti negali, nes tam nėra teisinio pagrindo, t. y. pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis P. Š. nėra minėto žemės sklypo savininkas. Pareiškėja Pirmojo rašto turinį suderino tiek su Administratore, tiek su savo vadovais, taip pat su Agentūros teisininku. Pareiškėja, iš paklausėjo P. Š. 2014 m. rugsėjo 9 d. telefonu gavusi informaciją, kad šis yra teisėtas ginčo žemės sklypo savininkas, kreipėsi į Administratorę bei į kitą Pirmojo poskyrio specialistę I. P. dėl minėtos informacijos pakartotinio patikrinimo (I t., b. l. 105, 106, 141, 142). Tiek Administratorė, tiek vyriausioji specialistė I. P. pareiškėjai patvirtino, kad Paklausėjas, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra vienas iš ginčo žemės sklypo savininkų. Pareiškėja 2014 m. rugsėjo 11 d. parengė antrąjį atsakymą į Paklausėjo 2014 m. liepos 23 d. prašymą, t. y. 2014 m. rugsėjo 25 d. raštą „Dėl atsakymo į prašymą“ Nr. BR6-10920 (11.2.6) (toliau – Antrasis raštas, I t., b. l. 117–118), kuriame dar kartą atsiprašė Paklausėjo (prieš tai pareiškėja telefonu susisiekė su P. Š. ir jo atsiprašė dėl netikslios informacijos pateikimo) bei suteikė jam jo pageidautą informaciją. Pareiškėja pažymėjo, kad Antrasis raštas Paklausėjui buvo išsiųstas 2014 m. rugsėjo 25 d., kadangi šį raštą turėjo vizuoti ir pasirašyti dar dešimt kitų Agentūros darbuotojų.

Nacionalinės mokėjimo agentūros Personalo skyriaus vedėjas 2015 m. sausio 21 d. išvadoje Nr. VT-3 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (I t., b. l. 24–31) nurodė, kad Antrojo poskyrio vyriausioji specialistė E. M., prašydama iš kolegės informacijos ir pati asmeniškai nueidama iki jos darbo kabineto, galėjo ir turėjo galimybę įsitikinti gautos informacijos teisingumu; veikdama kaip valstybės tarnautoja, ji turėjo atidžiai patikrinti duomenis, jos asmeninės profesinės savybės turi leisti pakankamai suprasti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės veikimą ir joje pateiktus duomenis, tačiau dėl vyriausiosios specialistės aplaidumo, tikrinant informaciją, buvo gauta neteisinga informacija. Išvadoje papildomai atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėja informaciją gavo ne elektroniniu paštu, o šiuo atveju buvo kartu su kolege S. G., kur turėjo galimybę pati asmeniškai įsitikinti gaunamos informacijos teisingumu, tačiau to nepadarė. Be to, Antrąjį raštą pareiškėja P. Š. išsiuntė tik 2014 m. rugsėjo 25 d., t. y. po 12 dienų nuo informacijos gavimo dienos (2014 m. rugsėjo 9 d. P. Š. susisiekė su pareiškėja telefonu ir nurodė, kad yra teisėtas ginčo žemės sklypo savininkas). Agentūros Personalo skyriaus vedėjo teigimu, nors pareiškėja (2014 m. rugsėjo 25 d. išsiųsdama Antrąjį raštą) konkrečių teisės aktų nepažeidė, tačiau ji turėjo įvertinti tai, kad dėl savo neapdairumo Pirmajame rašte pateikė netikslią informaciją, todėl turėjo ir galėjo operatyviau parengti patikslinantį raštą.