Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovės advokatės A. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. spalio 7 d. nutarties A. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucijos) vyriausiosios specialistės R. S. 2021 m. gegužės 11 d. nutarimu A. K. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta subendrinta 850 eurų bauda, už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 12 d., 19.11 val. vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, kai jis galėjo tai pastebėti, nesulėtino greičio ar net visiškai nesustabdė vairuojamo automobilio arba neapvažiavo kliūties, šiuo atveju ėjusio pėsčiojo, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl to kliudė pėsčiąjį. Iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pasitraukė, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 128 ir 219.4 punkto reikalavimus. Eismo įvykio metu kitam asmeniui nežymiai sutrikdyta sveikata.

2. Nesutikdami su šiuo Institucijos nutarimu, A. K. atstovė advokatė A. V. bei eismo įvykio metu sužalotas A. M. kreipėsi su skundais į Marijampolės apylinkės teismą. 2021 m. birželio 7 d. teismo nutartimi A. M. šioje administracinio nusižengimo byloje pripažintas nukentėjusiuoju.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. K. atstovės advokatės A. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis išsiųsti skundžiamą nutartį Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui spręsti klausimą ar nėra pagrindo atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

7. ANK 5 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

8. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, 2020 m. kovo 12 d. Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, nustačius, kad 2020 m. kovo 12 d. apie 19.15 val. (duomenys neskelbtini), automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. K., kliudė keliu ėjusį A. M., kuris patyrė sužalojimus. Prokurorė, 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo nutraukė, konstatavusi, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 212 straipsnio 1 punktas) ir ikiteisminio tyrimo medžiagą perdavė Institucijai spręsti klausimą dėl A. K. administracinės atsakomybės.

9. Institucija, 2021 m. gegužės 11 d. nutarimu, A. K. pripažino kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje padarymo ir paskyrė subendrintą 850 eurų baudą. Tuo tarpu apylinkės teismas, skundžiama nutartimi Institucijos nutarimą dalyje dėl nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, o Institucijos nutarimo dalį dėl pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje panaikino ir grąžino administracinio nusižengimo bylą Institucijai. Nutartį, kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga, išsiuntė apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui spręsti ar nėra pagrindo atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių.

11. Kaip matyti iš nutarimo motyvų, nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), padarius išvadą, jog dėl eismo įvykio kilimo yra abipusė kaltė, nutarime iš esmės nebuvo vertinama aplinkybė, jog nukentėjusiajam eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. aplinkybė sudaranti pagrindą, esant net ir abipusei kaltei, kalto asmens veiksmus vertinti kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Remiantis teismų praktika, tokiais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017, 2K-18-976/2021). Vieno eismo dalyvio padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai nešalina kito eismo dalyvio baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-895/2017). Šios aplinkybės, kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nutraukiant ikiteisminį tyrimą nebuvo tinkamai įvertintos. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas skubotai ir išsamiai neištyrus bei neįvertinus visų reikšmingų duomenų, neįvertinus kokia buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis, ar A. K. turėjo galimybę išvengti eismo įvykio ir pan.

12. Kaip matyti iš 2020 m. kovo 30 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. konstatuota galvos smegenų sukrėtimas, nubrozdinimai galvos, nosies, dešinės blauzdos ir kairės plaštakos srityse, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei kairės pėdos II padikaulio lūžimas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 78). Tuo tarpu Institucijos nutarimu A. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą sukėlusį nežymų kito asmens sveikatos sutrikdymą, nors kaip minėta, nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra sužalojimas, kurio administracinė atsakomybė neapima. Atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius eismo įvykį, diferencijuojama priklausomai nuo eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims sukelto sveikatos sutrikdymo masto: tuo atveju, jeigu sveikata sutrikdyta nežymiai, veika kvalifikuotina kaip ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, jei sveikata sutrikdyta nesunkiai – veika kvalifikuotina kaip BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas. Tai leidžia sutikti su apylinkės teismo išvada, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas skubotai, neįvertinus aplinkybės dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų masto ir atsakomybės pobūdžio.

13. Nors apelianto atstovė skunde pabrėžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nenustatė ir skundžiamoje nutartyje neišdėstė jokių naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos prokurorei nutraukiant ikiteisminį tyrimą, tačiau su tokiais teiginiais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

14. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, apklausiamas apylinkės teisme A. K. nurodė, kad turi regėjimo sutrikimų, nešioja akinius, nemato į tolį, jo vairuojamo automobilio artimos žibintų šviesos geriau apšviečia kairę kelio pusę, taigi jam buvo žinoma apie jo regėjimo sutrikimus, vairuojamos transporto priemonės techninę būklę, tačiau šios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos nutraukiant ikiteisminį tyrimą. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2020 m. kovo 12 d. protokolas ir prie jo pridėta foto lentelė patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu automobilio techninės būklės įvertinimas buvo atliktas tik formaliai, konstatavus, kad automobilio žibintai veikia (šviečia), tačiau nevertinant ar jie veikia tinkamai, ar galimai prastas jų veikimas neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas ir matomumo testas įvykio vietoje panašiu paros metu bei nustatyta, kad A. K. pėsčiąjį pamatė iki jo likus 12,8 m. (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 29-30), o iš vaizdo registratoriaus įrašo matyti, jog automobilio žibintų šviesa kelkraštį apšviečia, užfiksuoti ir kelkraščiu einantys asmenys, tačiau iš esmės nevertina ar A. K. turėjo techninę galimybę eismo įvykio išvengti.

15. Minėtų aplinkybių visumos vertinimas gali turėti esminę reikšmę bylai išspręsti teisingai, todėl apylinkės teismas, nustatęs esmines aplinkybes, galinčias turėti reikšmės tinkamam veikos aplinkybių vertinimui bei bylai teisingai išspręsti, pagrįstai nutartį išsiuntė apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui spręsti ar nėra pagrindo atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra nagrinėjamas skundas dėl sprendimo atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą, kuris nagrinėjamas BPK nustatyta tvarka.

16. Remiantis ANK 592 straipsnio 1 dalimi, jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, sutiktina su skundo argumentu, kad ANK 592 straipsnis nereglamentuoja tyrimo eigos nutraukus ikiteisminį tyrimą ir nubaudus asmenį pagal ANK. Vis dėlto, aukštesnio teismo vertinimu, tokio reglamentavimo stoka nesudaro pagrindo teismui, įvertinus visumą bylos duomenų, naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos ir sprendžiant, jog galimai buvo padaryta nusikalstama veika, palikti Institucijos nutarimą nubausti asmenį administracine tvarka galioti, ir apie galimai nepagrįstai nutrauktą ikiteisminį tyrimą neinformuoti prokuratūros, kad būtų išspręstas klausimas dėl galimybės atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą.

17. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, negalima vadovautis vien formaliu teisės aiškinimu. Teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. spalio 7 d. nutartį nepakeistą ir A. K. atstovės advokatės A. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.