Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

Č. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2014 m. spalio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 str. 2 d. ir 199 str. 1 d., (2 veikos), 25 str. 2 d. ir 199² str. 1 d. (2 veikos) – galutine 160 MGL bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. G. neturėdamas leidimo laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos revolverį “ME 38 Compactt-G” Nr. 023153, skirtą šaudyti 380-o (9 mm) kalibro “380 Me Gum” tipo šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis ir B kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos revolverį “Record Chief” Nr. 3370, skirtą šaudyti 380-o (9 mm) kalibro “380 ME GUM” tipo šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis savo faktinėje gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2016-11-16 d., 13 val., kol minėtų draudžiamų daiktų (šaunamųjų ginklų) kratos metu neaptiko ir nepaėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Pagal BK 253 str. 1 d. atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nors BK 253 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis formali, tačiau įstatymo leidėjas baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis nustatė ne tik dėl pačios veikos pavojingumo, bet ir dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatyminį reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015).

Iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad kaltinamasis Č. G. neturėdamas leidimo, savo gyvenamojoje vietoje laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos revolverį “ME 38 Compactt-G” Nr. 023153, skirtą šaudyti 380-o (9 mm) kalibro “380 Me Gum” tipo šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis ir B kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos revolverį “Record Chief” Nr. 3370, skirtą šaudyti 380-o (9 mm) kalibro “380 ME GUM” tipo šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat įrodyta liudytojų A. S., J. G., K. G., S. Č. parodymais, kratos protokole, daiktų pateikimo protokole bei Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto 2017-02-23 išvadoje Nr. 140-(5848)-IS1-1102 užfiksuotais duomenimis. Taigi, teismo ištirtais įrodymais visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 str. 1 d., sudėties požymiai (dalykas, objektyvusis ir subjektyvusis požymiai, subjektas) yra nustatyti.

Kaltinamajame akte Č. G. buvo inkriminuotas dar vienas iš alternatyviųjų BK 253 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių - pramoninės gamybos revolverių “ME 38 Compactt-G” Nr. 023153ir “Record Chief” Nr. 3370 įgijimas – t. y., kad jis įgijo minėtus šaunamuosius ginklus neturėdamas leidimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Baudžiamojo kodekso atitinkamuose straipsniuose numatytos veikos, kurios įtvirtintos kaip alternatyvios, turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų konkretaus straipsnio atitinkamoje dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-P-218/2009). Nors Č. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei duodamas parodymus teisiamajame posėdyje nurodė, kad šaunamuosius ginklus jo namuose paliko buvęs dukros draugas S. B., su kuriuo jis palaikė ryšius, tačiau ši aplinkybė kaltinamajame akte nenurodyta ir Č. G. neinkriminuota. S. B. yra miręs, nenustatyti jokie kiti asmenys, kurie būtų matę ar žinoję, kad S. B. paliko šaunamuosius ginklus Č. G. name, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl patikrinti šių kaltinamojo parodymų nėra galimybių. Iš byloje esančių duomenų apie V. B. vardu registruotą ginklą nustatyta, kad jis turėjo ginklą ME 38 Compactt-G”, tačiau kitokiu numeriu, nes rastas pas kaltinamąjį (b. l. 47). Be Č. G. parodymų, kitų patikimų, keliais objektyviais įrodymų šaltiniais patvirtintų įrodymų, patvirtinančių kur, kada, kokiomis aplinkybėmis jis įgijo kaltinime nurodytus ginklus byloje negauta. Todėl šaunamųjų ginklų įgijimo požymis iš kaltinimo šalintinas, reikšmės Č. G. veikos kvalifikavimui tai neturi.

Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu, pateikdamas konkrečius apeliacinės bei kasacinės instancijos teismų sprendimus, prašė atleisti Č. G. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 str. pagrindu dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo, nes jo veika nesiekė tokio pavojingumo lygio, už kurį turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d. žemesniosios instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesniosios instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Tačiau precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma, nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-76/2012).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo gynėjo pateiktuose teismų sprendimuose situacija nėra analogiška nagrinėjamoje byloje esančiai, todėl šiais teismų sprendimais negalima vadovautis kaip precedentais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-153-942/2016 padarė išvadą, kad nuteistojo veikos - mažo kalibro (6 mm) graižtvinio revolverio „Alfa 640“ ir 97 vienetų pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinių „Flobert“ laikymo - teisinis vertinimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaip apysunkio nusikaltimo, už kurio padarymą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, neatitinka konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisingumo vykdymo tik teisme principų. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu Nr. 1A-113-557/2017 bylą nutraukė BK 37 str. pagrindu nustatęs, kad kaltinamasis neteisėtai savo namuose laikė C kategorijos šaunamuosius ginklus - pistoletą „Walther P88 Compactskirtą šaudyti 9 mm kalibro garsiniais ir dujiniais šoviniais, ir pistoletą „Reck Protector-Automatic Mod G5“, skirtą šaudyti 8 mm kalibro garsiniais ir dujiniais šoviniais; C kategorijos šaudmenis - devynis 9 mm kalibro dujinius šovinius, keturis 8 mm kalibro dujinius šovinius, vieną 8 mm kalibro garsinį šovinį, skirtus šaudyti įvairių modelių dujiniais pistoletais; taip pat nenustatytu laiku neturėdamas leidimo įgijo ir laikė A ir B kategorijos šaudmenį - vieną 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo imitacinį šovinį (7,62x51 mm NATO), skirtą 7,62 kalibro įvairių modelių šautuvams, automatiniams šautuvams ir kulkosvaidžiams, iki kol kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Tačiau aukščiau nurodytose bylose (taip pat kitose šios kategorijos bylose, kuriose buvo taikytas BK 37 str., (pvz. kasacinė nutartis 2K-202-303/2017) ginklai pasižymėjo nedideliu pavojingumu – jie buvo mažo kalibro ir nedidelės nukaunamosios galios. Taip pat buvo atsižvelgta ir į šaunamųjų ginklų teisinio reglamentavimo specifiką, įvertintos teisinio reglamentavimo, susijusio su ginklo priskyrimo atitinkamai kategorijai, kitimo aplinkybės. Kaltinamojo gynėjo nurodytose bylose šaunamieji ginklai, kuriais neteisėtai disponavo kaltinamieji C kategorijos ginklams priskirti 2010 metais, bet terminas nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą toliau laikyti iki to laiko be leidimo teisėtai įsigytus ginklus arba leidimą nešiotis ginklus nustatytas buvo iki 2014-01-01 ir vėliau pratęstas iki 2014-07-01 (2010-11-18 įstatymas Nr. XI-1146; Žin., 2010, Nr. 142-7261; 2012, Nr. 81-4222; 2013, Nr. 140-7088). Šie ginklai pas kaltinamuosius buvo rasti praėjus nedaug laiko po termino, per kurį jie galėjo pateikti prašymą ir gauti leidimą ginklui, pabaigos. Iki tol tokius ginklus buvo galima įsigyti ir laikyti be specialaus leidimo.

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje šaunamieji ginklai, kuriuos laikė kaltinamasis Č. G. - pramoninės gamybos revolveris “ME 38 Compactt-G” Nr. 023153, skirtas šaudyti 380-o (9 mm) kalibro “380 Me Gum” tipo šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis bei pramoninės gamybos revolveris “Record Chief” Nr. 3370, skirtas šaudyti 380-o (9 mm) kalibro “380 ME GUM” tipo šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis, priešingai nei nurodo gynėjas, gamintojo nėra priskiriami dujiniams ginklams. Pažymėtina, kad vieno iš šaunamųjų ginklų - pramoninės gamybos revolverio “Record Chief” Nr. 3370 - iššauto sviedinio kinetinė energija viršija 7,5 J (tyrimo metu nustatyta, kad kinetinės energijos vidurkis yra 10,9 J), todėl šis ginklas priskirtas B kategorijos šaunamiesiems ginklams. Taigi, toks ginklas, priešingai, nei aukščiau aptartuose teismų praktikos pavyzdžiuose, nepriklausomai nuo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pasikeitimų negalėjo būti įgyjamas ir laikomas be specialaus leidimo. Paminėtina ir tai, kad kaltinamasis Č. G., pagal minėto įstatymo nuostatas (7 str. 1 d. 2 p., 18 str.), dėl savo ankstesnio teistumo apskirtai nebūtų galėjęs gauti leidimo šaunamiesiems ginklams laikyti.

Kita vertus, teismų praktikos analizė neleidžia daryti išvados, kad teismai visais atvejais taiko BK 37 str. nuostatas, kai asmenys neteisėtai laiko mažo pavojingumo šaunamuosius ginklus, kuriuos įsigyti iki Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pasikeitimų buvo galima be specialaus leidimo. Teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai asmuo pripažįstamas kaltu pagal BK 253 str. 1 d. ir dėl vieno pramoninės gamybos dujinio pistoleto neteisėto laikymo (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2016-02-23 nutartis Nr. 1A-127/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017-05-16 nutartis Nr. 1A-294-851/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017-10-10 nutartis Nr. 1A-332-898/2017).

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013 ir kt.).

Teismas, nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl veikos pripažinimo mažareikšme, taip pat atsižvelgia į kaltinamojo Č. G. paaiškinimus apie šių ginklų įgijimo aplinkybes. Kaltinamasis paaiškino, kad paketą, kuriame buvo šaunamieji ginklai, jo name prieš kelis metus paliko buvęs dukros draugas S. B.. Jis nežinojo, kad tame pakete yra šaunamieji ginklai, juos pamatė tik maždaug prieš mėnesį iki kratos, kuomet šiuos ginklus atidavė policijos pareigūnams. Byloje surinkta duomenų (liudytojo S. Č. parodymai, šiam liudytojui surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10ANP-117442734-17), kad pramoninės gamybos revolverį “ME 38 Compactt-G” Nr. 023153 jo savininkas S. Č. prarado neteisėtai. Nors byloje nėra jokių duomenų apie Č. G. sąsajas su minėto ginklo praradimu, tačiau ta aplinkybė, kad pašaliniai asmenys kaltinamojo namuose gali nevaržomai palikti neaiškiomis aplinkybėmis įgytus šaunamuosius ginklus tik pagrindžia jo padarytos veikos pavojingumą.

Remdamasis išdėstytu bei įvertinęs objektyviuosius ir subjektyviuosius Č. G. padarytos nusikalstamos veikos požymius, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ši veika atitinka mažareikšmiškumo požymius, t. y. kad jos pavojingumas nėra toks didelis ir nesiekia tokio laipsnio, kad būtų tikslinga taikyti baudžiamąją atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, BK 37 str. nuostatos šioje byloje negali būti taikomos.

Kaltinamojo Č. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybė pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – Č. G. padarė apysunkį nusikaltimą. Teismas taip pat įvertiną byloje esančius duomenis, apibūdinančius Č. G. – kaltinamasis vieną kartą teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai - už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, psichiatrinėse gydymo įstaigose negydytas į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, dirbantis. Teismas, įvertinęs nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1, 2 d. nuostatomis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam Č. G. paskyrus BK 253 str. 1 d. straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį.

Č. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji bylą išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamoje byloje svarstydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas įvertina padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis neteisėtai laikė du pramoninės gamybos revolverius, priskiriamus C ir B kategorijoms, vertinant veika padarytos žalos dydį, pažymėtina, kad jokių pavojingų realių padarinių nekilo, kaltininko tyčioje nenustatyti ketinimai ginklą naudoti nusikalstamiems tikslams. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis Č. G. šiuo metu dirba. Dėl to, teismo įsitikinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam Č. G. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus - tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., kaltinamajam Č. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - pramoninės gamybos revolverių “ME 38 Compactt-G” Nr. 023153 ir “Record Chief” Nr. 3370, saugomų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje (b. l. 34-35), konfiskavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246, 297-298, 301-305, 307, 433-438 str.,

nusprendžia:

Č. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. ir skirti jam 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Č. G. galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant Č. G. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. 2 d., konfiskuoti pramoninės gamybos revolverius “ME 38 Compactt-G” Nr. 023153 ir “Record Chief” Nr. 3370.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.