Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1006-480/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-04
Bylos Nr.
2S-1006-480/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-26186-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
M. Č.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
Advokatai
Regina Agrba
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1006-480/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-26186-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 4 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. Č., atstovaujamo advokatės Reginos Agrbos, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2610-920/2017 pagal ieškovo M. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo negaliojančiu, darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas M. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas atnaujinti terminą ieškovo ieškiniui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo negaliojančiu, pripažinti ieškovo atleidimą iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų nuo 2012 m. balandžio 3 d. negaliojančiu, priteisti ieškovui neišmokėtą darbo užmokestį 231,70 Eur (800.00 Lt) ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi nustatė ieškovui M. Č. 14 dienų terminą nuo teismo nutarties kopijos įteikimo šioje nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovas, teikdamas ieškinį po daugiau nei 4 metų ir prašydamas atnaujinti praleistą terminą, nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kodėl jis praleido įstatymo nustatytą procesinį 1 mėnesio terminą.Ieškovas pateikė prašymą pratęsti terminą trūkumams šalinti iki 2017 m. sausio 25 d., kuriame nurodė, kad kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisiją dėl atleidimo iš darbo pagrįstumo, Komisijos posėdis numatytas 2017 m. sausio 17 d., Komisijos sprendimas bus teikiamas kaip įrodymas. Ieškovui apie atleidimą iš darbo nebuvo pranešta, jis vykdavo į darbą, sudarinėjo sutartis įmonės vardu, vykdė statybos darbus. Tarp ieškovo ir atsakovės direktorės yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, vyksta teismų procesas dėl turto dalybų (direktorė yra ieškovo sutuoktinė).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 6 d. nutartimi atmetė ieškovo M. Č. prašymą dėl termino trūkumams šalinti pratęsimo, ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir įsiteisėjus teismo nutarčiai nurodė grąžinti jį ieškovui. Teismas nurodė, kad iš ieškovo ieškinio motyvų ir reikalavimų yra aišku, kad jis ginčija atleidimo iš darbo teisėtumą. Todėl ieškovas į Darbo ginčų komisiją kreipėsi nepagrįstai ir teismo nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas M. Č., atstovaujamas advokatės Reginos Agrbos, prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį ir grąžinti bylą naujam nagrinėjimui. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:Teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai išaiškino ir pritaikė tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės normas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika šios kategorijos bylose. Ieškovas nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie jo atleidimą iš direktoriaus pareigų, kadangi jis atvykdavo į darbą, sudarinėjo sutartis įmonės vardu, vykdė statybos darbus ir bendravo su statybininkais. Iš naujos direktorės pusės nebuvo jokių priekaištų dėl atliekamų darbų ar daromų mokėjimų už paslaugas. Ieškovui apie atleidimą iš darbo išvis nebuvo pranešta. CPK 414 straipsnis suteikia teismui teisę būti aktyviam renkant įrodymus. Tarp ieškovo ir atsakovės direktorės yra susiklosčius konfliktinė situacija, vyksta teismų procesas dėl turto dalybų (dabartinė direktorė UAB (duomenys neskelbtini) yra ieškovo sutuoktinė J. Č.). 2017 m. sausio 23 d. ieškovo atstovė gavo iš Darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo nuspręsta atsisakyti nagrinėti ieškovo prašymą atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, kadangi reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai. Nesutinkant su komisijos sprendimu, šalys per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, todėl teismo nutartyje nurodyti trūkumai, kuriuos reikėjo pašalinti, galėjo būti pateikiami teismui tik po 2017 m. sausio 23 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329 str., 338 str.).Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui, konstatavus, kad ieškovas teismo nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Civilinio proceso kodekso (CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui ir specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 111-115, 135 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013 ir kt.). Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Iš byloje pateikto ieškinio bei jo priedų matyti, kad ieškovas ir atsakovė yra darbo sutarties šalys, ginčas kilęs iš darbo teisinių santykių. Darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrųjų civilinio proceso kodekso taisyklių, atsižvelgdamas į XX skyriuje numatytas išimtis (CPK 410 str.). Darbo bylose priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu (CPK 413 str. 2 d.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į tai, kad darbo bylose itin svarbu užtikrinti koncentruotą ir operatyvų teismo procesą ir tai, kad teisės aktuose nustatyti tokių bylų išnagrinėjimo terminai (CPK 413 str. 3 d., 423⁸ str. 4 d.), trūkumais, kurie negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, reikėtų laikyti esminius ieškinio trūkumus, kurie neleidžia suprasti pareikšto reikalavimo esmės arba nustatyti asmens, kuriam pareiškiamas reikalavimas, arba dėl kitų priežasčių iškelti civilinės bylos (2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atnaujinti terminą ieškovo ieškiniui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo negaliojančiu, pripažinti ieškovo atleidimą iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų nuo 2012 m. balandžio 3 d. negaliojančiu, priteisti ieškovui neišmokėtą darbo užmokestį, taip pat taip pat ieškinyje nurodė aplinkybes (ieškinio faktinį pagrindą), kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė jo reikalavimus pagrindžiančius dokumentus. Minėta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti, todėl ieškinys atitinka CPK 111-115 straipsniuose ir CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o ieškinio senatį taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 1, 2 d., DK 27 str. 5 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, taip pat skundžiama 2017 m. sausio 6 d. nutartimi nepagrįstai ieškovo ieškinį laikė nepaduotu, konstatavęs, kad ieškovas teismo nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino. Be to, pirmosios instancijos teismas, 2016 m. gruodžio 23 d. nutartyje pacitavęs DK 299 straipsnio nuostatas, suklaidino ieškovą, dėl ko jis nepagrįstai kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisiją. Ieškovas turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą, jis ieškinyje yra nurodęs faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareikštus reikalavimus, o aplinkybes dėl praleisto ieškinio senaties termino teismas turi aiškintis bylą nagrinėdamas iš esmės, bet ne bylos iškėlimo stadijoje.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškovo M. Č. ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė