Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-11-22 · Civilinė byla Nr. e2-32324-294/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-22
Bylos Nr.
e2-32324-294/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Seikalis
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
N. K.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,sekretoriaujant Ernestai Perednienei,dalyvaujant ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovei Anai Starkovskytei,atsakovui N. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui N. K. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 35,73 Eur dydžio žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, jog nuo 2017-06-01 iki 2017-06-16 atsakovui N. K. suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Šių paslaugų kaina 35,73 Eur. Atsakovas, nevykdydamas savo pareigos mokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau jos neatlygindamas PSDF padarė žalą. Pažymėjo, kad atsakovui buvo siunčiamas raginimas savanoriškai atlyginti žalą, o pastarasis el. paštu informavo, kad 2017 m. birželio mėn. sveikatos draudimo įmoką yra sumokėjęs laiku iki 2017-06-30. Pažymėjo, kad ši įmoka priverstine tvarka buvo išieškota, tačiau tiek ši, tiek kitos įmokos buvo mokamos ne laiku.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog sveikatos draudimo įmokos buvo sumokėtos ir įsiskolinimas padengtas periodinėmis išmokomis. Jeigu gavo kažkokias paslaugas ieškovas turi jas patikslinti. Pažymi, kad vieną mėnesį vėluojant mokėti įmokas PSDF laiduoja už skolininką ir apdraustasis nelaikomas skolininku. Nurodo, kad pagal LR sveikatos draudimo įstatymą numatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai, kurie ne ginčo tvarka išieškomi į biudžetą už laikotarpį ne ilgesnį nei 2 metai. Mano, kad CK normų taikymas būtų neteisingas jo atžvilgiu ir prašo taikyti 2metų išieškojimo senatį.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį ieškinyje nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atsakovas privalėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokas. Šios savo pareigos atsakovas teisme neginčija.

Atsakovas teismui taip pat nurodė, kad nurodytą pareigą vykdė tinkamai tik iš dalies, tai yra, įmokas yra sumokėjęs, tačiau vėluodavo iki 1 mėnesio.

Šiuo atveju atsakovas nesutinka, kad jis padarė žalą PSDF, vėluodamas sumokėti įmokas.

Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, nes nesant jos apskritai nekyla civilinė atsakomybė. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Asmuo turi įrodyti, jog žala realiai egzistuoja. Asmeniui neįrodžius kito asmens neteisėtų veiksmų, jis neturi teisės į žalos atlyginimą. Asmens pareiga įrodyti žalą (nuostolius) reiškia, jog jis turi pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos dydį. Priežastiniam ryšiui būdinga jo faktinis ir teisinis pobūdžiai (etapai). Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisinis ryšys yra nustatomas sprendžiant, ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Taikant civilinę atsakomybę kaltė yra nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tam yra taikomas protingo asmens elgesio standartas, kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Taigi nustatant asmens kaltę yra lyginami du elgesio standartai – faktinis asmens elgesys konkrečioje situacijoje ir objektyvus bet kurio asmens elgesys konkrečioje situacijoje. Jei yra šių standartų neatitiktis, turi būti konstatuojama kaltė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 3 dalis numato, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina.

CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Šiuo atveju nei viena šalis neginčija daugkartinio atsakovo vėlavimo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Iš tiesų, kaip pažymėjo atsakovas, Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas.

Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovui buvo suteiktos sveikatos paslaugos už 2017 m. birželio mėn. Kita vertus, įmoka už birželio mėn. priverstinai išieškota tik 2017 m. rugpjūčio mėn., tai yra, praleidus 1 mėnesio vėlavimo terminą, kurį suteikė įstatymų leidėjas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovas įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c. papunktis).

Atsakovas nepagrįstai prašo teismo taikyti ieškinio senatį, numatytą delspinigiams (baudoms) iš mokėtojo išieškoti.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 6 straipsnyje nustatyta, kad apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo pagrindiniai principai yra šie: mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, apmokestinimo aiškumo, turinio viršenybės prieš formą. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, o mokesčių lengvatos, kurių nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, negali būti individualaus pobūdžio, pažeidžiančios proporcingą mokesčių naštos paskirstymą (MAĮ 8 straipsnis).

MAĮ 96-98 straipsniai reglamentuoja delspinigių mokėjimo tvarką ir sąlygas už mokesčio mokėtojo turimą mokestinę nepriemoką, šiuo atveju kalbant apie atsakovo prievolę mokėti laikų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Pažymėtina, kad 2 metų įtvirtintas delspinigių skaičiavimo terminas nėra laikytina išieškojimo senatimi. Įstatymo leidėjas numatė 2 metų delspinigių skaičiavimo terminą, kad neproporcingai neišaugtų netesybų dydis.

Iš pareikšto ieškinio matyti, kad žala apskaičiuota už 2017 m. birželio mėn. Jokių netesybų (baudos, delspinigių ar palūkanų) šiuo atveju ieškovas iš atsakovo neprašo, todėl laikytinas nepagrįstu atsakovo reikalavimas taikyti specialų 2 metų netesybų išieškojimo terminą.

CK 1.124 str. ieškinio senatis apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties tikslas – sudaryti realią galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią neapibrėžtą laiką bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę.

Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas 3 metų terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, nes kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas. Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Iš ieškovo pareikšto reikalavimo akivaizdu, kad teisės aktuose numatytas 3 metų ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimams, kylantiems dėl žalos, nepraleistas.

Atskirai pasisakytina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).

Remiantis byloje esančiais įrodymais, šalių pasisakymais matyti, kad ieškovas visiškai įrodė savo ieškinio reikalavimų pagrįstumą: žalos dydį, jos apskaičiavimo tvarką ir terminus, o atsakovas neįrodė, jog žala apskaičiuota neteisėtai ar neteisingai, todėl ieškovo ieškinys visiškai tenkintinas.

.

Ieškovas taip pat prašo teismo iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, ieškovui priteistina ir žala ir procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis).

Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, tačiau ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo N. K. priteistinas žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 93, 98 straipsniai).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos iš atsakovo, kadangi neviršija 3 Eur dydžio sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis)..).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kodas 188783796, ieškinį atsakovui N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tenkinti visiškai ir priteisti ieškovo naudai 35,73 Eur (trisdešimt penki eurai 73 centai) žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 35,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-09-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas. Išaiškinti atsakovui, kad nurodytas išlaidas jis turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Seikalis