Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl nuosprendžio peržiūrėjimo ir iš jo priteistos neturtinės žalos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo A. O. prašymas peržiūrėti jam 2023 m. sausio 26 d. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį Nr. 1-218-1133/2023 bei panaikinti 2 500 Eur neturtinės žalos priteisimą nukentėjusiajam. Prašo nuosprendį peržiūrėti, nes jo padarytas nusikaltimas buvo netyčinis ir išprovokuotas paties nukentėjusiojo, kuris įsibrovė į jo namus. Taip pat dėl to, kad ir jis nukentėjo nuo nukentėjusiojo veiksmų. Taip pat nurodė, jog nežino, kodėl jam netaikomas lygtinis paleidimas.

Taip pat nuteistasis A. O. prašo panaikinti 2 500 Eur neturtinės žalos priteisimą nukentėjusiajam. Tokį savo prašymą argumentuoja sunkia savo finansine padėtimi, turimomis sveikatos problemomis, tuo, kad mirė jo motina, taip pat tuo, kad jo butas areštuotas dėl pareikštų civilinių ieškinių.

Nustatyta, kad A. O. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme. Teismas patenkino civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisė jai iš A. O. 6 654,95 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt keturis eurų ir 95 euro centus) žalai už nukentėjusiojo gydymą atlyginti bei 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Taip pat teismas patenkino iš dalies nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. M. (J. M.) civilinį ieškinį ir jam iš A. O. priteista 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. vasario 20 d.

Visų pirma, atmestinas A. O. prašymas peržiūrėti įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 346 straipsnio 1 dalį, įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendis, kuriuo A. O. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme ir kuriuo patenkinti civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai (Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai, o nukentėjusiojo J. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies), yra įsiteisėjęs ir vykdomas.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuosprendžiui įsiteisėjus, jis negali būti peržiūrėtas ir keičiamas, negali būti analizuojami ir motyvuojami kaltės, veiksmų kvalifikavimo ar bausmės klausimai, negali būti abejojama jo teisingumu ar jis iš naujo patvirtinamas. Tokie veiksmai leidžiami tik įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka, kaip pavyzdžiui BPK 11 dalyje nustatyta tvarka taikant baudžiamosios bylos atnaujinimo institutą arba BPK 362¹ straipsnio tvarka sprendžiant įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymą.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis prašė panaikinti nukentėjusiajam J. M. priteistą 2 500 Eur neturtinę žalą. LITEKO duomenimis, taip pat iš teismui pateikto prašymo matyti, jog nuteistasis teise apeliacine tvarka apskųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendį nepasinaudojo, tačiau šiuo metu ginčija nukentėjusiajam J. M. priteistą civilinį ieškinį. Taigi, nuteistasis, nesutikdamas su jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir priteistais civiliniais ieškiniais, turėjo teisę apskųsti šį nuosprendį apeliacine tvarka įstatyme numatyta tvarka ir terminais, tačiau, kaip jau minėta, šia savo procesine teise nepasinaudojo. Atkreiptinas dėmesys, jog bausmę paskyręs teismas, neturi teisės revizuoti savo paties priimto nuosprendžio. Todėl šioje dalyje prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Nuteistasis A. O. prašyme taip pat nurodė, kad po motinos mirties jis paveldėjo nekilnojamąjį turtą, pradėtas priverstinis nuosprendžiu priteistos žalos išieškojimo procesas, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl gali prarasti vienintelį savo turtą.

Antstolių sistemos registro duomenimis, priverstine tvarka, be kitos eilės vykdomųjų dokumentų (baudų išieškojimo ir kt.), vykdomas ir apkaltinamuoju nuosprendžiu Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistos žalos išieškojimas. Nukentėjusysis J. M. nėra kreipęsis į antstolius, tad priešingai nei teigia nuteistasis, nukentėjusiajam priteistos žalos atlyginimas nėra vykdomas priverstine tvarka.

Nuteistajam išaiškintina, kad norėdamas atlyginti žalą dalimis, jis gali kreiptis į antstolį su prašymu sudaryti skolos mokėjimo grafiką. Antstolis (žalos išieškojimą Vilniaus teritorinei ligonių kasai vykdo antstolė D. M., vykdomosios bylos numeris 0012/23/00547) lanksčiai ieškodamas galimybių suderinti skolininko ir kreditoriaus interesus, gali sudaryti glaustą skolos mokėjimų grafiką.

Be to, Valstybės įmonės (toliau - VĮ) Registrų centro 2023 m. lapkričio 8 d. duomenimis, nuteistojo A. O. vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, o ir pats nuteistasis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog prašyme nurodytas butas (kambarys) priklauso jam (išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ar pan.). Kita vertus, BPK 344 straipsnis numato, kad nuosprendį vykdyti pateikiantis teismas, jeigu tai nebuvo padaryta anksčiau, privalo imtis priemonių nuteistojo būstui ir kitokiam turtui išsaugoti. Šių normų taikymui svarbu nustatyti, ar suimtasis turi turtą arba būstą, kuris po suėmimo lieka be priežiūros. Apie turto, kuriam reikalinga priežiūra, egzistavimą prokurorą ar teismą turi informuoti sulaikytasis/nuteistasis, veikdamas kaip rūpestingas ir atidus turto savininkas. Tik nustačius šios aplinkybės egzistavimą, 344 straipsniuose nurodyti subjektai privalo imtis aktyvių veiksmų turtui apsaugoti. Nagrinėjamu atveju priimant nuosprendį nebuvo duomenų, kurie būtų sudarę pagrindą teismui imtis BPK 344 straipsnyje numatytų pareigų. Šių duomenų nėra patekta ir su prašymu (nuteistojo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, nėra duomenų apie paveldėtą turtą ir pan). Todėl teismas ir šiuo metu neturi pagrindo spręsti dėl nuteistojo turto apsaugos. Nuteistajam išaiškintina, kad atsiradus naujoms aplinkybėms (paveldėjus turtą), jis turi teisę su prašymu kreiptis į teismą prašant priimti priemones jo būstui apsaugoti ir kitokiam turtui išsaugoti.

Nuteistasis savo prašyme taip pat nurodė, jog nesupranta, kodėl jam netaikomas lygtinis paleidimas. Teismas atkreipia dėmesį, kad išties asmenims, atliekantiems realią laisvės atėmimo bausmę ir siekiantiems sutrumpinti atliekamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės trukmę, įstatymų leidėjas yra numatęs institutą – lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, kuris taikomas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nustatyta tvarka. Vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalimi, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šios straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytą bausmės dalį (nuteistojo atveju, nuteistasis turi būti atlikęs vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės). BVK 82 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija. O BVK 82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taigi vadovaujantis BVK 82 straipsnio nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam galimas tik šį klausimą apsvarsčius Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos ir tokiai komisijai priėmus sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, arba atsisakius taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir teismui šį sprendimą panaikinus pagal nuteistojo skundą. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui nuteistasis, atitikdamas BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, turi teisę kreiptis ne į teismą, o į pataisos įstaigos, kurioje jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją. Todėl nuteistojo prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nežinybingas teismui.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo A. O. prašymą, todėl jis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. O. prašymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą