Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-73-859/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-09-17
Bylos Nr.: 1-73-859/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-62356-2017-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Vladimir Berezovskij
Kaltinamasis: D. G., N. G.
Advokatai: Stasys Karvelis, Elena Žilėnienė

Kategorijos

1.2.28.5.2Kvalifikuotas savavaldžiavimas (BK 294 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-73-859/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62356-2017-5Procesinio sprendimo kategorija:1.2.28.5.2. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,

sekretoriaujant Davai Paliokaitei, Markui Dobrovolskui, Rūtai Purickaitei, Virginijai Miliauskienei, Gintarei Prunskaitei, Viktorijai Lukaševičienei,

dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei, Romualdui Latveliui,kaltinamajam D. G., jo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,kaltinamajam N. G., jo gynėjui advokatui Stasiui Karveliui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. sausio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 3 MGL dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams;

3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

Žemesnės instancijos teismas

4) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;

5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį areštu 30 parų;

6) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2 veikos) areštu 15 parų;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 20 parų (arešto bausmę atlikęs);

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal 284 straipsnį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms;

Žemesnės instancijos teismas

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę 11 mėnesių laisvės atėmimo. Į subendrintą bausmę įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė ir pagal šį baudžiamąjį įsakymą įskaitytas laikotarpis;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 bei 4 dalimi, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirtas bausmes iš dalies sudedant, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, taip pat įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 2 dalyje;

Žemesnės instancijos teismas

N. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas;

1) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – areštu 45 paroms;

2) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams; šią bausmę subendrinus su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, – laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

3) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

4) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

5) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 36 MGL (4 680 Lt) bauda;

6) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – areštu 30 parų, pagal BK 64 straipsnį subendrinus su neatlikta bausme – areštu 30 parų ir 4 680 Lt bauda;

7) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 64 straipsnio 2 dalį ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį ir 2 dalį subendrinus su neatlikta bausme galutinė bausmė – 7 mėnesių laisvės atėmimas ir 36 MGL (4680 Lt) bauda;

8) Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; subendrinus su neatlikta bausme galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams su 36 MGL bauda;

9) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su 36 MGL bauda;

10) Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimu; paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams su 36 MGL (4680 Lt) bauda;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų arešto bausme, areštą atliekant poilsio dienomis;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 243 straipsnį - 60 parų arešto bausme; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės (30 parų arešto) pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu neatliktos bausmės dalis (28 paros arešto) ir N. G. paskirta subendrinta bausmė – 50 (penkiasdešimties) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 7 d.;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta sumažinta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir paskirta galutinė 29 parų arešto bausmė;

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme, ir konstatuota, kad neatlikta arešto bausmės dalis yra 39 (trisdešimt devynios) paros,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. N. G. savavaldžiavo panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiajam - jis, veikdamas bendrininkų grupėje su D. G., 2017 m. lapkričio 29 d., apie 00:30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, agresyviai nusiteikę atėjo prie nukentėjusiojo A. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir belsdami į duris, reikalavo juos įsileisti, nes kitaip jas išlauš, o nukentėjusiajam išsigandus ir jas atidarius, įsirovė į butą ir, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę prievartą, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo teisę, pareikšdamas, kad J. S. iš jo 2017 m. lapkričio 28 d., apie 24:00 val., pavogė telefoną LG – 70 eurų vertės, ir kol ji daiktų negrąžins, jis paima televizorių, o nukentėjusiajam bandant priešintis ir neleidžiant imti televizoriaus, D. G., grasindamas nukentėjusiajam prieš veidą peiliu, iš kambario pagrobė A. S. priklausantį televizorių „Sharp“ – 150 eurų vertės su pultu, ir šiuos daiktus nunešė į butą (duomenys neskelbtini). Atsakomybė už nusikalstamą veiką numatyta BK 294 straipsnio 2 dalyje.

2. D. G. savavaldžiavo panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiajam - jis, veikdamas bendrininkų grupėje su N. G., 2017 m. lapkričio 29 d., apie 00:30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, agresyviai nusiteikęs, atėjo prie nukentėjusiojo A. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir belsdami į duris, reikalavo juos įsileisti, nes kitaip jas išlauš, o nukentėjusiajam išsigandus ir jas atidarius, įsirovė į butą ir, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę prievartą, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą N. G. teisę, nes po pastarojo pareiškimo, kad J. S. iš jo 2017 m. lapkričio 28 d., apie 24:00 val., pavogė telefoną LG – 70 eurų vertės, ir iki ji daiktų negrąžins, paima televizorių, jis, nukentėjusiajam bandant priešintis ir neleidžiant imti televizoriaus, grasindamas nukentėjusiajam prieš veidą peiliu, iš kambario pagrobė A. S. priklausantį televizorių „Sharp“ – 150 eurų vertės su pultu, ir šiuos daiktus nunešė į butą (duomenys neskelbtini). Atsakomybė už nusikalstamą veiką numatyta BK 294 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

3. Teisiamajame posėdyje 2019 m. rugpjūčio 1 d. kaltinamasis D. G. iš dalies pripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje (pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. teisiamajame posėdyje prokuroro pateiktą prašymą dėl veikos perkvalifikavimo iš BK 180 straipsnio 2 dalies į 294 straipsnio 2 dalį). Palaikė parodymus, duotus anksčiau teisme. Pažymėjo, kad peilio, kaip sakė, neturėjo. Visą kitą pripažįsta. Dėl pinigų nieko nežino. Ėjo dėl telefono, bet paėmė televizorių. Jis pats jį paėmė, jam niekas nenurodė. N. matė, televizorių nešė jis.

3.1. Teisiamajame posėdyje 2018 m. spalio 9 d. kaltinamasis D. G. parodė, kad šventė N. gimtadienį, jie vartojo alkoholį, kartu buvo J., kurios jis nepažįsta. Po to J. prapuolė, N. pasigedo telefono ir pinigų. Jie buvo visą laiką kartu, nusprendė nueiti išsiaiškinti, kad ji grąžintų telefoną. N. pastukseno, prisistatė, duris atidarė nukentėjusysis ir jie užėjo į butą. N. nuėjo patikrinti, ar J. namuose ar ne, nerado. Paprašė, kad nukentėjusysis duotų numerį arba paskambintų J.. Nukentėjusysis su juo kalbėjo normaliai, neatrodė išsigandęs. Nukentėjusysis tik surinko numerį. Jis kalbėjo telefonu su J., pasakė, kad čia D., pasakė, kad grąžintų telefoną ir pinigus, bet ji „pasiuntė“ jį ir išjungė telefoną. Dar du kartus bandė skambinti, bet ji neatsiliepė. Sugalvojo paimti televizorių, jis nežinojo kam priklauso televizorius nukentėjusiajam ar J.. Galvojo, kad televizorių paims tam, kad būtų garantas, kad J. grąžins telefoną. Jis atjungė televizoriaus laidus. Televizorius buvo įjungtas, rodė. Nukentėjusysis matė, kad jis atjunginėja, matė, kaip išsinešė televizorių. N. televizorių pamatė pirmą kartą lauke. N. nematė, kaip jis atjunginėjo televizorių. Jis pasakė N., kad padės pas jį televizorių, o iš ryto susisieks su J. ir kai ši atiduos telefoną jie grąžins televizorių, nes jis niekam nereikalingas. Nežino, kas nukentėjusiajam pasirodė, jis neturėjo jokio peilio.

3.1.1. Ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu kaltinamasis D. G. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2017 m. lapkričio 28 d. jis buvo pas savo draugą N., (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Jie gėrė alkoholį, šventė N. gimtadienį. Ten buvo dar kažkokia panelė, kurios jis nepažįsta, duomenų nežino. Tikslaus laiko nežino, vėlai vakare minėta panelė išėjo iš N. namų, o po kurio laiko, gal apie 23:30 val. jis taip pat išėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena su savo panele R.. Jos pavardės neklausė. Išėjo vienas. N. liko savo namuose. Namuose nuėjo miegoti, po 15-20 min. į jo namus atėjo policija. Jis jokio nusikaltimo nepadarė, įtarime minimo A. S. nepažįsta, jo namuose nebuvo, jam negrasino ir jokio televizoriaus nepaėmė (3 T., b. l. 15).

3.1.2. Papildomos apklausos metu D. G. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, kad 2017 m. lapkričio 29 d. vėlai vakare jis buvo pas N. G. namuose, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Kartu buvo ir mergina vardu J., kurios iki tol nebuvo matęs. Jie iš anksto šventė N. gimtadienį, gėrė trise alkoholį virtuvėje, kitų žmonių virtuvėje nebuvo. Kai jau J. buvo išėjusi, N. pasigedo savo telefono. N. pasiūlė jam kartu eiti pas J. ir išsiaiškinti dėl dingusio telefono, nes jie nusprendė, kad tik ji galėjo pavogti tą telefoną. Jis nežinojo kur ji gyvena, kelią rodė N.. Jie kartu nuėjo iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), dabar tikslaus adreso neprisimena. Iš kiemo pusės priėjo prie įėjimo į butą, kuris yra įrengtas balkone. Jie kartu pradėjo garsiai belsti į duris. Tuo metu matėsi, kad kambaryje degė šviesa, buvo įjungtas televizorius. Prie durų priėjo kažkoks jam nepažįstamas žmogus, pažiūrėjo pro langą. N. pasakė, kad reikalinga J., tas žmogus, kaip suprato, pažinojo N., nes pasakė: "N. eik iš čia, J. nėra". Bet N. vis tiek stipriai beldė, liepė vis tiek atidaryti duris, nes nori pats įsitikinti ar nėra J.. Jie kartu beldė ir į langą ir į duris. Tas žmogus atidarė duris ir jie įėjo į vidų. Kartu su N. pavaikščiojo po butą, kuriame buvo du kambariai, virtuvė ir tualetas su vonia. Jis matė, kad viename kambaryje, kuriame nedegė šviesa, gulėjo moteris, nejungė ten šviesos. Jis J. ieškojo tik tualete, vonioje, koridoriuje ir kambaryje, į kurį iš karto pro balkoną įėjo. N. buvo virtuvėje ir kitose patalpose. Kai įsitikino, kad bute J. nėra, liepė tam vyriškiui jai paskambinti, jis iš savo namų telefono jai paskambino, bet ji numetė ragelį ir daugiau neatsiliepė. Tada jie jau ruošėsi išeiti ir nusprendė, išeinant paimti televizorių. Jis pasiūlė paimti televizorių. N. neprieštaravo. Tada kartu su N. atjungė visus laidus, N. pasiėmė televizoriaus pultą, o jis paėmė televizorių, pasakė tam vyriškiui, kad grąžins televizorių, kai J. grąžins N. telefoną. Iš buto išėjo pro tą patį balkoną pro kurį ir pateko į butą. Televizorių jis nešė į N. namus. Pradžioje N. namuose jis pastatė televizorių virtuvėje ant stalo, bet po to N. pasakė nunešti jį į balkoną. Jis nunešė televizorių į balkoną. Tada N. namuose jie dar pasėdėjo virtuvėje, išgėrė ir išėjo į savo namus, kur neužilgo kartu su N. atvažiavo policininkai ir jį sulaikė. Dėl savo neapgalvoto poelgio labai gailisi, tačiau parodė, kad jokio peilio neturėjo ir juo negrasino, N. taip pat peiliu negrasino, tą tikrai matė, nes su vyriškiu daugiausiai kalbėjo jis ir viską matė, kad N. taip pat negrasino. Jis niekada gyvenime nesinešioja peilio (3 T., b. l. 16-17).

3.1.3. Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, D. G. 2018 m. kovo 23 d. įtariamojo apklausoje savo kaltę pripažino iš dalies, patvirtino savo parodymus duotus papildomos apklausos metu (3 T., b. l. 19).

4. Teisiamajame posėdyje 2019 m. rugpjūčio 1 d. kaltinamasis N. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje (pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. teisiamajame posėdyje prokuroro pateiktą prašymą dėl veikos perkvalifikavimo iš BK 180 straipsnio 2 dalies į 294 straipsnio 2 dalį). Palaikė parodymus, duotus anksčiau teisme. Pažymėjo, kad buvo girtas, galbūt pinigų ji (teismo pastaba – liudytoja J. S.) ir nepaėmė, jis neatsimena, galbūt apsiskaičiavo.

4.1. Teisiamajame posėdyje 2018 m. spalio 9 d. kaltinamasis N. G. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį maždaug pusantrų metų, susipažino per J. S., nes ji gyveno pas nukentėjusįjį (duomenys neskelbtini), su kuriuo gyvena jos mama. Ateidavo ten savaitgaliais, susiskambindavo. Lapkričio 29 d. pakvietė į svečius J. švęsti jo gimtadienio adresu (duomenys neskelbtini). Atėjo J., buvo D. ir dar keletas draugų. Pasigedo telefono ir pinigų, pamatė, kad nėra J., pagalvojo, kad pavogė ji. Buvo abu su D. apsvaigę nuo alkoholio. Buvo vidurnaktis, 0:30 val. galėjo būti. Pabeldė į durų stiklą, ten atskiras įėjimas, balkonas. Priėjo A., jis prisistatė. Atrakino duris, jis paaiškino, dėl ko atėjo. Jis paklausė, kur J., A. pasakė, kad nėra. Jis nepatikėjo, nuėjo patikrinti. Jis nesakė, kur eini ar panašiai. Apieškojo namus, galvojo, kad slepiasi J.. A. gal ir prieštaravo dėl apieškojimo, bet nieko jam nepasakė. Tiesiog apėjo A. ir nuėjo į kitus kambarius. Kaip įėjo D. net nematė, buvo supykęs. Paprašė paskambinti J.. A. paskambino, J. atsiliepė. Paklausė, kur esi, J.. Ji D. „pasiuntė“ ir numetė ragelį. Po to dar skambino du ar tris kartus, bet ji neatsiliepė. Pamatė gulinčią mamą, tai ten net nėjo į tą kambarį. Įkišo galvą, pasižiūrėjo, pamatė, kad kambaryje nėra J. ir išėjo. Virtuvėje įsipylė ir išgėrė degtinės, užkando silke. Jis buvo virtuvėje, vonioje, koridoriuje. Kai grįžo į kambarį, nebuvo D.. Pamatė, kad nėra televizoriaus. Televizorius prieš tai stovėjo ant staliuko miegamajame. Suprato, kad galimai D. paėmė televizorių. Kieme sniege gulėjo pultelis, todėl jis jį paėmė. Jis pasakė kažką panašaus, kad grąžinam atgal. Bet buvo išgėręs, piktas. D. pasakė, kad kai grąžins telefoną, tada ir televizorių atiduos. Jis pritarė, kad televizorius būtų nešamas pas jį, televizorių ketino atiduoti, kai J. atiduos telefoną ir pinigus. A. sunkiai kalbėjo, nesuprato, ką sakė, gal ir apie televizorių. Alkoholis kaltas, būtų blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Jis nieko negrasino ir jokio peilio neturėjo. Rūkė cigaretę ir laikė žiebtuvėlį rankose. Grąžino telefoną, kai išėjo iš Lukiškių, kai atidavė telefoną, J. jo atsiprašė. Ji jam paaiškino, kad ji būdama neblaivi pamatė gulintį ant lovos jo telefoną, pagalvojo, kad jos, nes jų telefonai panašūs. Sakė, kad pinigų neėmė, gal ir jis pats galėjo juos išleisti. Sakė, kad telefoną norėjo kitą dieną grąžinti, bet jis jau buvo suimtas. Čia buvo jo klaida. Savęs neteisina. Buvo piktas, norėjo atgauti savo daiktus. Tai įtakojo alkoholis. Nekalbėjo eidami, kad kažką paims. Sakė, kad pasiims telefoną ir jeigu dar spės pinigus. Tikslas buvo ne apiplėšti ar kitaip nuskriausti poną A., o atsiimti telefoną ir pinigus.

4.1.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju N. G. parodė, kad 2017 m. lapkričio 28 d. vakare, jis pradėjo švęsti savo gimtadienį. Buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo draugais J. S., D. G. ir kitais, gėrė alkoholį. Apie 00.00 val., pasigedo savo telefono LG - 70 eurų vertės, 120 eurų grynųjų pinigų, kelių butelių alkoholio. Kadangi J. jau buvo išėjusi jis suprato, kad tai ji apvogė. Jis žinojo, kad J. gyvena pas A. S., adresu (duomenys neskelbtini). Jis ten ne kartą yra buvęs. Kartu su D. G. atėjo pas A., nes norėjo surasti J.. Į A. namus pateko pro atskirą įėjimą, pro balkoną. Nežino, kiek tuo metu buvo laiko, panašiai apie vidurnaktį. Jis pabeldė į balkono langą, priėjo A., jis paklausė kas ten, jis pasakė, kad jis atidarytų, reikia pasikalbėti. Jis jam pasakė savo vardą. A. S. iš karto atidarė. Jis elgėsi labai kultūringai, G. irgi labai ramiai elgėsi. A. atidarė balkono duris, tada jis užėjo pirmas, D. G. užėjo iš paskos. Jis apžiūrėjo visą A. butą. Paklausė kur J., A. S. pasakė, kad jos nėra. Jis vis tiek apėjo visą butą, o A. neprieštaravo. Kai grįžo į tą kambarį kur buvo A., D. G. jau nebuvo. Jis pamatė, kad kambaryje nėra televizoriaus, A. S. nieko nesakė, tada jis A. S. pasakė, kad kai pareis J., tegul paskambina. Kai išėjo iš buto pamatė ant žemės gulintį televizoriaus pultą, jį pakėlė. Po to jis pasivijo D. G., pamatė, kad jis neša televizorių. Pasakė, kad grąžintų jį A. S., bet jis pasakė, kad kai J. grąžins pinigus ir telefoną, tada jie grąžins ir televizorių. Jis buvo girtas nenorėjo ginčytis. Televizorių D. G. nunešė į jo namus. Namuose jis įjungė televizorių. Nuoširdžiai ketino ryte grąžinti televizorių A. S.. J. pažįsta apie 6 mėn. Kiek jam yra žinoma, J. kartais gyvena A. S. bute. A. S. jam nieko neskolingas. Televizorius buvo paimtas už J. vagystę. Peiliu jis negrasino, net jo neturėjo. Nematė ar kad tai darytų D. G., nes tuo metu vaikščiojo po kitas patalpas. Nusikaltimo nedarė. Atsiprašys A. S., kad sutrukdė jam miegoti, daugiau neturi dėl ko atsiprašyti (2 T., b. l. 15-16).

4.1.2. Papildomos apklausos metu N. G. parodė, kad A. S. bute nuėjo į virtuvę, ten išgėrė stikliuką degtinės ir užkando silke. Dar apžiūrėjo vonios ir tualeto patalpas, J. nerado. Kai grįžo į tą kambarį, kur buvo A. S., D. G. jau nebuvo. Pamatė, kad kambaryje nėra televizoriaus. A. labai neaiškiai kalba, todėl nesuprato, ką jis sakė. Suprato, kad televizorių pasiėmė D. G.. Jokio susitarimo su D. G. paimti A. S. televizorių nebuvo. Pas A. S. ėjo tik todėl, kad atsiimti iš J. savo daiktus ir pinigus. Kai išėjo iš buto pamatė, kad D. G. neša televizorių. Pasakė jam, kad neštų televizorių į jo namus, o ryte grąžins. Nežino kodėl iš karto negrąžino to televizoriaus, gal norėjo pirma susigrąžinti savo daiktus. Abu nešė televizorių. Atnešė televizorių į savo namus, pajungė jį į tinklą. D. G. į jo namus neužėjo, o išėjo namo. Po to iš karto atvažiavo policija, jis iš karto atrakino ir įsileido, nesipriešino. Dėl šio įvykio prisipažįsta iš dalies, nes neapgalvotai, spontaniškai buvo paimtas A. televizorius, jis tam neužkirto kelio ir dėl to labai gailisi, bet tikslo plėšti neturėjo, peilio neturėjo ir negrasino, o kokie buvo D. G. veiksmai nematė (2 T., b. l. 16-17).

4.1.3. Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą ir 2018 m. kovo 23 d. apklaustas įtariamuoju N. G. savo kaltę pripažino iš dalies ir patvirtino parodymus duotus papildomos apklausos metu (2 T., b. l. 19).

5. Nukentėjusysis A. S. (apklaustas 2018 m. spalio 1 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo) parodė, kad kaltinamąjį N. pažįsta. 2017 m. lapkričio mėnesį apie 00:30 val. išgirdo barbenimą į balkono duris, atidarė, nes bijojo, kad neišdaužtų lango. Kai atidarė duris užėjo N. ir kitas aukštas vyras. Jie ieškojo merginos, nes dingo kaltinamojo telefonas. N. nuėjo į virtuvę, o aukštas vyras liko kambaryje, pradėjo mojuoti peiliu. Koks buvo peilis neatsimena. Gal kišeninis, nes kaltinamasis atlenkė peilio geležtę ir jį laikė rankoje ir sakė „ką?“. Kaltinamasis jį su peiliu išgąsdino. Pamojavęs juo ėjo prie televizoriaus. Tuomet paslėpė peilį ir pradėjo atjunginėti televizorių, o N. valgė virtuvėje. Jis jam sakė "ką darai?“, o kaltinamasis atsakė „tylėk“. Kai atjungė televizorių jį pastatė ant grindų. N. buvo virtuvėje, o jis pasiėmė telefoną ir išbėgo per buto duris. Paskambino policijai ir lauke laukė, kai grįžo į butą pamatė, kad nėra televizoriaus, kaltinamųjų irgi nebuvo. Kaltinamieji dėl televizoriaus tarpusavyje nesikalbėjo (3 T., b. l. 157-158).

5.1. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. lapkričio 29 d. apklaustas nukentėjusysis A. S. parodė, kad jis gyvena kartu su motina A. S., kuri yra senyvo amžiaus, sunkiai vaikšto bei blogai mato, adresu (duomenys neskelbtini). Jis 2017 m. vasaros metu turėjo mikroinsultą, dabar jam yra labai sunku vaikščioti bei kalbėti. 2017 m. lapkričio 29 d. apie 00:30 val., kai jau miegojo, išgirdo labai didelį beldimąsi į balkono duris. Priėjęs, pamatė du vyrus, kurie labai agresyviai buvo nusiteikę. Vienas vyras buvo aukštas, apie 180-190 cm. ūgio, plaukai trumpi tamsūs, apsirengęs šviesesnės spalvos striukę, vidutinio kūno sudėjimo, o kitas vyras - apie 160 cm. ūgio, plaukai trumpi tamsesni, sulaužyta nosimi, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs juoda striukė ir galimai mėlynos spalvos džinsai. Paklausė, ko jie nori, kodėl laužiasi į butą. Pastarieji atsakė, kad jie ieško merginos vardu J., kuri buvo pas jį prieš 1,5 savaitės bei kuri pavogė iš tų vyrų telefoną. Pasakė, kad tos merginos bute nėra, bet jie vis tiek laužė duris ir norėjo patekti į vidų. Jis labai išsigando dėl savęs ir motinos, kad jeigu jie įsiverš į vidų, jie gali juos sužaloti, todėl pats atidarė jiems duris, kad jie užeitų į vidų ir įsitikintų, kad tos merginos čia nėra. Užėję į vidų, vyrai elgėsi labai agresyviai, šūkavo, grasino, keikė necenzūriniais žodžiais, į jo prašymus kalbėti tyliau, nes motina miega, nereagavo. Jis bandė jiems paaiškinti, kad tos merginos čia nėra, bet jie neklausė. Apėjo visą butą, į kambarį kur miegojo motina, užėję nebuvo. Neradę merginos, N. G. pasakė kad D. G. imtų televizorių. Televizorių ,,Sharp“ vertina 150 eurų, jis yra juodos spalvos, iš kairės pusės įdedama kortelė. Bandė jiems neleisti paimti televizoriaus, bet D. G. iš striukes kišenės ištraukė peilį, ilgis apie 15-20 cm., ašmenys metalo spalvos, rankena sidabrinė su medienos elementais, kurį laikė dešinėje rankoje, ir priėjęs prie jo pradėjo juo grasinti, t. y. mosikuoti ir imituoti dūrimą jam prieš veidą. Kol D. G. jam grasino, kitas vyras apžiūrinėjo butą. Grįžęs iš virtuvės N. G. pasakė D. G. imti televizorių. D. G. atjungė televizorių ir paėmęs televizorių ir jo pultą, išėjo pro balkono duris, o N. G. buvo su juo ir sakė, kad šis nekviestų policijos, nes bus blogai. Palikęs televizorių lauke, D. G. grįžo atgal ir jie abudu nuėjo į virtuvę. Suprato, kad tai gali būti vienintelė išeitis jam pabėgti iš buto ir išsikviesti policiją. Išbėgęs į lauką iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai vyrų jau nerado. Apžiūrėjęs butą pamatė, kad plėšikai bute valgė maistą t. y. silkę, nes pakelis buvo padėtas ant stalo ir šalia gulėjo šakutė. Apsiraminęs, prisiminė N. G., kuris maždaug prieš 1.5 savaitės buvo atėjęs su ta pačia moterimi pas jį į svečius. Policijos pareigūnai buvo privežę vieną iš įtariamųjų, kuri sulaikė, jis atpažino, tai D. G., kuris jam grasino peiliu. Įvykio metu jis labai išsigando dėl savo ir motinos gyvybės ir sveikatos, nes vyrai elgėsi labai agresyviai buvo nekontroliuojami. Įvykio metų nei jis nei jo mama fiziškai nenukentėjo. Motina išvis nelabai suprato kas darosi, nes jį blogai mato (1 T., b. l. 58-59).

5.2. Papildomai apklaustas 2017 m. gruodžio 8 d., nukentėjusysis A. S. patvirtino, kad 2017 m. lapkričio 29 d. nakties metu į jo namų balkono langus pradėjo belstis žmonės. Jis labai išsigando, kad jie neišdaužytų langų, nes pagal tai, kaip jie beldė, jis suprato, kad jie gali išdaužyti langus ir išlaužti duris, todėl pats atidarė duris. Šie vyrai įsiveržė į butą, ieškojo merginos vardu J.. Jis pažįsta J., ji kelis kartus buvo jo namuose kai jie kartu vartojo alkoholį. Paskutinį kartą jis matė ją prieš kelis mėnesius (1 T., b. l. 63-64).

6. Bylą nagrinėjant teisme liudytojo A. K. apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepavyko, nes jis nebuvo surastas namuose (3 T., b. l. 159).

6.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad jis yra antros grupės invalidas, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Namuose jokio televizoriaus neturi, nes prieš kelis mėnesius televizorius dingo neaiškiomis aplinkybėmis. 2017 m. lapkričio 28 d. apie 20.30 val. į jo namus atėjo pažįstamas vardu N., pavardės nežino, jo išskirtinis bruožas - sulaužyta nosis. N. atsinešė alkoholio, vienas gėrė virtuvėje, kitų žmonių nebuvo. Jis su juo kartu negėrė. Apie 00:00 val. N. kažkur išėjo iš buto. 2017 m. lapkričio 29 d. apie 2.00 val. išgirdo, kad N. sugrįžo, pastebėjo, kad jis su savimi atsinešė juodos spalvos televizorių. Nežino iš kur N. atsinešė šį televizorių. Televizorių N. pastatė kambaryje. Ar N. buvo vienas, nematė. Po kurio laiko į butą atėjo policija, pareigūnai paaiškino, kad N. galimai padarė nusikaltimą ir pagrobė televizorių. Jis po to virtuvėje rado peilį, kuris jam nepriklauso, galimai jis yra N. (1 T., b. l. 84).

7. Teisiamajame posėdyje 2019 m. kovo 7 d. liudytojas P. K. parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) įsilaužė į butą, grasino peiliu, išsinešė televizorių. Vyko į įvykį, užėjo į butą, bendravo su nukentėjusiuoju. Juos pasitiko iš pažiūros neblaivus pilietis, bet išaiškėjo, jog jis neįgalus. Nukentėjusysis nurodė požymius, pagal juos vieną iš kaltinamųjų atpažino. Tai buvo žinomas asmuo. Pasakė, kad mažas, tamsus ir su kreiva nosimi. Ne kartą buvo pas juos kitose administracinėse bylose. Pastebėjo kaip N. G. stovi prie balkono durų ir reguliuoja televizoriaus kanalus. Iš pradžių nematė, bet kai N. G. atidarė duris, pamatė, kad buvo tas pats televizorius. Pavadinimo neatsimena. Įsileido juos, jis buvo su kolega P. ir dar buvo mobilios kuopos pareigūnai. Bute dar buvo kitas asmuo. N. G. iš pradžių nenorėjo šnekėti, po to pasakė, kad užėjo į svečius, paėmė televizorių. Pasakė, kad buvo su draugu. Tas draugas buvo sulaikytas namuose. Su N. G. nuėjo prie draugo namų. N. G. sutiko bendradarbiauti. Sulaikė, privežė prie namo, susistatė juos prie transporto priemonės ir pasikvietė nukentėjusį nuošaliau, kad jo nematytų. Jis atpažino juos abu. Pasakė, kad aukštesnio ūgio asmuo turėjo rankoje peilį. Jie abu įlindo į vidų per balkoną. Kadangi atpažino, jie buvo susodinti į tarnybinį automobilį ir pristatyti į komisariatą. N. G. pripažino. Aplinkybių nesakė. Nukentėjusysis sakė, kad didesnis grasino peiliu, mažesnis išnešė televizorių. Buvo neblaivūs. Jiems nepaaiškino kodėl jie atėjo. Pasakė, kad pakliuvo į vidų, grasino peiliu, paėmė televizorių. Namuose buvo vyras ir moteris. Vyras vaikščiojo, sunkiai bendravo. Alkoholio kvapo nebuvo. Pas N. G. bute buvo jis ir kažkoks vyras, tikriausiai buto savininkas. N. G. žinomas dėl triukšmo, chuliganiškų veiksmų. Ne dėl vagysčių. Prieš mėnesį N. G. buvo sulaikytas - išmušė transporto priemonės stiklą. Peilis buvo rastas namuose. Bute matė peilį. Nukentėjusysis nepasakojo koks peilis. Vienas peilis gulėjo kambaryje pas N. ant stalo. N. G. bute matė peilį. Negali teigti, kad būtent tuo peiliu grasino.

7.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. K. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir 2017 m. lapkričio 29 d. tarnybiniame pranešime (2 T., b. l. 1), kad 2017 m. lapkričio 29 d. apie 00.55 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu P. O. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsibrovė du vyrai, kurie grasindami peiliu buto šeimininkui, pagrobė televizorių. Atvykus nurodytu adresu, kreipėsi A. S., kuris paaiškino, kad kai jis jau miegojo, išgirdo triukšmą prie balkono durų. Priėjęs pamatė du vyrus. Vieną iš jų jis atpažino, kaip iš matymo pažįstamą vardu N.. Kitas vyras jam buvo nepažįstamas. A. S. nurodė minėtų vyrų požymius. Jis pasakė, kad N. ūgis apie 170 cm, ir kad jis su kreiva nosimi, o antrasis vyras buvo apie 190 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo. Pagal nurodytus požymius jie atpažino N. G., kuris jiems žinomas kaip asmuo linkęs daryti nusikaltimus ir pažeidimus. Taip pat A. S. paaiškino, kad jis įleido pro duris šiuos vyrus, kurie anot jo buvo labai agresyviai nusiteikę. Aukštesnis vyras nukentėjusiajam grasino peiliu, po ko abu vyrai pagrobė bute buvusį televizorių "Sharp" ir pasišalino link (duomenys neskelbtini) gatvės. Pranešėjas buvo blaivus, bendraujant su juo alkoholio kvapo nesijautė, buvo sutrikęs, kalbėjo nerišliai, kaip paaiškėjo, kad jis buvo po ligos - insulto, tačiau jo nurodytos aplinkybės buvo nurodytos sklandžiai ir adekvačiai, jis buvo stabilios psichinės būklės. Radijo ryšiu patikslino N. G. gyvenamąją vietą ir nuvykę adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo pirmame aukšte, prie lango, bute, stovintį N. G., jie matė, kad jis atsistojęs prie lango su pulteliu reguliavo televizoriaus kanalus. Iš pradžių į policijos pareigūnų reikalavimą atidaryti buto duris nereagavo, pasibeldus į balkono langą pradėjo blaškytis. Po to jis atidarė buto duris, jiems užėjus į butą, viename iš kambarių pastebėjo įjungtą televizorių "Sharp". Bendraujant su N. G., jam iš po megztinio iškrito televizoriaus pultas. Paklausus kam priklauso šis televizorius N. G. paaiškino, kad jį atnešė jo pažįstamas "D.", tikslių duomenų ir adreso jis nenurodė, bet geranoriškai sutiko parodyti "D." gyvenamąją vietą. Kartu su N. G. nuėjo iki jo nurodytos vietos - (duomenys neskelbtini). paskambinus į duris, jas atidarė vyras, kuris atitiko ir nukentėjusiojo asmens nurodytus požymius. "D.", kaip vėliau paaiškėjo D. G., elgėsi neadekvačiai, dairėsi į šonus, buvo sutrikęs. Paviršutinės apžiūros metu peilio nei pas viena asmenį nesurado. Kartu su D. G. tarnybiniu automobiliu privažiavo prie nukentėjusiojo asmens namų. Nukentėjusysis A. S. pažiūrėjęs pro langą, patvirtino, kad sulaikytasis D. G. jam grasino peiliu (1 T., b. l. 78-79).

8. Teisiamajame posėdyje liudytoja J. S. parodė, kad ji gerai pažįsta N. G., o D. G. matė vieną kartą. Buvo žiema ar ruduo, kai ji, N. ir D. G. buvo pas N. (duomenys neskelbtini), kur jis nuomojosi kambarį. Buvo ir jos mama, bet ji tuo metu buvo išėjusi. Ji norėjo išeiti, bet N. G. jos neišleido, užrakino duris. Iš keršto ji paėmė jo telefoną, nes prieš tai jis buvo paėmęs jos, ir pabėgo pro balkoną. Jis nematė kaip ji pabėgo. Nieko daugiau neėmė, tik telefoną. Baltą mažą Samsung telefoną. Kažkuris telefonas skambino, bet ji neatsiliepė, nes buvo girta. Su niekuo nekalbėjo, išjungė telefoną ir nuėjo miegoti. Ryte, kai išsiblaivė, pamatė N. telefoną ir nunešė jį atgal. Buto šeimininkas pasakė, kad policija juos išvežė, todėl telefoną paliko jo namuose. Buvo senolis ir dar vienas asmuo. Buvo girta, pikta. Kai išblaivėjo, suprato, kad reikia grąžinti. Tą dieną jis (teismo pastaba – N. G.) sakė, kad buvo jo gimtadienis, bet jis melagis. N. G. labai mėgsta meluoti. Jis papasakojo, kad jai pardavė telefoną už narkotikus. Jis užrakino, jos neišleido, nes norėjo, kad ji gertų su jais. Paskambinusi savo mamai sužinojo, kad dingo televizorius. Mama pasakė, kad iš jos draugo A. S. pavogė televizorių. A. nevaikšto, turi invalidumą. Mama su juo draugauja ilgai, bet gyvena maždaug metus. Kai viskas vyko, mama negyveno su A. S.. Jis paskambino jos mamai ir pasakė, kad pavogė televizorių. Buvo toks laikotarpis, kai ji apie savaitę laiko gyveno su mama ir jo draugu. N. G. nežinojo, kad gyveno pas juos. Jis žinojo, kad A. S. yra jos mamos mylimas žmogus. Ji kartais užeina pas juos į svečius. Dėl to jis nuėjo ten jos ieškoti. Taip jai pasakojo N.. A. S. sakė, kad D. G. laikė prie gerklės peilį, o N. G. paėmė maisto iš šaldytuvo, paėmė televizorių ir išėjo. Žinojo, kad N. nelabai geras, bet kad su peiliais - jai buvo šokas. Policija surado televizorių, grąžino. Žino, kad A. S. norėjo atsisakyti pareiškimo, mama su patėviu jai melavo, kad nežinotų, jog jie nori atsisakyti pareiškimo, nes N. G. užeidavo į svečius, atnešdavo jiems išgerti.

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo išvados ir motyvai

9. Pirmas pranešimas apie nusikalstamą veiką užfiksuotas BIRT ataskaitų žiūryklėje, kai nukentėjusysis A. S. pranešė apie tai, kad 2017 m. lapkričio 29 d. apie 00:30 val. adresu (duomenys neskelbtini) du vyrai (vieną nukentėjusysis pažįsta iš matymo) pateko į butą ir grasindami peiliu pavogė iš buto televizorių „Sharp“, kurio kaina apie 150 EUR. Įvykio metu jis ir jo motina A. S. nenukentėjo. Pažymėta apie šių dviejų asmenų įsibrovimą per balkoną, pranešėjui grasindami peiliu pavogė televizorių.

9.1. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodoma, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimaspagal BK 180 straipsnio 2 dalį, kad įtariamieji patrulių sulaikyti, reikalingas ekspertas adresu (duomenys neskelbtini), rastas televizorius (1 T., b. l. 5).

9.2. Dėl įtariamųjų sulaikymo ir tai, kad vieną jų - D. G., nukentėjusysis atpažino, surašytas tarnybinis pranešimas (2 T., b. l. 1 ir šio nuosprendžio 7.1 pastraipa).

10. Nukentėjusiojo A. S. 2017 m. lapkričio 29 d. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 29 d. apie 00:30 val. išgirdo stiprų beldimą į balkono duris priėjęs pamatė du vyrus, kurie norėjo išlaužti duris ir patekti į vidų buvo labai agresyviai nusiteikę. Jis atidarė duris ir jie įsiveržė į butą. Vyrai ieškojo kažkokios moters, kuri kaip teigė jie pavogė iš jų telefoną. Neradę moters, jie nusprendė pavogti jo televizorių. Jis bandė jiems neleisti, bet aukštesnis vyras ištraukė peilį ir pradėjo jam grasinti. Jis labai išsigando dėl savo ir motinos gyvybės ir sveikatos. Vyrai išnešė televizorių ir po to grįžo ir nuėjo į virtuvę, kol jie ten buvo jis pabėgo ir iškvietė policijos pareigūnus (1 T., b. l. 7).

11. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis A. S. atpažino N. G. kaip asmenį kartu su dar vienu asmeniu pagrobusį televizorių (1 T., b. l. 69-72).

12. 2017 m. lapkričio 29 d. Apžiūros protokolu užfiksuota buto, (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu rasta ir paimta: šakutė su galimais biologiniais pėdsakais, kuri rasta virtuvėje ant stalo; dėžutė nuo silkės su galimais biologiniais pėdsakais, kuri rasta šiukšlių dėžėje virtuvėje. Taip pat apžiūros metu paimtos 3 daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais nuo balkono durų (1 T., 10-32).

13. 2017 m. lapkričio 29 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu rasta ir paimta: sulenkiamas peilis, kuris rastas virtuvės patalpoje; juodos spalvos televizorius „Sharp“. Taip pat apžiūros metu paimtos 7 daktiloskopinės plokštelės su rankų antspaudais, paimtais nuo televizoriaus „Sharp“ (1 T., b. l. 34-41).

14. 2017 m. gruodžio 8 d. pakvitavime nurodyta, kad nukentėjusysis A. S. atsiėmė iš tyrėjo G. V. jam priklausantį televizorių „Sharp“ ser. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 T., b. l. 55).

15. Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti 2018 m. sausio 22 d. protokolas, kuriame nurodyta, kad daiktas Nr. 3 yra peilis, paimtas 2017 m. lapkričio 29 d. įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu. Taip pat užfiksuota, kad nukentėjusysis A. S. pareiškė, jog iš jam pateiktų penkių peilių, negali tvirtai atpažinti peilio, kuriuo jam 2017 m. lapkričio 11 d. grasino įsibrovę asmenys, kadangi nuo įvykio praėjo daug laiko (1 T., b. l. 73-76).

16. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR labaratorijos specialisto išvados Nr. S 468/2017(01) nustatyta, kad tyrimui buvo pateikta šakutė (paimta 2017 m. lapkričio 29 d. įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu), peilis (paimtas 2017 m. lapkričio 29 d. įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu), N. G. ir D. G. seilių ėminiai bei A. S. seilių ėminiai.

16.1. Pateikta išvada, kad atlikus DNR tyrimą ant šakutės smailių dantų nustatytas D. G. DNR profilis su 99,99999999999998 proc. tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, ant šakutės rankenėlės, peilio DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta (1 T., b. l. 100-108).

17. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(7505)IS1-164 nustatyta, kad tyrimui buvo pateikta trys daktiloskopinės plokštelės ir dėžutė su rankų pėdsakais, paimtais 2017 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu; septynios daktiloskopinės plokštelės, su rankų pėdsakais, paimtais 2017 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu; D. G. ir N. G. (2 vnt.) daktiloskopinės kortelės.

17.1. Pateikta išvada, kad vienas rankos delno pėdsakas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1 ir trys rankų pirštų pėdsakai ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 2, Nr. 3, paimti (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu, tinkami asmeniui indentifikuoti. Rankos delno pėdsakas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1 paliktas D. G. kairės rankos delnu. Trys rankų pirštų pėdsakai yra palikti ne D. G., ne N. G., bet kito (kitų) asmens (1 T., b. l. 112-115).

18. N. G., būdamas įtariamuoju parodymų patikrinimo vietoje parodė buto, adresu (duomenys neskelbtini), balkono duris pro kurias jis kartu su D. G. nukentėjusiajam atidarius pateko į vidų. Parodė, kad kambaryje matė televizorių, bet jo neėmė. Ieškojo po kitas patalpas J.. Po to nuėjo į virtuvę ten išgėrė ir užkando silkės. Po to išėjo per tą patį balkoną iš buto ir maždaug už 5 m. pastebėjo D. G. nešantį televizorių (3 T., b. l. 20-25).

19. D. G. būdamas įtariamuoju parodymų patikrinimo vietoje parodė buto, adresu (duomenys neskelbtini), balkono duris pro kurias jis kartu su N. G. nukentėjusiajam atidarius pateko į vidų, norėdami surasti mergina vardu J.. Jis apieškojo koridorių ir vonios patalpas į kitas patalpas jis nėjo. Parodė vietą kambaryje, iš kurios jis kartu su N. G. paėmė televizorių ir jį išnešė į N. G. namus (4 T., b. l. 20-26).

Dėl duomenų, kuriuos teismas nelaiko įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismas nelaiko įrodymais asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuotus duomenis. Šiuo ikiteisminio tyrimo veiksmo metu 2017 m. gruodžio 8 d. nukentėjusysis A. S. atpažino D. G. kaip asmenį grasinusį jam peiliu ir pagrobusį televizorių (1 T., b. l. 65-68).

20.1. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad teisiamajame posėdyje liudytojas P. K. parodė, jog sulaikytąjį D. G. buvo privežę prie nukentėjusiojo namo tarnybiniu automobiliu ir šis atpažino jam parodytą sulaikytąjį. Analogiškas aplinkybes šis liudytojas buvo nurodęs dar 2017 m. lapkričio 29 d. tarnybiniame pranešime, o vėliau patvirtino apklaustas ikiteisminiame tyrime 2018 m. kovo 21 d. (nuosprendžio 7 pastraipa). Vadinasi, D. G. nukentėjusiajam buvo parodytas ir šio atpažintas iš karto po nusikalstamos veikos, todėl atliktas atpažinimas iš fotonuotraukų nėra teisėtas, nes atliktas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

20.2. Pažymėtina ir tai, kad be šio esminio baudžiamojo proceso nuostatų pažeidimo, ikiteisminį tyrimą atlikęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas netinkamai atliko nukentėjusiojo apklausą prieš atliekant tokį ikiteisminio tyrimo veiksmą, nes nebuvo išsamiai apklaustas apie tai, kaip jo nurodomas asmuo atrodė ir ar šį galį atpažinti, pagal ką (teisėjo pastaba – dalyje dėl D. G.).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl duomenų, kuriuos teismas laiko įrodymais.

21. Šio nuosprendžio 3-19 pastraipose aptarti duomenys atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytiems reikalavimams, todėl teismas juos laiko įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Šiuos įrodymus teisėjas įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu teisiamajame posėdyje, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 301 straipsnio 1 dalis), jais grindžiamos teismo išvados (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

22. Teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 28 d., vakare, apytiksliai nuo 20:30 val., liudytojo A. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), N. G. ir D. G. šventė N. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gimtadienį. Bylos duomenimis, šiuo adresu laikinai gyveno ir pats N. G.. Švęsdami vartojo alkoholinius gėrimus. Pasak kaltinamųjų, šventime dalyvavo ir J. S., kurią pažinojo tik N. G.. Pastaroji patvirtino šias aplinkybes savo parodymuose teisme (nuosprendžio 8 pastraipa). Be to, kaltinamasis N. G. ikiteisminiame tyrime buvo nurodęs, kad šventime dalyvavo ir keli kiti asmenys.

23. Kaltinamasis D. G. patvirtino jam nepažįstamos moters dalyvavimą švenčiant N. G. gimtadienį, tačiau apie kitų asmenų dalyvavimą neminėjo. Apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytojas A. K. apskritai nurodė, kad pas jį į butą, (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 28 d., apie 20:30 val. buvo atėjęs tik N. G., kuris vienas virtuvėje gėrė atsineštą alkoholį, o po to, apie vidurnaktį, išėjo.

24. Aptarti kaltinamųjų ir liudytojo A. K. parodymai dėl N. G. gimtadienio šventimo skiriasi dėl to, kiek dalyvavo žmonių. Visgi, byloje aptartais įrodymais nustatytas kaltinamųjų alkoholio vartojimo faktas pas liudytoją A. K. 2017 m. lapkričio 28 d., apie 20:30 val., bei tai, kad šventime dalyvavo ir liudytoja J. S.. Apie galimą pastarosios ir N. G. pažintį patvirtino ir byloje apklaustas nukentėjusysis A. S., kuris parodė, kad N. G. su moterimi kelis kartus pas jį vartojo alkoholinius gėrimus.

25. Nustatyta ir tai, kad po to, kai J. S. išėjo, N. G. pasigedo savo 70 eurų vertės telefono LG. Pastarasis kaltinamasis teisme nurodė, kad suklydo dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, kad pasigedo ir 120 eurų pinigų, nes juos galėjo pats išleisti (nuosprendžio 4 pastraipa). Pagalvojo, kad telefoną paėmė J. S.. Parodė, kad pastaroji kurį laiką gyveno pas nukentėjusįjį A. S., adresu (duomenys neskelbtini). Su pastaruoju jį supažindino J. S.. Jis pas nukentėjusįjį ateidavo savaitgaliais.

26. Kaltinamieji N. G. ir D. G. 2017 m. lapkričio 29 d., apie 00:30 val., kartu nuėjo iki nukentėjusiojo, ieškoti J. S., kuri, jų manymu, pavogė minėtą telefoną. Atvykę, jie agresyviai beldė į nukentėjusiojo balkono langą, ir pagrasinę nukentėjusiajam išlaužti duris, pastarasis juos įleido į butą, adresu (duomenys neskelbtini).

27. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo nurodytos kaltinamųjų pateikimo į butą aplinkybės iš esmės skiriasi nuo tų, kurias kaltinamieji nurodė teisiamajame posėdyje. Iš kaltinamųjų parodymų gali susidaryti įspūdis, kad jie, taikų ketinimų vedami, norėdami išsiaiškinti dėl galimo nesusipratimo su tuo metu nurodytais pinigais ir telefonu, kuriuos pasigedo N. G., vidurnaktį, būdami apsvaigę nuo alkoholio, pasibeldė į ligoto po insulto nukentėjusiojo langą, o šis juos laisva valia į savo butą juos įsileido. Tačiau tai paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

27.1. Nukentėjusysis nuo pat pradžių ir viso ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, iš kurių aišku, kad duris kaltinamiesiems jis atidarė ne laisva valia, o bijodamas, jog šie išdauš balkono lango stiklą, nes beldimas buvo stiprus. Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamieji ieškojo merginos vardu J., todėl šiems atsakė, kad jos nėra. Tačiau jie nesiliovė belstis, laužėsi į vidų. Todėl duris jiems ir atidarė. Tai patvirtina ir nukentėjusiojo pranešimas telefonu policijai ir protokole-pareiškime nurodytos aplinkybės (nuosprendžio 5 ir 7 pastraipos).

27.2. Nukentėjusysis byloje ne kartą yra nurodęs, kad 2017 m. vasarą išgyveno insultą ir dėl to jo sveikata ženkliai pablogėjo. Nurodė ir tai, kad jis minėtame bute gyvena su sergančia mama, kuri tą įvykio naktį miegojo. Dėl šių aplinkybių prašė į butą agresyviai besiveržiančius kaltinamuosius netriukšmauti, aiškino jiems, kad bute nėra jų ieškomos moters. Tačiau kaltinamieji nesiliovė veržtis į butą, todėl nukentėjusysis, bijodamas ir dėl savo mamos, buto duris atidarė.

27.3. Kaltinamasis N. G. žinojo apie nukentėjusiojo prastą sveikatą (nuosprendžio 4 pastraipa). Apie tai kaltinamasis ne kartą minėjo ir teisiamajame posėdyje.

27.4. Kaltinamieji teisme nurodytas aplinkybes dėl patekimo į nukentėjusiojo butą ikiteisminiame tyrime ir nagrinėjant bylą teisme aiškino kitaip ir skirtingai. Taip, D. G. pirmos apklausos metu apskritai nepripažino buvęs pas nukentėjusįjį namuose, o papildomai apklaustas pripažino, kad su N. G. atėję iki nukentėjusiojo buto, jie kartu pradėjo garsiai belsti į duris, o nukentėjusiajam pasakius, kad J. bute nėra, N. G. vis tiek stipriai beldė, liepė vis tiek atidaryti duris. Jie kartu beldė ir į langą ir į duris (nuosprendžio 3 pastraipa). Gi N. G. buvo nurodęs, kad nukentėjusysis iš karto jiems atidarė buto duris, kai jis jam pasakė savo vardą. Nurodė, kad jie elgėsi kultūringai (nuosprendžio 4 pastraipa).

Žemesnės instancijos teismas

28. Teismo vertinimu, svarbūs ir kaltinamųjų veiksmai po to, kai nukentėjusysis atidarė buto duris.

28.1. Nukentėjusysis parodė, kad užėję į vidų vyrai elgėsi labai agresyviai, šūkavo, grasino, keikė necenzūriniais žodžiais, o į jo prašymus kalbėti tyliau, nes motina miega, nereagavo. Jis bandė jiems paaiškinti, kad tos merginos čia nėra, bet jie neklausė.

28.2. Iš dalies šias aplinkybes patvirtina ir kaltinamųjų parodymai, iš kurių matyti, kad po to, kai jie įsibrovė į nukentėjusiojo butą, N. G. butą apieškojo vaikščiodamas jo patalpomis, o galiausiai, atėjęs į virtuvę, tarsi būdamas savo namuose, gėrė nukentėjusiojo alkoholinius gėrimus ir valgė jo maistą. Tai darė ir D. G.. Šias aplinkybes patvirtina tiek N. G. parodymai, tiek byloje atliktas DNR tyrimas, kuriuo nustatyta, kad ant šakutės, paimtos įvykio vietos apžiūros metu iš nukentėjusiojo buto, buvo nustatytas D. G. profilis su 99,99999999999998 proc. (nuosprendžio 16.1. pastraipa).

29. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys įrodo, kad nukentėjusiojo butas (duomenys neskelbtini), yra pirmajame namo aukšte, kur padarytas atskiras įėjimas į jo butą per balkoną. Šį butą, kaip nukentėjusiojo, į kurį kaltinamieji atvyko ieškoti J., patvirtina ir ikiteisminiame tyrime atliktas pastarųjų parodymų patikrinimas vietoje.

30. Dėl to, kas aptarta šio nuosprendžio 21 ir 29 pastraipose teismas sprendžia, kad kaltinamieji į nukentėjusiojo butą pateko ne nukentėjusiajam laisva valia įleidus, o savo agresyviais ir tendencingais veiksmais palaužę ligoto nukentėjusiojo valią. Vadinasi, jie į butą faktiškai įsibrovė, kas vertinama psichologiniu smurtu. Toks vertinimas neprieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai (pvz. kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-408/2005, 2K-660/2005, 2K-208-1073/2018).

30.1. Kitą vertus, jeigu kaltinamieji, užėję į butą ir neradę ieškomos moters vardu J., būtų išėję, galėtų būti keliamas klausimas dėl pastarųjų veikos kvalifikavimo kaip neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas (BK 165 straipsnis). Tačiau kaltinamųjų veiksmai bute patvirtina, kad jame jie elgėsi kaip savo namuose, vaikščiojo po kambarius, išskyrus nukentėjusiojo mamos miegamąjį, valgė virtuvėje, o galiausiai pagrobė jo televizorių ir pultelį.

31. Nukentėjusysis nuo pat pradžių, tiek pranešdamas policijai telefonu, tiek protokole-pareiškime, tiek apklausose ikiteisminiame tyrime bei teisme (ikiteisminio tyrimo teisėjo) nurodė, kad kaltinamieji televizorių su pulteliu paėmė prieš jo valią, grasindami peiliu.

31.1. Iš pranešimo policijai matyti, kad 2017 m. lapkričio 29 d. apie 00:30 val. nukentėjusysis pranešė apie tai, kad 150 EUR vertės televizorius „Sharp“ iš jo buvo paimtas grasinant peiliu. Nukentėjusysis telefonu neindividualizavo kiekvieno įsibrovėlio veiksmus atskirai, tačiau 2017 m. lapkričio 29 d. protokole – pareiškime nurodė, kad abu įsibrovę vyrai norėjo pavogti jo televizorių, o kai jis norėjo jiems neleisti tai padaryti, aukštesnis jų jam pagrasino peiliu.

31.2. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kai peiliu nukentėjusiajam grasino kaltinamasis D. G., ką nukentėjusysis nurodė kai pastarasis jam buvo parodytas iš karto po įvykio policijos pareigūnų, kurie šį buvo sulaikę. Minėta, kad šią aplinkybę patvirtino tarnybiniame pranešime vyriausiasis patrulis P. K., kuris apklaustas byloje kaip liudytojas, šias aplinkybes patvirtino tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posėdyje (nuosprendžio 7 pastraipa).

32. Analizuojant nukentėjusiojo parodymus ikiteisminiame tyrime matyti, kad jis nuosekliai nuo pat pradžių laikėsi parodymų apie tai, kad vienas kaltinamųjų jam grasino peiliu kai jis norėjo neleisti paimti televizorių. Be to, nukentėjusysis nuolat teigė, kad abu kaltinamieji pagrobė televizorių. Tai nukentėjusysis patvirtino ir iš fotonuotraukos atpažinęs N. G. kaip asmenį, kuris pavogė televizorių kartu su kitu asmeniu.

32.1. Svarbu ir tai, kad dar 2017 m. lapkričio 29 d. nukentėjusysis apklaustas savo bute dėl ligos parodė, kad būtent N. G., kurį jis pažinojo iš matymo ir apibūdino jo išskirtinį požymį dėl kreivos nosies, D. G. nurodė paimti televizorių, o kai norėjo neleisti tai padaryti, jam pastarasis pagrasino peiliu. Peilį nukentėjusysis apibūdino kaip apie 15-20 cm. ilgio, ašmenys metalo spalvos, rankena sidabrinė su medienos elementais. Nukentėjusysis pažymėjo, kad peilis buvo ištrauktas iš striukės kišenės po to, kai jis nenorėjo leisti paimti televizorių. D. G. peilį laikė dešinėje rankoje, priėjęs prie nukentėjusiojo peiliu grasino - mosikavo ir imitavo dūrimą nukentėjusiajam prieš veidą. Tuo metu, N. G. apžiūrinėjo butą, o grįžęs iš virtuvės pasakė D. G. imti televizorių, ką šis ir padarė, paėmęs ir televizoriaus pultą. Palikę televizorių lauke, jie grįžo į butą ir nuėjo į virtuvę. Būtent tuomet nukentėjusysis iškvietė policiją.

32.2. Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusysis davė ir apklaustas 2018 m. spalio 1 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos. Nukentėjusysis pažymėjo, kad būtent aukštas vyras jam grasino peiliu, juo mojuodamas. Nebeatsiminė koks buvo peilis, nurodė, kad galimai kišeninis, nes kaltinamasis buvo atlenkęs jo geležtę ir pamojavęs juo ėjo prie televizoriaus. Priėjęs, peilį paslėpė ir pradėjo atjunginėti televizorių. Tuo metu N. buvo virtuvėje. Kai kurios aplinkybės nėra tiek tikslios, kaip nukentėjusiojo pirmoje apklausome, tačiau jos nėra iš esmės skirtingos ir nepaneigia to, kad abu kaltinamieji įsibrovė į nukentėjusiojo butą, o iš jo kartu išėjo pagrobę ir nukentėjusiojo televizorių su pulteliu.

33. Dėl aptarto šio nuosprendžio 32 pastraipoje teismas laiko įrodytu, kad nukentėjusiojo televizorių kaltinamieji paėmė po to, kai palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą ir grasindami jam peiliu. Konkrečiu atveju neturi reikšmės kas iš bendrininkų nukentėjusiajam grasino peiliu. Svarbu tai, kad kaltinamieji turėjo vieningą sumanymą, kurį realizavo neteisėtais veiksmais.

33.1. Minėta, kad byloje aptartais įrodymais nustatyta, jog būtent N. G. nurodė paimti nukentėjusiojo televizorių, o D. G. pradėjo televizoriaus laidus atjunginėti iš rozetės. Nukentėjusiajam prieštaraujant, kaltinamasis D. G. šiam pagrasino sulankstomu peiliu, kurį buvo ištraukęs iš drabužių kišenės. N. G. tuo metu apžiūrinėjo kitas buto patalpas.

33.2. Minėta ir tai, kad pasak nukentėjusiojo, kaltinamieji buvo agresyvus. Kai televizorius buvo išneštas į lauką, kaltinamasis N. G. nukentėjusiajam pagrasino, kad jam bus blogai, jei šis kvies policiją. Galiausiai, pasisotinę ir nukentėjusiojo maistu, kaltinamieji su nukentėjusiojo televizoriumi grįžo pas N. G., adresu (duomenys neskelbtini), kur šis ir buvo surastas.

34. Nukentėjusiojo televizorius ir pultelis tą pačią naktį, 2017 m. lapkričio 29 d., apie 01:00 val. buvo surastas pas liudytoją A. K. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kur kaltinamieji dieną prieš tai buvo pradėję švęsti N. G. gimtadienį, ir kur pastarasis galimai laikinai gyveno.

35. Vertinant N. G. elgesį, kai minėtu adresu atvyko policija (blaškėsi, iš karto neatidarė buto durų) matyti, kad jam toks policijos sureagavimas buvo netikėtas. Atidarė buto duris N. G., viename buto kambarių buvo surastas nukentėjusiojo televizorius „Sharp“, o jo pultelis iškrito iš po N. G. sportinio megztinio. Atvykusiems pareigūnams N. G. nurodė, kad televizorių atnešė „D.“. Parodęs šio gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo surastas ir D. G..

36. Tai, kad surastas televizorius priklausė nukentėjusiajam patvirtina ne tik šio parodymai, bet ir pateikti televizoriaus įsigijimo dokumentais (1 T., b. l. 54). Televizorius nukentėjusiajam buvo gražintas (1 T., b. l. 55).

37. Išanalizuoti įrodymai patvirtina, kad televizorius iš nukentėjusiojo buvo paimtas neteisėtai nes kaltinamieji savavaldžiavo panaudodami psichinę prievartą – savo elgesiu ir peiliu grasino nukentėjusiajam. Tai padarė abu kaltinamieji bendrininkų grupėje, veikdami kaip vykdytojai (BK 24 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 25 straipsnio 2 dalis), nes nusikalstamą veiką padarė bendrais veiksmais. Net jei N. G. ir nebuvo nurodęs grasinti nukentėjusiajam peiliu, būtent pastarasis nurodė D. G. paimti televizorių iki bus gražintas jam paimtas telefonas ir, kaip N. G. nurodė anksčiau, pinigai. N. G., iš pirmo žvilgsnio, jokių aktyvių veiksmų neatliko. Pasak nukentėjusiojo, pastarasis tik apžiūrinėjo kitas buto patalpas, buvo virtuvėje. Be to, po to, kai televizorius D. G. buvo išneštas iš buto į lauką, būtent N. G. pagrasino nukentėjusiajam, kad šis nekviestų policijos nes bus blogai. Iš buto, kai televizorius jau buvo išneštas, kaltinamieji išėjo faktiškai kartu. Šiuo atveju net nėra svarbu, kas šį svetimą turtą išnešė iš buto ar nešė iki N. G. gyvenamosios vietos. O vertinant tai, kad viskas vyko tame pačiame nedideliame bute, per labai trumpą laiką, laikytina, kad pastarieji bendrais veiksmais panaudojo psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį, todėl vykdytojo eksceso teismas nenustatė.

38. Apžiūros metu bute, (duomenys neskelbtini), buvo paimti: sulankstomas peilis, kurio nukentėjusysis 2018 m. sausio 22 d. parodymo atpažinti metu neatpažino kaip peilį, kuriuo jam grasino D. G. pagrobiant televizorių; nukentėjusiojo televizorius „Sharp“; 7 daktiloskopinės plokštelės nuo minėto televizoriaus. Specialistų išvada nustatyta, kad viena jų, t. y. Nr. 1, sutapo su lyginamuoju pavyzdžiu ir šį pėdsaką paliko kaltinamasis D. G. kairės rankos delnu, kas patvirtina, kad nukentėjusiojo televizorių buvo paėmęs ir D. G..

Dėl veikos kvalifikavimo

39. Savavaldžiavimas yra tuomet, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padaro didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams (BK 294 straipsnio 1 dalis). Aptariamo straipsnio 2 dalyje reglamentuota kvalifikuojanti savavaldžiavimo sudėtis, tai yra, kai savavaldžiaujama panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui.

40. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje bendravykdytoju pripažįstamas ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja bent dalį jų. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Baudžiamojoje teisėje numatoma, kad susitarimo turinys darant nusikalstamą veiką gali būti pakoreguotas ir, jei tam pritaria kiti nusikalstamos veikos dalyviai, visi bendrininkai atsako pagal pakoreguotą susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose ir teismų praktikos apžvalga“ // teismų praktika. 2004, Nr. 21). Teismų praktikoje taip pat pasisakoma, kad susitarimas gali būti tiek suplanuotas tiek iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-103/2008; 2K-5/2009; 2K-214/2011; 2K-271-303/2016; 2K-349-648/2017).

41. Aptarti bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji savavaldžavo panaudodami prieš nukentėjusįjį psichinį smurtą. Tai darė nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, t. y. dėl J. S. paimto telefono nesikreipė į policiją, nepalaukė kitos dienos ryto, kad viską išsiaiškinti, o priešingai, būdami neblaivūs, agresyviai nusiteikę ir grasindami peiliu paėmė nukentėjusiojo televizorių iki bus gražintas paimtas N. G. telefono aparatas.

42. Dėl aptarto reglamentavimo, ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių teismas sprendžia, kad N. G. ir D. G. savavaldžiavo panaudodami psichinę prievartą nukentėjusiajam A. S.. Todėl pastarųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, o pirminė veikos kvalifikacija kaltinamajame akte pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nėra teisinga.

III. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

43. Kaltinamieji padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamieji iš dalies prisipažino padarę nusikalstamą veiką, neigdami peilio panaudojimą, tačiau pripažindami savavaldžiavimo faktą. Nėra kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes kaltinamieji nusikaltimą padarė būdami neblaivus (N. G. buvo nustatytas 1,25 promilių girtumas (2 T., b. l. 4), o D. G. – 1,89 promilių girtumas (3 T., b. l. 5).

44. Skirdamas bausmę D. G., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, veika baigta, kaltinamojo asmenybę – nedirbantis (3 T., b. l. 49), teistas (3 T., b. l. 56-79), baustas administracine tvarka (3 T., b. l. 51-55), 4 kartus gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje paskutinį kartą nuo 2016 m. kovo 13 d. iki 2016 m. kovo 24 d., diagnozė – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant įvairias psichoaktyviąsias medžiagas, abstinencija, priklausomybės sindromas (3 T., b. l. 84), kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto).

44.1. Dėl aptarto, teismas sprendžia, kad D. G. skirtina bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas, nustatant bausmės terminą mažesnį, nei bausmės vidurkis, t. y. paskiriant jam už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje – 1 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

44.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu D. G. paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės, paskiriant D. G. galutinę subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją nustatant atlikti pataisos namuose.

44.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, D. G. išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. sausio 26 d., vieną kardomojo kalinimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, taip pat įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

45. Skirdamas bausmę N. G., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, veika baigta, kaltinamojo asmenybę – vykdantis individualią veiklą (2 T., b. l. 54), teistas (2 T., b. l. 84-96), baustas administracine tvarka (2 T., b. l. 56-83), Respublikinės priklausomybės ligų centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (2 T., b. l. 123-125), kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto).

45.1. Dėl aptarto, teismas sprendžia, kad N. G. skirtina bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas, nustatant bausmės terminą mažesnį, nei bausmės vidurkis, t. y. paskiriant jam už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje – 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ją nustatant atlikti pataisos namuose

45.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, N. G. išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. sausio 26 d., vieną kardomojo kalinimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl kardomųjų priemonių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus N. G. taikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 T., b. l. 44-47), naikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus D. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 T., b. l. 38-41), naikintina.

Dėl daiktų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Vilniaus aps. VPK daiktų saugykloje laikinai saugojami dėžutė nuo silkės, šakutė, 10 daktiloskopinių plokštelių su rankų pėdsakais, sulenkiamas peilis, D. G. seilių ėminys, N. G. seilių ėminys, A. S. seilių ėminys (kvitas B serija BBB Nr. LS002975 (1 t., b. l. 50, 117-118) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pripažinti D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nustatant ją atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti D. G. suėmimo laiką nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. sausio 26 d.

Pripažinti N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nustatant ją atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti N. G. suėmimo laiką nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. sausio 26 d.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

N. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Vilniaus aps. VPK daiktų saugykloje laikinai saugojami dėžutė nuo silkės, šakutė, 10 daktiloskopinių plokštelių su rankų pėdsakais, sulenkiamas peilis, D. G. seilių ėminys, N. G. seilių ėminys, A. S. seilių ėminys (kvitas B serija BBB Nr. LS002975 (1 t., b. l. 50, 117-118) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij