- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2010-12-02
- Bylos Nr.
- 2S-2042-390/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Leonas Jachimavičius, Arvydas Žibas
- Suinteresuotas asmuo
- I. A.
- Kategorijos
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. A. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti suinteresuoto asmens I. A. atskirąjį skundą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 06 03 nutartimi išnagrinėjo pareiškėjų H.i A. P. ir M. I. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno valstybinei mokesčių inspekcijai, AB SEB bankui, I. A., Turto administratoriui Omaisuudenhoitoyhtio Arsene-SSP Oy dėl termino palikimui priimti pratęsimo sudarant turto apyrašą. Teismas patenkino pareiškėjų pareiškimą, pratęsė pareiškėjams H. A. P. ir M. I. M. terminą priimti tėvo E. T. T. P., mirusio 2009 04 16, palikimą. Taip pat teismas pavedė pareiškėjų H. A. P. ir M. I. M. pasirinktam antstoliui sudaryti E. T. T. P. turto apyrašą per 30 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos. Nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad šį nutartis neskundžiama. Suinteresuotas asmuo I. A. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl teismo 2010 06 03 nutarties, nurodydama, kad nagrinėjant bylą kilo ginčas dėl teisės, todėl byla turėjo būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, byloje turėjo būti priimtas teismo sprendimas, kuris gali būti skundžiamas per 30 dienų Kauno apygardos teismui.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 7 d. nutartimi suinteresuoto asmens I. A. atskirąjį skundą atsisakė priimti. Nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjų pareiškimą dėl termino palikimui priimti ir turto apyrašo sudarymo, ginčas tarp suinteresuoto asmens I. A., mirusiojo E. T. T. P. sugyventinės, ir pareiškėjų - mirusiojo vaikų, kilo ne dėl pareiškėjų teisės į palikimą, nes suinteresuotas asmuo ar kiti byloje suinteresuoti asmenys neginčijo pareiškėjų teisės į tėvo palikimą, ginčas kilo dėl palikimo priėmimo būdo. Dėl šių aplinkybių byla buvo išnagrinėta CPK 576-578 straipsnių tvarka, baigta nutartimi, kuri sutinkamai su CPK 578 str. 2 d. patenkinus pareiškimą yra neskundžiama.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. A. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui atskirojo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog „XXXVIII skyriaus normos (CPK 576-578 straipsniai) reglamentuoja bylų nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka. CPK 578 str.1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo išsprendžiamas teismo nutartimi, o 2 dalyje - kad dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ypatingoji teisena – neginčo teisena. Šis ypatumas lemia ir teisinio reglamentavimo ypatumus, todėl CPK 578 straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai byla nagrinėjant ypatingosios teisenos tiurką nekilo ginčas. Tuo paaiškinami ir CPK 578 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nenustatyta, kaip turi būti skundžiamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo tenkinamas pareiškėjo pareiškimas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą. Ginčyti tokį procesinį teismo sprendimą byloje dalyvaujantys asmenys teisinį suinteresuotumą įgyja tais atvejais, kai proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalies pagrindu byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, kad nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės“. „CPK 443 str. 1 d. nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtinis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V skyrius ir kiti įstatymai. Taigi ypatingojoje teisenoje taikomos ir bendrosios ieškinio teisenos normos. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas byla išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą. Tokį procesinį sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu per CPK 307 straipsnyje nustatytą terminą. Apeliacinis skundas nagrinėjantis žodinio proceso tvarka, išskyrus CPK nustatytus atvejus“ (2010 m. kovo 15 d. LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-115/2010). Taigi, teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinamas pareiškimas dėl termino atnaujinimo, gali būti skundžiamas suinteresuotų asmenų, turinčių skirtingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad kilo ginčas dėl teisės visuomet, kai tokio ginčo išsprendimas turės materialinių teisinių pasekmių (2010 m. rugpjūčio 9 d. LAT nutartis c.b.3K-3-357/2010). Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo prieštaravo ir nesutiko su pareiškėjų prašymu atnaujinti terminą palikimui priimti bei priimti palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, kadangi suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėjai dar iki kreipimosi į teismą dienos priėmė palikimą kitu būdu, t.y. pradėjo palikimą faktiškai valdyti. Nuo palikimo priėmimo būdo tiesiogiai priklauso materialinės teisinės pasekmės, t. y. mirusiojo kreditorių, vienas kurių yra suinteresuotas asmuo, teisė nukreipti išieškojimą ne tik į mirusiojo turtą, bet ir į įpėdinių turtą tuo atveju, jei palikimą sudarančio turto neužteks patenkinti kreditorių reikalavimams. Todėl akivaizdu, jog šioje byloje kilo ginčas dėl teisės, nepaisant to, jog suinteresuotas asmuo ar kiti byloje suinteresuoti asmenys neginčijo pareiškėjų teisės į tėvo palikimą, kaip tą teigia Kauno miesto aplinkės teismas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas bylą spręsti prašo teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai H.A. P. ir M. I. M. kreipėsi į teismą, prašydami pratęsti terminą priimti palikimą po jų tėvo E. T. T. P. 2009 04 16 mirties, pagal turto apyrašą, pavedant jį sudaryti jų pasirinktam antstoliui. Suinteresuotas asmuo I. A. prašė pareiškimo netenkinti, nes pareiškėjai žinojo palikimo priėmimo tvarka Lietuvoje, palikimą priėmė, faktiškai pradedami turtą valdyti. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 06 03 nutartimi pareiškimą tenkino, pratęsė pareiškėjams H. A. P. ir M. I. M. terminą priimti tėvo E. T. T. P., mirusio 2009 04 16, palikimą. Suinteresuotas asmuo I. A. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl teismo 2010 06 03 nutarties, kurį Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad minėta nutartis yra neskundžiama.
CPK XXXVIII skyriaus normos (CPK 576-578 straipsniai) reglamentuoja bylų nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka. Pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo išsprendžiamas teismo nutartimi, o dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 578 straipsnis). Tačiau kolegijos nuomone, CPK 578 straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka nekyla ginčas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjams prašant pratęsti terminą palikimui priimti pagal apyrašą, o suinteresuotam asmeniui nesutinkant ir teigiant, kad pagrindo termino pratęsimui nėra ir nurodant, kad pareiškėjai palikimą priėmė, faktiškai pradedami turtą valdyti - akivaizdu, kad tarp pareiškėjų ir suinteresuoto asmens yra iškilęs ginčas dėl teisės. Ginčas dėl teisės pasireiškia tuo, kad nuo palikimo priėmimo būdo tiesiogiai priklauso materialinės teisinės pasekmės. Įpėdiniai, priėmę palikimą faktiškai pradedami turtą valdyti, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu (CK 5.52 str.), o įpėdiniai, priėmę palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str. 1 d.). Tokiu būdu, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog šioje byloje nebuvo ginčo dėl teisės. Kaip jau buvo minėta ne tik pats palikimo priėmimas, bet ir palikimo priėmimo būdas sukelia atitinkamas materialines teisines pasekmes, todėl konstatuotina, jog šioje byloje yra kilęs ginčas dėl teisės. Šiuo atveju, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtoje byloje dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, kilus ginčui dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą turėjo nagrinėti pagal CPK 443 straipsnyje nurodytas taisykles ir išspręsdamas bylą turėjo priimti sprendimą, kurį suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu per CPK 307 straipsnyje nustatytą terminą.
Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ypatingąją teiseną reglamentuojančias teisės normas, o atsisakydamas apeliantės skundą priimti užkirto jai teisę į apeliaciją, todėl atskirasis skundas tenkintinas. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 7 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – suinteresuoto asmens I. A. atskirasis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-03 nutarties priimtinas. Byla su skundu perduotina Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui ( C P K 3 straipsnio 6 dalis, C P K 307 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti.
Klausimą išspręsti iš esmės – suinteresuoto asmens I. A. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-03 nutarties priimti ir bylą su suinteresuoto asmens I. A. atskiruoju skundu perduoti Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkui.