Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-06-15 · Civilinė byla Nr. 2A-902-265/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-15
Bylos Nr.
2A-902-265/2017
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-012104-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė, Raimonda Andrulienė
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
„Swedbank“
Civilinė byla Nr. 2A-902-265/2017Proceso Nr. 2-24-3-012104-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.8.11.1; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 15d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko ((kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei „Swedbank“, akcinei bendrovei dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ab initio ir baudinių delspinigių panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis A. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti kredito sutarties Nr. 07-064656-FA/07-064657-FA nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovę vykdyti kredito sutartį; 2) panaikinti kredito sutarties bendrosios dalies 11.2.1 punktą, reglamentuojantį sutarties vienašalį nutraukimą kaip nesąžiningą bei neteisėtą; 3) pakeisti kredito sutarties specialios dalies punktą, reglamentuojantį delspinigių dydį bei sumažinti 0,08 procentų dydžio delspinigius iki 0,01 procento dydžio. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo pasirašyta 2007-06-26 vartojimo kredito sutartis Nr. 07-064656-FA/07-064657-FA, kurios pagrindu ieškovui suteiktas 73 853,10 Eur kreditas gyvenamojo namo su žemės sklypu įsigijimui ir 128 880,90 Eur kreditas gyvenamojo namo apdailai ir aplinkos sutvarkymui. Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas žemės sklypo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, adresu Duomenys neskelbtini, įkeitimu. Ieškovas sužinojo iš www.evarzytynes.lt, kad antstolis A. S. vykdo išieškojimą pagal atsakovės reikalavimus, ir jam priklausantis nekilnojamasis turtas parduodamas iš pirmųjų varžytynių. Teigė, jog kredito sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes atsakovė prieš nutraukdama sutartį nenustatė papildomo termino sutarties vykdymo trūkumams ištaisyti. Pažymėjo, kad iš banko nėra gavęs nei pranešimo dėl pradelstų įsiskolinimų padengimo, nei pranešimo dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Toks vienašališkas kredito sutarties nutraukimas turi būti laikomas negaliojančiu ab initio, t. y. nuo pat jo atlikimo momento ir panaikintas, o atsakovė įpareigota šią sutartį vykdyti. Kredito sutarties 11.2.1 p. numatyti sutarties nutraukimo terminai yra neprotingi ir nesąžiningi ieškovo, kaip vartotojo, atžvilgiu, ir dėl to turi būti panaikintas, o sutarties nutraukimui turi būti taikomos CK 6.217, 6218 straipsnių nuostatos dėl vienašališko sutarties nutraukimo, kuriomis atsakovė nesivadovavo nutraukdama sutartį. Kredito sutartyje atsakovo nustatyti 0,08 procentų dydžio delspinigiai yra baudiniai, o ne kompensaciniai.Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškovui skirti baudą. Nurodė, kad ieškovas netinkamai vykdė kreditinius įsipareigojimus, todėl 2011-04-07 ieškovui buvo nurodyta, jog didėja įsiskolinimas ir pareikalauta skolą sumokėti, kitu atveju įspėjo, jog kredito sutartis bus nutraukta. 2011-07-18 ieškovas įsipareigojo sumokėti 1 000,00 Lt (289,62 Eur) iki 2011-07-21, tačiau neįvykdė šio įsipareigojimo. Kreditorius 2011-07-26 dar kartą kreipėsi į ieškovą ir nurodė, jog įsiskolinimas padidėjo iki 9 164,31 Eur bei pareikalavo sumokėti iki 2011-08-16, įspėjo, jog iki šios datos nesumokėjus minimos skolos, kredito sutartis bus laikoma nutraukta 2011-08-17. Ieškovui nustojus visiškai vykdyti įsipareigojimus nuo 2011 sausio mėnesio, bankas turėjo pagrindą nutraukti kredito sutartį. 2011-10-27 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Ieškovas dalyvavo įkeisto turto pardavimo procese, taip pat 2014-04-29 vertinant turtą ieškovas pasirašė turto apžiūros aktą. Ieškovas skundė antstolio veiksmus, tačiau teismas ieškovo skundo netenkino. Ieškovas ir dabar prievolių nevykdo, skola bankui negrąžinama jau penkerius metus. Kredito sutartimi buvo sutartas netesybų dydis, kuris atitinka komercinio sandorių šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Bankas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo, todėl nuo kreipimosi į teismą, t. y. nuo 2011-10-27, skolininkui delspinigiai nebeskaičiuojami.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Atsakovės „Swedbank“, AB prašymą skirti ieškovui R. B. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė.Teismas nustatė, kad šalys laisva valia, sudarydamos sutartį, susitarė, jog įmokų bankui nemokėjimas yra esminis kreditavimo sutarties pažeidimas ir atsakovė turi teisę nutraukti sutartį prieš jos terminą, apie tai tinkamai ir laiku pranešusi kredito gavėjui. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei atsakovės atstovo paaiškinimų nustatė, jog ieškovas ilgą laiko tarpą nemokėjo sutartyje numatytų dydžio įmokų atsakovei, todėl konstatavo, kad ieškovas grubiai pažeidė tarp šalių sudarytos kredito sutarties reikalavimus, nevykdė ir nevykdo savo prievolių atsakovei.Pažymėjo, kad atsakovė ieškovą apie netinkamą sutarties vykdymą, nustatytus papildomus terminus sutarties vykdymo trūkumams pašalinti, galimą sutarties nutraukimą bei apie sutarties nutraukimą informavo tinkamai. Nurodė, kad ieškovas netinkamai vykdė prievoles atsakovei, nesiekė bendradarbiauti su atsakove, per atsakovės nustatytus papildomus terminus nepadengė bent dalies įsiskolinimo, nereagavo į atsakovės siūlymus atvykti ir bandyti bendrai išspręsti kilusius sunkumus. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai laikė, jog ieškovas pažeidė tarp šalių sudarytą kredito sutartį iš esmės, todėl konstatavo, kad atsakovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį ir sutartį nutraukė įstatymo bei sutarties nustatyta tvarka.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo elgesį sutarties vykdymo metu ir po sutarties nutraukimo, laiko tarpą, praėjusi po sutarties nutraukimo, padarė išvadą, jog šalių laisva valia sutartas 0,08 procento delspinigių dydis nėra per didelis, todėl neturi būti sumažintas.Nurodė, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį, neabejojo savo kreipimosi į teismą pagrįstumu, argumentavo, kodėl, jo nuomone, jo teisės pažeistos ir buvo pagrindas jas ginti, o tai, kad jis ieškinio neįrodė, nepaneigia šios jo teisės, todėl ieškovo veiksmų nepripažino piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas nepagrįstai bylą nagrinėjo ieškovui nedalyvaujant.

10.2. Ieškovas nėra gavęs jokių pranešimų iš atsakovės apie susidariusį įsiskolinimą ir ketinimą nutraukti sutartį. Nepaisant to, kad ieškovas buvo susidūręs su finansiniais sunkumais ir buvo susidaręs įsiskolinimas bankui, atsakovė privalėjo tinkamai pagal Kredito sutartyje nustatytą tvarką ir įstatymų nuostatas informuoti ieškovą apie ketinimą nutraukti kredito sutartį.

10.3. Teismas neįvertino aplinkybės, jog 2011-04-07 įspėjimo dėl galimo kredito sutarties nutraukimo dienai ieškovo pradelsta mokėti dalis sudarė 4 457,76 Eur, t. y. vėluojama sumokėti kredito dalis sudarė vos 6,04 % visos kredito pradinės sumos (73 853,10 Eur), kurią atsakovė suteikė ieškovui kredito sutartimi. Vienašalis Kredito sutarties nutraukimas dėl 4 457,76 Eur įsiskolinimo yra neproporcinga priemonė.

10.4. Pagal kredito sutartį ieškovas kreditą grąžinti įsipareigojo iki 2035-06-25, todėl akivaizdu, kad atsakovė kredito sutartį nutraukė nepagrįstai, sukeldama ieškovui itin sunkias pasekmes.

10.5. Teismas nepakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus, formaliai vertino atsakovo pagal kredito sutartį prisiimtas pareigas, susijusias su vienašaliu sutarties nutraukimu.

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

11.1. Tie ieškinys, tiek apeliacinis skundas grindžiamas melaginga ir tendencingai iškreipta informacija. Priešingai nei teigia apeliantas, atsakovė, reaguodama į tai, kad skolininkas nemoka kredito įmokų, skolininką ne kartą informavo apie susidariusį ir didėjantį įsiskolinimą, du kartus (atlikus kredito sutarties pakeitimus) pradelsti mokėjimai ir nesumokėtos palūkanos buvo atidėtos. Skolininkui ir toliau nevykdant įsipareigojimų 2011-04-07 bankas vėl pateikė raštą skolininkui, kuriame nurodė didėjantį įsiskolinimą ( 4 457,76 Eur). 2011-07-18 skolininkas pateikė prašymą nenutraukti kredito sutarties ir įsipareigojo iki 2011-07-21 sumokėti 1 000 Lt, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Visi raštai ir pretenzijos skolininkui buvo siunčiami registruotais laiškais pagal skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog pranešimų apie kredito sutarties nutraukimą jis negavo ar negalėjo gauti.

Šalies argumentai

11.2. Ieškovo teiginys, jog apie kredito sutarties nutraukimą jis sužinojo tik 2016 m. rugsėjo mėn., gavęs iš antstolio pranešimą apie varžytynes, melagingas, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovui buvo žinoma apie vykdomą priverstinį turto realizavimą, vykdomą nuo 2013 m. Skolininkas negalėjo nežinoti, kokiu tikslu atliekamas turto vertinimas.

11.3. Ieškovas nepateikė jokių jo nurodomas aplinkybes patvirtinančių faktinių duomenų, daugelis ieškinyje nurodytų aplinkybių yra melagingos, neparemtos jokiais įrodymais, todėl yra pagrindas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėms.

11.4. Kredito sutartis su ieškovu nutraukta jam pažeidus esminę sutarties sąlygą. Pagal kredito sutartį nustatytas griežtas prievolių sąlygų laikymasis, t. y. kredito dalių ir palūkanų savalaikis mokėjimas pagal nustatytą grafiką. Kredito sutartis buvo nutraukta dėl to, kad skolininkas sistemingai nemokėjo kredito įmokų ir palūkanų, toks pastovus kredito sutarties pažeidimas leido daryti išvadą, kad sutartis ir toliau nebus vykdoma.

11.5. Ieškovas, teikdamas ieškinį, jokių įrodymų, patvirtinančių jo dėstomas aplinkybes, neteikė, taip pat teikdamas prašymą dėl bylos atidėjimo nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes ar įrodymus jis nori pateikti teismui, todėl manytina, kad teismas pagrįstai nusprendė bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos kredito sutarties vienašališkas nutraukimas atsakovės iniciatyva buvo pripažintas teisėtu.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Nustatyta, kad šalys 2007-06-26 sudarė kredito sutartį Nr. 07-064656-FA/07-064657-FA (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią atsakovė suteikė ieškovui 73 853,10 Eur kreditą gyvenamojo namo su žemės sklypu, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, adresu Duomenys neskelbtini., įsigijimui, ir 128 880,90 Eur kreditą gyvenamojo namo apdailai ir aplinkos sutvarkymui (b. l. 10-21, 43-49, 97-104). Atsakovė 2011-04-07 išsiuntė raštą ieškovui adresu Duomenys neskelbtini., kuriuo priminė, jog ieškovas nevykdo įsipareigojimų, nurodė, kad įsiskolinimas sudaro 4 457,76 Eur, ir įspėjo, kad nesumokėjus susidariusio įsiskolinimo bankas vienašališkai nutrauks sutartį (b. l. 42). 2011-07-18 ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas nenutraukti kredito sutarties ir nepradėti priverstinio skolos išieškojimo iki 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigos, nes planuoja sumokėti įsiskolinimą dalimis, tai yra pirmąją 10 000,00 Lt įmoką sumokėti iki 2011-07-21, likusias įmokas vykdys kas mėnesį (b. l. 41). Atsakovė 2011-07-26 išsiuntė raštą ieškovui adresais Duomenys neskelbtini. ir Duomenys neskelbtini., Duomenys neskelbtini., kuriuo nurodė, jog susidaręs įsiskolinimas yra 91 64,31 Eur, nustatė naują terminą skolą sumokėti iki 2011-08-16 ir įspėjo, jog nesumokėjus įsiskolinimo iki 2011-08-16, kredito sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2011-08-17 (b. l. 97). Atsakovės siųstas raštas įteiktas R. B. sutuoktinei L. B., adresu Duomenys neskelbtini (b. l. 51).2011-10-27 atsakovė kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą iš R. B. (b. l. 52-53). 2011-11-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi areštuotas R. B. priklausantis bankui įkeistas turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini; pastatas-unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esantis Duomenys neskelbtini (54-55 b.l.). 2012-04-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nutarta iš R. B. išieškoti 201 061,91 Eur negrąžinto kredito, 92 07,33 Eur palūkanų, 21 483,67 Eur delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 1 012,31 delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas; už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus.

Dėl bylos nagrinėjimo ieškovui nedalyvaujant

Apelianto teigimu, jis laiku ir tinkamai informavo teismą apie priežastis, dėl kurių jis negali dalyvauti teismo posėdyje, tačiau Klaipėdos rajono apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant. Šalių teisę būti išklausytoms teismo posėdyje užtikrina įstatymo nuostatos dėl tinkamo šalių informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 133 straipsnis). Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas įstatyme nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai (CPK 133 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija, kad jis buvo tinkamai informuotas apie pirmosios instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą. Nustatyta, kad 2016-11-07 apeliantas Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė prašymą atidėti 2016-11-07 parengiamąjį posėdį dėl apeliantui suteikto nedarbingumo. Klaipėdos rajono apylinkės teismas, atsižvelgęs, jog ieškovas savo prašyme nenurodė ketinantis teikti naujus bylai reikšmingus įrodymus, 2016-11-07 parengiamojo posėdžio neatidėjo, perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės, ir siekdamas suteikti ieškovui teisę būti išklausytam, paskyrė teismo posėdį 2016-12-08. Į 2016-12-08 paskirtą teismo posėdį ieškovas neatvyko ir pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jam suteikto nedarbingumo. Pagal CPK 246 str. 1 d. nuostatą, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Įstatymas nustato, jog tuo atveju, kai ieškovas ar jo atstovas, kuriems apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvyksta į teismo posėdį, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą tik esant dviem sąlygoms: 1) ieškovas ar jo atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį neturi galimybių atvykti, pradžios; 2) teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Todėl pagrindiniai principai, leidžiantys šaliai išvengti neigiamų procesinių teisinių pasekmių, jai neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje bei įrodyti, kad neatvykimo priežastys yra svarbios (CPK 178 str.). Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo nurodytos priežasties, t. y. ligos, nepripažino svarbia. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymo nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotės, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 str. 1 ir 2 d.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo nuostata, jog išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas svarbių priežasčių ieškovui nedalyvauti teismo posėdyje nenustatė. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas savo prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nenurodė, kad ketina teikti naujus įrodymus ar siekia nurodyti naujas, reikšmingas bylai aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nagrinėti bylą iš esmės nedalyvaujant ieškovui yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo

Esminis ieškovo apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino atsakovo pagal kredito sutartį prisiimtas pareigas, susijusias su vienašaliu sutarties nutraukimu ir nepagrįstai nusprendė, jog buvo padarytas esminis kredito sutarties pažeidimas.Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos. Bendrieji sutarties nutraukimo pagrindai nurodyti CK 6.217 straipsnio 2 dalyje. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą (CK 6.217 straipsnio 2 dalis); antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis. CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališko jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sutarties nutraukimą kvalifikuojančius požymius nevertinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2016).Teismas, spręsdamas dėl vartojimo sutarties vienašalio nutraukimo sutartiniu pagrindu pagrįstumo, turi aiškintis, ar sutarties pažeidimas, kurio pagrindu ji nutraukiama, nėra mažareikšmis, vienkartinis. Bendriausia prasme sutarties nutraukimas dėl nedidelės įsipareigojimų dalies nevykdymo gali būti laikomas neproporcingu sutarties pažeidimui teisiniu padariniu, tačiau, nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma. Nuolatinis ir ilgalaikis mokėjimo terminų praleidimas vertinamas kaip esminis kredito sutarties pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2016).Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino reikšmingų aplinkybių ir nenustatė, jog pradelstas skolos likutis sudarė 6,04 proc. visos pradinės kredito sumos. Iš kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo ataskaitų matyti, jog ieškovas vėluodavo mokėti įmokas, paskutinį kartą kreditas bei palūkanos pagal kredito sutartį Nr. 07-064656-FA sumokėtos 2010-12-15 (b. l. 85), o pagal kredito sutartį Nr. 07-064657-FA kreditas grąžintas 2010-05-19, palūkanos 2011-01-18 (b. l. 80-81). Teisėjų kolegija nutarties 15-16 punktuose nustatė, kad atsakovė siekė bendradarbiauti su ieškovu, kvietė ieškovą atvykti į banką bei pačiam siūlyti įsiskolinimo panaikinimo būdus, keletą kartų informavo apie susidariusį įsiskolinimą ir perspėjo, jog ieškovui nesiėmus veiksmų kredito sutartis bus nutraukta. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tokie atsakovės veiksmai rodo, jog būtent atsakovė siekė išsaugoti ir tęsti sutartinius santykius, o ieškovas su atsakove nebendravo ir pats vienašališkai atsisakė vykdyti sutartinius įsipareigojimus.Išanalizavus šalių santykius, buvusius iki kredito sutarties nutraukimo, kolegijos teisėjai mano, jog svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog ieškovas jau nuo kredito sutarties sudarymo pradžios vėluodavo atlikti įmokas, 2011-07-18 rašte pripažino aplinkybę, jog turi finansinių sunkumų. Nors ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pradelsta suma suteikto kredito atžvilgiu buvo nedidelė, tačiau kolegijos vertinimu, egzistavo nuolatinis ir ilgalaikis mokėjimo terminų pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovo kredito įmokų nemokėjimas vertintinas esminiu kredito sutarties pažeidimu, leidusiu atsakovui pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu. Kolegija vertina ir tai, jog ieškovas, 2011-07-18 paprašęs nepradėti priverstinio išieškojimo, nevykdė įsipareigojimo sumokėti prašyme nurodytos sumos, taip pat pažymėtina, kad ieškovas tinkamai neinformavo apie aplinkybes, kurios kliudė ieškovui atlikti mokėjimus (kredito sutarties 10.5.3. punktas).Siekiant įvertinti sutarties nutraukimo proporcingumą, šalių bendradarbiavimą, vykdant sutartines prievoles, reikalinga įvertinti ir ieškovo elgesį po kredito sutarties nutraukimo. Iš bylos duomenų nustatyta, o ieškovas ir neneigia, kad jokių mokėjimų nėra atlikęs po kredito sutarties nutraukimo. Ieškovas taip pat neteikė ir neteikia įrodymų, jog dabartinė jo finansinė padėtis rodo realų gebėjimą tęsti sutartį.Apeliantas taip pat nurodo, kad po sutarties nutraukimo apeliantui bus padaryta neproporcingai didelė žala. Kasacinis teismas nurodė, kad sutarties nutraukimu neturi būti padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014). Sutiktina su ieškovu, jog nutraukus kredito sutartį ieškovas patirs itin didelius praradimus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jog kredito santykių atnaujinimas, kai ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad yra pajėgus mokėti kredito įmokas, būtų ypatingai nenaudingas kredito davėjui, kadangi negalėdamas mokėti įmokų ieškovas ir toliau naudotųsi už labai didelę paskolą pirktu turtu iš esmės neatlygintinai. Šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atnaujinus kredito santykius, tačiau nesant garantijų, jog ieškovas vykdys įsipareigojimus atnaujinus kredito santykius, būtų neproporcingai pažeisti banko interesai.Teisėjų kolegijos vertinimu, savalaikis įmokų mokėjimas pagal kredito sutartį yra viena iš esminių kredito gavėjo pareigų (Kredito sutarties bendrosios dalies 4.1, 5.2, 7.2 punktai). Tai, kad griežtas kredito sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę kredito davėjui, pažymima ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-508/2013). Nenustatyta aplinkybių, jog atsakovė būtų kredito sutartį nutraukusi dėl kitų, ne su įmokų mokėjimų susijusių ir neesminių, aplinkybių.Apelianto argumentus, jog jam nebuvo tinkamai praneša apie kredito sutarties nutraukimą apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, visi atsakovės raštai ir pretenzijos ieškovui buvo siunčiami registruotais laiškais ieškovo deklarauotos gyvenamosios vietos adersu, t. y. Duomenys neskelbtini., ir kitu atsakovei žinomu adresu Duomenys neskelbtini . Iš 2011-07-29 Lietuvos pašto pranešimo matyti, kad atsakovės įspėjimas apie kredito sutarties nutraukimą 2011-07-28 išsiųstas R. B. adresu Duomenys neskelbtini., įteiktas ieškovo sutuoktinei L. B.. Apelianto argumentai, jog jis šio banko pranešimo neskaitė, vertintini kritiškai ir nepaneigia fakto, kad pranešimas buvo įteiktas tinkamai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kredito sutarties bendrosios dalies 10.5.1. p. šalys susitarė, kad ieškovas ne vėliau kaip per 7 dienas privalo raštu informuoti atsakovą, jei pasikeistų ieškovo adresas; kredito sutarties bendrosios dalies 15.5. p. šalys susitarė, kad jeigu keičiasi šalių adresai, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, 2009-02-19 Susitarime dėl 2007-06-26 sutarties pakeitimo ieškovas nurodė savo adresą Duomenys neskelbtini (b. l. 44.), 2010-05-20 Susitarime dėl 2007-06-26 sutarties pakeitimo ieškovas taip pat nurodė savo adresą Duomenys neskelbtini. (b. l. 98 -99). Svarbu pažymėti, kad atsakovei 2011-04-07 kreipusis raštu į ieškovą R. B. adresu Duomenys neskelbtini, primenant, jog ieškovas nevykdo įsipareigojimų, ieškovas 2011-07-18 kreipėsi į atsakovą prašydamas nenutraukti kredito sutarties ir nepradėti priverstinio skolos išieškojimo, t. y., akivaizdu, kad ieškovas gavo ir šį banko siųstą 2011-04-07 pranešimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad atsakovė ieškovą apie netinkamą sutarties vykdymą, nustatytus papildomus terminus sutarties vykdymo trūkumams pašalinti, galimą sutarties nutraukimą bei apie sutarties nutraukimą informavo tinkamai.Šios nurodytos ir aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepripažinti kredito sutarties nutraukimo neteisėtu, yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmisAtsakovės nuomone, ieškovas, pateikęs teismui akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį bei vilkindamas išieškojimo procesą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl, remdamasis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, prašo teismo skirti ieškovui baudą.CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti aiškaus atsakovo piktnaudžiavimo procesine teise kreiptis į teismą teisminės gynybos fakto. Byloje esamų duomenų nepakanka padaryti išvadai, kad ieškovas ieškinį pareiškė siekdamas kitų tikslų nei apginti savo teises, t. y. kad elgėsi nesąžiningai, o vienos sąlygos, kad ieškinys yra nepagrįstas, nepakanka skirti baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu).

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalys teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas