Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-06-10 · Civilinė byla Nr. 2S-455-569/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-10
Bylos Nr.
2S-455-569/2020
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-00105-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Lina Muchtarovienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. K.
Kreditorius
Lietuvos Respublika atstovaujama VMI prie LR Finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-455-569/2020 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00105-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.5.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolės R. A. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja elektroniniu paštu kreipėsi į antstolę su 2020 m. sausio 8 d. skundu, kuriame prašė grąžinti 2019 m. gruodžio 31 d. nurašytas iš sąskaitos lėšas – 70,25 Eur, kadangi šių lėšų nurašymas perteklinis, jų antstolė nurašyti neturėjo teisės.

2. Antstolė R. A. 2020 m. sausio 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir grąžinti pinigus, kadangi A. K. laiku nepateikė duomenų apie piniginių lėšų kilmę, o pinigai jau buvo paskirstyti išieškotojui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. vasario 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolės R. A. veiksmų.

4. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. birželio 11 d. patvarkyme skolininkei buvo išaiškinta Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte numatyta pareiga per 14 dienų informuoti antstolį apie pinigines lėšas, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas. Teismas sprendė, kad skolininkė, žinodama apie banko sąskaitai taikomą areštą, žinojo ir tai, kad į šią sąskaitą patenkančios lėšos bus išieškotos. Skolininkei 2019 m. gruodžio 31 d. turėjo ir galėjo būti žinoma apie piniginių lėšų nuskaitymą. Skolininkė A. K. dar iki lėšų gavimo žinojo apie 2019 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą skirti jai 1 minimalios mėnesinės algos dydžio materialinę pašalpą dėl tėvo mirties, su kuriuo susipažino tą pačią įsakymo priėmimo dieną, tai yra 2019 m. gruodžio 17 d., tačiau pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų, siekdama apie tai informuoti antstolę, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 644 straipsnio 4 punkte įtvirtintą skolininko pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga, taip pat Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte numatytą pareigą per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius apie pinigines lėšas, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas.

5. Teismas sprendė, kad byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, dėl kurių skolininkė šių pareigų nebūtų galėjusi tinkamai įvykdyti per nustatytą terminą. Kadangi skolininkė neatliko Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte nustatytų veiksmų, kuriuos privalo atlikti skolininkas, siekdamas išvengti išieškojimo iš lėšų, į kurias išieškojimas negali būti nukreiptas, skolininkei tenka visi su jos neveikimu susiję neigiami padariniai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėja (apeliantė) A. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 21 d. ir įpareigoti antstolę R. A. gražinti pareiškėjai neteisėtai nuo jos sąskaitos nurašytas lėšas, – tėvo mirties pašalpą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Nepagrįstai teismas nurodė, kad pareiškėjai buvo išaiškinta Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte numatyta pareiga per 14 dienų informuoti antstolį apie pinigines lėšas, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas. Antstolė pareiškėjai nieko neišaiškino ir su ja nesikalbėjo.

6.2. Pareiškėja nežinojo, kada ir kad išvis tokios lėšos jai bus pervedamos. Jei būtų žinojusi, jas būtų iš karto nusiėmusi, kad išvengti konfliktinės situacijos.

6.3. Nepagrįstai nurodo teismas, kad pareiškėja žinojo apie 2019 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą skirti jai 1 minimalios mėnesinės algos dydžio materialinę pašalpą dėl tėvo mirties, su kuriuo susipažino tą pačią įsakymo priėmimo dieną. Pareiškėja ant direktoriaus įsakymo pasirašė 2020 m. sausio mėnesį, tada jis jai ir liepė parašyti prašymą skirti pašalpą. Tai yra įprasta praktika mokykloje, tvarkant dokumentaciją.

6.4. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjos pateikto įrodymo - 2020-01-13 dokumento iš banko, kuriame matosi, kad antstolė V. Š. pargrąžino nusirašytas lėšas. Vertinant šį įrodymą, teismui būtų tekę svarstyti, kodėl vienas antstolis tuo pačiu pagrindu grąžina lėšas, o kitas ne.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė R. A. prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti galioti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Skolininkei 2019-06-11 Patvarkymu dėl informacijos pateikimo buvo detaliai išaiškinta, kodėl nurašytos lėšos nebus grąžintos, taip pat pateikta išsami informacija, kokių veiksmų ji turėtų imtis, kad lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, nebūtų nurašomos nuo jos sąskaitos. 2019-12-31 iš skolininkės sąskaitos, sąskaitoje esančių lėšų sumai viršijus nustatytą 800,00 Eur limitą, buvo nurašyti 70,25 Eur. 2020-01-02 Patvarkymu šios lėšos buvo paskirstytos skolos dengimui ir pervestos išieškotojui.

7.2. Kaip matyti iš 2019-12-17 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo dėl vienkartinės pašalpos skyrimo A. K. turinio, pašalpa skiriama vadovaujantis – cituojama: „(duomenys neskelbtini) A. K. prašymu <...> „.Taip pat prie A. K. pavardės įsakymo grafoje „Susipažinau ir sutinku“ yra nurodyta įsakymo pasirašymo data – 2019-12-07. Analizuojant pateiktus dokumentus, galima daryti argumentuotą išvadą, kad įsakymas dėl pašalpos skyrimo buvo surašytas vadovaujantis A. K. prašymu, ir A. K. jį pasirašė įsakyme nurodytą dieną – 2019-12-17.

7.3. Skolininkei kreipusis dėl nurašytų lėšų grąžinimo, antstolė R. A. jau buvo surašiusi išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą ir jį patvirtinusi. Vadovaujantis SVI 89 p. lėšos buvo išskirstytos skolos ir vykdymo išlaidų dengimui, todėl grąžinti lėšų galimybės nebebuvo. Antstolė V. Š. gautų lėšų dar nebuvo paskirsčiusi, todėl turėjo galimybę jas grąžinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

10. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2020-12-17 A. K. ligos istoriją iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės, sąskaitų išrašus.

11. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą (nutartį).

12. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrindė būtinybės minėtus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui. Nepaneigė aplinkybių, jog turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina apeliantės pateiktų naujų įrodymų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pripažinti neteisėtais antstolės R. A. veiksmus pareiškėjos nurodytais motyvais ir argumentais bei įpareigoti antstolę grąžinti skolininkei patvarkymu paskirstytas lėšas nėra pagrindo. Nepagrįstai sprendė, kad apeliantei buvo išaiškinta Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte numatyta pareiga per 14 dienų informuoti antstolę apie pinigines lėšas, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas, be to, apeliantė 2019-12-17 nežinojo apie 2019 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą. Šiuos atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina nepagrįstais.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad antstolė R. A. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 4 951,00 Eur skolos išieškojimą iš A. K. išieškotojos valstybės naudai. 2019 m. gegužės 31 d. buvo areštuotos skolininkės A. K. sąskaitos, surašytas nurodymas privertinai nurašyti pinigines lėšas. 2019 m. birželio 4 d. ir 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo areštuota skolininkės sąskaita, surašyti nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas, nuo sąskaitos antstolė nurašė lėšas, paliekant 800,00 Eur laisvai disponuojamą sumą. 2019 m. birželio 11 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo skolininkei išaiškinta, kokių veiksmų ji turėtų imtis, kad lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, nebūtų nurašomos nuo jos sąskaitos. 2019 m. gruodžio 31 d. vykdymo proceso metu į antstolės sąskaitą buvo pervesti pinigai – 70,25 Eur iš A. K. sąskaitos (mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bankas, AB). 2020 m. sausio 2 d. antstolė priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskirstė nurašytas lėšas išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. 2020 m. sausio 8 d. elektroniniu paštu apeliantė pateikė skundą dėl nurašytų lėšų, kuriuo prašė nedelsiant gražinti 40,25 Eur iš apeliantės sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke nurašytas lėšas. Nurodė, kad pagal vykdomąjį raštą darbovietės V. K. (duomenys neskelbtini) buhalterė visada antstolei perveda pinigines lėšas, o visa likusi į jos asmeninę sąskaitą patenkanti suma jau yra po anksčiau minėtų nurašymų ir priklauso tik apeliantei ir jos dviem nepilnamečiam vaikams pragyvenimui. Pažymėtina, jog apeliantė nenurodė, iš kur konkrečiai gauta ši suma ir kokia jos paskirtis.

16. Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte numatyta, jog, jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui.

17. Taigi, skolininkui yra numatyta teisė per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad yra areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Nagrinėjamu atveju 2019 m. birželio 11 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo skolininkei išaiškinta, kokių veiksmų ji turėtų imtis, kad lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, nebūtų nurašomos nuo jos sąskaitos. Iš antstolės pateiktų duomenų matyti, kad 2019 m. birželio 11 d. patvarkymas apeliantei 2019-06-11, jos pačios pageidavimu, buvo išsiųstas elektroniniu paštu, atsakant į jos 2019-06-04 siųstą raštą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nepagrįstais vertinti apeliantės argumentai, kad jai nebuvo išaiškinta Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte numatyta pareiga per 14 dienų informuoti antstolę apie pinigines lėšas, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas.

18. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2019 m. gruodžio 31 d. iš skolininkės sąskaitos, sąskaitoje esančių lėšų sumai viršijus nustatytą 800,00 Eur limitą, nurašyta 70,25 Eur. 2020 m. sausio 2 d. patvarkymu lėšos buvo paskirstytos skolos dengimui ir pervestos išieškotojui. 2020 m. sausio 8 d. elektroniniu paštu apeliantė pateikė skundą, kuriuo prašė grąžinti nurašytas lėšas. Pažymėtina, jog minėtame skunde nebuvo nurodytos aplinkybės, dėl kurių šių lėšų nebuvo galima išieškoti.

19. Apeliantė teigia, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė žinojo apie 2019 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą skirti jai 1 minimalios mėnesinės algos dydžio materialinę pašalpą dėl tėvo mirties, su kuriuo susipažino tą pačią įsakymo priėmimo dieną. Apeliantės teigimu, ji ant direktoriaus įsakymo pasirašė 2020 m. sausio mėnesį, tada jis jai ir liepė parašyti prašymą skirti pašalpą.

20. 2019 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakyme dėl vienkartinės pašalpos skyrimo A. K. nurodyta, kad pašalpa skiriama vadovaujantis: „(duomenys neskelbtini) A. K. prašymu“. Prie įrašo „Susipažinau ir sutinku“ yra nurodyta įsakymo pasirašymo data - 2019-12-07 - ir apeliantės A. K. parašas. Įvertinus šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad apeliantė žinojo apie 2019 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą skirti jai 1 minimalios mėnesinės algos dydžio materialinę pašalpą dėl tėvo mirties ir su juo susipažino tą pačią įsakymo priėmimo dieną, tai yra, – 2019 m. gruodžio 17 d. Byloje jokių duomenų, kurie patvirtintų apeliantės argumentus, kad ji apie šį įsakymą sužinojo tik 2020 m. sausio mėnesį, nėra.

21. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apeliantė nustatytu terminu antstolės neinformavo, jog iš nurašytų lėšų negalima išieškoti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nėra pagrindo spręsti, jog antstolė pažeidė procesines teisės normas ar atliko kitus neteisėtus veiksmus. Per įstatymų nustatytą terminą apeliantei nepateikus duomenų ir dokumentų, patvirtinančių, jog išieškojimas negalimas iš nurašytų lėšų, antstolė pagrįstai areštuotas lėšas paskirstė CPK nustatyta tvarka ir išmokėjo jas išieškotojai.

22. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės bei vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 21 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 21 d. nutartį paikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė