Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Bronė Vidzėnienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „X“ atstovo, advokato padėjėjos J. Č. (toliau atstovo) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-11-24 Panevėžio apygardos prokuratūros buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimo UAB „X“ turto pasisavinimo ir komercinės paslapties atskleidimo pagal BK 211 str., 183 str. 1 d.

Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. P. 2016-05-02 nutarimu ikiteisminis tyrimas minėtoje byloje buvo nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyr. prokurorės J. Č. 2016-06-22 nutarimu buvo atmestas UAB „X“ skundas dėl 2015-05-02 prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinimo.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-08-05 nutartimi UAB „X“ atstovės skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokurorės J. Č. 2016-06-22 nutarimo panaikinimo atmestas.

Atstovės nuomone, UAB „Y“ bendradarbiaudamas siekė, kad sutartys būtų sudaromos su šia bendrove, kuri yra pateikusi paraišką gauti ES struktūrinių fondų finansavimą gamybos technologinei linijai įsigyti ir ši informacija patvirtina aplinkybes, kad D. M. ir E. P. yra susiję su naujai registruota UAB „Y“, kurioje norima panaudoti komercinę informaciją gautą iš UAB „X“, gaminant analogišką produkciją, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai dėl šių aplinkybių išsamaus tyrimo neatliko. Atstovė skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė veiksmų patikrinti bei palyginti UAB „X“ ir UAB „Y“ klientų sąrašus, iš kurių būtų matyti, kad po D. M. ir E. P. perėjimo dirbti į UAB „Y“, į šią bendrovę perėjo ir dalis UAB „X“ klientų, kas rodo aiškų duomenų atskleidimą. Taip pat nepatikrinti liudytojų - UAB „X“ klientų, kurie perėjo į UAB „Y“ ir kuriems D. M. siūlė tai padaryti, parodymai, kurie patvirtintų D. M. operavimą slapta bei komerciškai vertinga UAB „X“ informacija. Atstovė skunde nurodo, kad nepašalinti prieštaravimai tarp apklaustų liudytojų ir D. M. bei E. P. parodymų dėl 2015-11-05 iš UAB „X“ išneštų dokumentų, kas patvirtintų, kad buvo išneštos ne šiukšlės, o aktualūs bei svarbūs UAB „X“ duomenys. Nebuvo išsiaiškintos pagrįstų abejonių keliančios aplinkybes, susijusios su UAB „Y“ pateikta paraiška gauti ES struktūrinių fondų finansavimą gamybos technologinei linijai įsigyti, kas patvirtintų, jog nauja linija yra UAB „X“ turimos techninės įrangos analogija ir tai vėlgi patvirtintų UAB „X“ duomenų atskleidimą. Nurodo, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimą nebuvo atlikti visi būtini veiksmai siekiant ištirti nusikalstamas veikas.

Atstovė skundu nesutinka su prokurorų bei ikiteisminio tyrimo teisėjos padaryta išvada, kad D. M. ir E. P. veiksmuose nėra BK 183 str. 1 d. ir nurodo, kad skundas dėl šios veikos padarymo buvo išnagrinėtas neįsigilinus į visas aplinkybes. Priešingai, nei nurodyta skundžiamuose nutarimuose, D. M. bei E. P. veiksmai, kai po darbų valandų iš UAB „X“ patalpų išnešti komerciniai pasiūlymai klientams, sudarytos sutartys, užsakytų gaminių konstrukcijos dokumentai, gaminių ir įrangos techninė dokumentacijos registracijos dokumentai, gaminių technologinės kortelės, kurios susijusios su UAB „X“, atitinka BK 183 str. 1 d. numatytus objektyviuosius požymius

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pareiškėjo atstovė nesutinka su ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ginčija įrodymų vertinimą ir išvadą dėl nusikalstamų veikų nebuvimo E. P. ir D. M. veiksmuose, mano, kad byloje pakanka duomenų šių asmenų kaltei pagrįsti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 211 str. ir BK 183 str. 1 d. padarymo, tačiau tokie atstovės teiginiai nepagrįsti.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai bei nepriklausomai, ir būtent išimtinai prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas (BPK 170 str.). Be to, teismas, nagrinėdamas proceso dalyvių skundus dėl prokurorų sprendimų, gali juos patikrinti tik teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, tačiau negali duoti jokių privalomų nurodymų. Aukštesnės instancijos teismas, nustatęs pažeidimus, gali tik nurodyti juos pašalinti.

Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su skundžiama teismo nutartimi ir ikiteisminio tyrimo medžiaga konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai esmingai pažeisti nebuvo, o tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi visų galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, bei ištirti UAB „X“ pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei vėlesniuose jo skunduose nurodytas galimo E. P. ir D. M. nusikalstamo elgesio aplinkybes. Šių duomenų pagrindu skundžiamuose prokurorų nutarimuose, apylinkės teismo nutartyje konstatuota, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir su tokiu vertinimu skundą nagrinėjantis teismas sutinka.

BK 211 straipsnyje įtvirtintas požymis ,,komercinė paslaptis“ reiškia, kad turi būti nustatyti informacijos, laikomos komercine paslaptimi, teisiniai pagrindai: 1) parengtas komercinę paslaptį sudarančių žinių sąrašas; 2 ) nustatyti asmenys, kuriems atliekant pareigas gali būti suteikiama teisė susipažinti su informacija, kuri yra komercinė paslaptis; 3) nustatyta tokių asmenų supažindinimo su komercinę paslaptį sudarančiomis žiniomis tvarka; 4) šių asmenų atsakomybė už šiuos informacijos atskleidimą. Baudžiamasis įstatymas komercinės paslapties sąvokos neapibrėžia, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant komercinės (gamybinės) paslapties apibrėžimą, nurodyta, kad tam, jog informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti šiuos požymius: 1) ji turi būti slapta (nevieša), 2) turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę, 3) informacija turi būti saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Informacijos slaptumas nereiškia, kad informacija turi būti absoliučiai slapta. Reikšminga yra tai, ar informacijos savininkas ėmėsi protingų pastangų ją apsaugoti, pavyzdžiui, naudojo fizines, technines, teisines, organizacines ar kitokias priemones, priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Sprendžiant, ar informacija turi komercinę (gamybinę) vertę, atsižvelgtina į tai, kad ji turi suteikti turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2012). CK 1.116 straipsnyje nurodyti požymiai yra suformuluoti taip, kad į komercinės paslapties sąvoką patektų platus spektras bendrovės interesų. Aptarti formalieji teisės kriterijai beveik neriboja informacijos, kuri galėtų būti laikoma konfidencialia bendrovės informacija, pobūdžio ar turinio. Jei kompetentingi bendrovės valdymo organai mano turį vertingos bendrovės veiklai informacijos, tokiai informacijai jie gali pritaikyti komercinės paslapties statusą ir taikyti visus reikalingus apsaugos mechanizmus, išskyrus atvejus, kai informacija įstatymo pripažįstama kaip vieša bendrovės informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-447/2014).

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad D. M. nuo 2007-11-27 dirbo UAB „X“ pardavimų vadovo pareigose pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 48 (b.l. 1t. 20-26). Darbo sutarties 9 punkte įtvirtinta jo pareiga – saugoti darbdavio komercines – technologines paslaptis, t.y. neatskleisti jų tretiesiems asmenims, o ginčai dėl šios darbo sutarties nagrinėtini darbo ginčų komisijoje arba ji nutraukiama įstatymų nustatytais pagrindais (Darbo sutarties 14, 15 p.). Pardavimų vadovo pareiginių nuostatų 20 p. nurodyta, jog darbuotojas privalo griežtai laikytis konfidencialios informacijos slaptumo (b.l. 1t.53-54). E. P. dirbo inžinieriaus konstruktoriaus pareigose pagal darbo sutartį Nr. 96, kurioje nebuvo įtvirtinta pareiga saugoti darbdavio komercines paslaptis, tuo tarpu inžinieriaus konstruktoriaus pareiginiuose nuostatai įtvirtino (b.l. 1 T. 56-59) pareigą griežtai laikytis konfidencialios informacijos slaptumo. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga matyti, kad nei darbo sutartimi, nei pareiginiais nuostatais, nei kita UAB „X“ turima dokumentacija nėra atskleista, kokią konfidencialia informacija yra laikoma slapta ir vertinga, kas rodo, kad UAB „X“ nesiėmė pakankamų saugos priemonių, kad apsaugotų komercinę reikšmę turinčią informaciją: bendrovėje nebuvo komercinę paslaptį sudarančios informacijos sąrašo, nenustatytas sąrašas asmenų, turinčių teisę susipažinti su šia informacija, bendrovės vidaus aktais nenustatyta šių asmenų supažindinimo su konfidencialia bendrovės informacija tvarka ir jų perspėjimo apie jų praradimą ar atskleidimą tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjos argumentus, kad nereiktų suabsoliutinti aplinkybės dėl įmonėje nepatvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, pagrįstai pažymėjo, kad ne bet kokia komercinę vertę turinti informacija laikoma komercinę paslaptį sudarančia informacija, ir tik informacijos savininkas vertina, kuri informacija laikoma komercine paslaptimi ir negali būti atskleista. Todėl neaišku kokiai informacijai UAB “X“ valdymo organai taikė komercinės paslapties statusą ir kam ši informacija buvo prieinama.

Atstovė skunde kaip ikiteisminio tyrimo neišsamumą nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo analizuojama ir palyginama UAB „X“ ir UAB „Y“ klientų sąrašai, iš kurių būtų matyti, kad po D. M. ir E. P. perėjimo dirbti į UAB „Y“, į šią bendrovę perėjo ir dalis UAB „X“ klientų, nepatikrinti liudytojų (ypač UAB „X“ klientų, kurie perėjo į UAB „Y“ ar kuriems D. M. siūlė tai padaryti) parodymai, nepašalinti prieštaravimai tarp apklaustų liudytojų parodymų ir D. M. bei E. P. parodymų dėl 2015-11-05 iš UAB „X“ išneštų dokumentų, nebuvo išaiškintos pagrįstų abejonių keliančios aplinkybes, susijusios su UAB „Y“ pateikta paraiška gauti ES struktūrinių fondų finansavimą gamybos technologinei linijai įsigyti, ir tai atstovės nuomone įrodo, kad D. M. ir E. P. neteisėtu būdu gavo informaciją apie pareiškėjos gamybos technologijas, klientus ir t.t., tačiau šie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti tik deklaratyviais teiginiais ir apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo kritika. Tam, kad konstatuoti asmens veikoje LR BK 211 str. numatyto nusikaltimo sudėtį, turi būti nustatyti konkretūs veiksmai, kuriais asmuo neteisėtai gavo, perdavė ar atskleidė komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Įmonių sukurtos produkcijos, gamybos technologijų panašumas yra tik subjektyvios prielaidos teigti, šis panašumas yra nulemtas neteisėtų komercinių paslapčių įgijimo, tačiau nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad šis produkcijos panašumas įrodo neteisėtą komercinės informacijos perėmimą iš kitos įmonės. Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 211 str. yra galima tik nustačius konkrečius veiksmus, kuriais buvo gauta ar perduota, atskleista komercine paslaptimi laikoma informacija ir ikiteisminis tyrimas buvo orientuotas surinkti tokius duomenis.

Nagrinėjamu atveju baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai esmingai pažeisti nebuvo, o tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui. Skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti motyvai, kuriais remiantis atmestas pareiškėjos atstovės skundas dėl prokurorų nutarimų panaikinimo, su šiuo vertinimu sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas: UAB „X“ dėl nuskalstamos veikos padarymo pagal BK 183 str. nenurodo kokius tiksliai dokumentus galėjo pasisavinti D. M. ir E. P., savo skundą grįsdami tik liudytojos D. M. turima informacija, įmonės užfiksuoti vaizdo kamerų vaizdų įrašais (įrašai nėra gerai įžiūrimi), kurie nesudaro pagrindo tvirtinti, kad D. M. ir E. P. atliko nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 1 d. objektyviuosius požymius.

Nepagrįstas atstovės skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo neaktyvūs, savo iniciatyva nerinko įrodymų ir nesiekė išsiaiškinti visų tinkamam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Išsamaus nusikalstamų veikų atskleidimo reikalavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnyje, reiškia, kad baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė gali būti taikoma tik baudžiamojo proceso metu neabejotinai nustačius nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei išsiaiškinus visas sankcijai taikyti reikšmingas aplinkybes. Kaip teisingai nurodo pareiškėja, pareigą atskleisti nusikalstamas veikas turi prokuroras (BPK 2 str.), tačiau prokuroras privalo imtis visų įstatymų numatytų priemonių nusikalstamos veikos atskleidimui tik tada, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių.

Baudžiamajame procese nėra numatytas įrodymų pakankamumo kriterijus, nustatantis, kada pakanka įrodymų konkrečiam sprendimui (ar nutraukti ikiteisminį tyrimą, ar perduoti bylą su kaltinamuoju aktu į teismą) priimti. Pažymėtina, kad nei ikiteisminio tyrimo teisėjas, nei aukštesnysis teismas ikiteisminio tyrimo neorganizuoja ir neatlieka. Konstitucinis prokuroro nepriklausomumo principas reiškia, kad ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Per ikiteisminį tyrimą yra renkama ir vertinama informacija, kad būtų galima nuspręsti, ar turi būti tęsiamas ikiteisminis tyrimas ir ar jį pabaigus baudžiamoji byla turi būti perduodama teismui, taip pat tam, kad būtų galima perduotą baudžiamąją bylą nagrinėti teisme ir ją teisingai išspręsti. Taigi, tik prokuroras sprendžia, ar surinktų duomenų pagrindu galima daryti išvadas apie padarytą nusikalstamą veiką.

Atstovė pakartodama savo ankstesniame skunde dėstytas aplinkybes, iš esmės reikalauja priimti tokį sprendimą, kuris atitiktų būtent jų interesus, t. y. kad būtų atnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl jo skunde nurodytų asmenų veiksmų (neveikimo). Vien tai, kad buvo priimti pareiškėją netenkinantys procesiniai sprendimai, nesant kitų objektyvių duomenų, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad D. M. ir E. P. padarė veikas, turinčias BK 211 str. ir 183 str. 1d. numatytų požymių.

Apibendrinus daroma išvada, kad prokurorų nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą ir šiuos nutarimą palikusi galioti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pareiškėjų atstovo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos atstovės skundą atmesti ir palikti galioti 2016 m. rugpjūčio 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis neskundžiama.